Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2016-11-30

Lietuvoje įgyta specialybė Londone atvėrė mados pasaulio duris

  
Lietuvoje įgyta specialybė Londone atvėrė mados pasaulio duris
© Asmeninio arch. nuotr.
Iš Kėdainių kilusi lietuvė Rosita Želvytė dabar Londone jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Yra posakis: „Not every makeup artist is an artist“ (liet. Ne kiekvienas vizažo meistras yra menininkas). Manau, tai visiška tiesa.

Iš Kėdainių kilusi lietuvė Rosita Želvytė dabar Londone jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Ji – viena iš kelių tautiečių, kuriems pavyko prasimušti į tarptautinius mados vandenis. Taip yra dabar, o prieš pora metų šis straipsnis galėjo skambėti visai kitaip ir labiau priminti eilinę neišsipildžiusių svajonių kupiną emigrantės istoriją.

Augdama provincijoje mergina neturėjo daug galimybių domėtis mada ar menu. Visa, ką Rosita, grožio pasaulyje dažniau vadinama Rosita Di,  iki šiol  pasiekė, – pasiekta tik jos pačios sunkiu ir atkakliu darbu. Istorija „Tiesoje“ – apie iš mažo Lietuvos miesto kilusią kuklią merginą, tvirtai žengiančią į ateitį.
– Rosita, papasakokite, kaip susidomėjote mada ir makiažu.
 
– Esu kilusi iš paprastos šeimos. Nepaisant to, nuo pat mažumės mada ir menas mane traukė kaip magnetas. Kaip Kėdainiuose sakoma, buvau „šiek tiek prie meno“. Lankiau dailės mokyklą, įvairius kūrybinius būrelius, o domėjimasis menu natūraliai privedė prie domėjimosi mada ir makiažu kaip atskira meninės išraiškos priemone.
 
Man menas ir mada – vienas nuo kito neatsiejami.
 
Paskutiniais mokslo metais mokykloje ypač susidomėjau makiažu, šukuosenomis, mada. Norėjau studijuoti grimą, tačiau tuo metu Lietuvoje buvo tik kelios privačios mokyklos, kur buvo mokoma šio amato. Man tai buvo paprasčiausiai per brangu.
Visa, ką iki šiol Rosita pasiekė – pasiekta tik jos pačios sunkiu ir atkakliu darbu. Visa, ką iki šiol Rosita pasiekė – pasiekta tik jos pačios sunkiu ir atkakliu darbu.
 
Netrukus Vilniaus kolegijoje aptikau studijas pavadinimu „Šukuosenų dizainas – sceninio įvaizdžio kūrimas“. Šukuosenų meno studijuoti nenorėjau, tačiau pastebėjau, kad studijų programoje buvo nurodyta, jog trečiame kurse bus dėstomas grimas. Taip ir nusprendžiau studijuoti ten. Vėlgi, dabar juokinga prisiminti, bet tuomet mano šeima šią žinią sutiko ne itin džiugiai, nes ši specialybė jiems neatrodė prestižinė.
 
Studijos Lietuvoje man padėjo susiformuoti kaip asmenybei ir apsispręsti, ko tikrai noriu gyvenime. Tik studijuodama supratau, kad padariau teisingą pasirinkimą.
– Tarp Kėdainių ir Londono – tolimas kelias. Kas jus atvedė į Jungtinę Karalystę?
 
– Kėdainiuose gyvenau iki pilnametystės. Tačiau visą laiką tolimesnį savo gyvenimą ir darbą įsivaizdavau tik Vilniuje. Dabar ši mintis man kelia juoką, tačiau visada buvau viena iš tų, kurie apie emigraciją sakė: „Aš tai tikrai niekada niekur nevažiuosiu.“ Visai nesupratau žmonių, kurie pasakodavo, kad „ten“ geriau.
 
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
 
Lietuvoje jaučiausi labai gerai, ir man iš tiesų nieko netrūko. Tikriausiai būsiu prisikalbėjusi, nes gyvenimas netikėtai susiklostė visai ne taip, kaip įsivaizdavau kadaise Kėdainiuose. Į Londoną mane atviliojo meilė. Dabar tuo labai džiaugiuosi, nes mano išvykimas man suteikė ne tik nuostabų draugą, bet ir galimybių, apie kurias niekada nebūčiau net išdrįsusi svajoti.
 
– Turėjote progos mokytis ne tik Lietuvoje, bet ir Londone. Kuo skyrėsi makiažo mokslai Londone?
 
– Didžiausias skirtumas buvo tai, kad Londone studentams suteikiama galimybė mokytis iš makiažo meistrų, kuriuos Lietuvoje pamatyti galbūt galėtum tik žurnale, „Youtube“ ar televizijoje. Londone mokiausi mados grimo, tad turėjau galimybę susipažinti ir pabendrauti su įvairiausiais mados profesionalais. Iš arti pamačiau, kaip vyksta kūrybinis procesas ir gimsta idėjos, o netrukus ir pati tapau to dalimi.
 
Lietuvoje dirbau neilgai, tačiau jaučiau vyraujantį požiūrį, kad visažistas yra labiau paslaugos teikėjas nei kūrybinis bendradarbis. Būtent šis požiūris man visuomet buvo nepriimtinas.
  
– Atvykusi į Londoną iš karto nedirbote pagal specialybę. Teko paragauti ir kitų darbų, tiesa?
 
– Išvykimas buvo labai spontaniškas ir neapgalvotas. Man, kilusiai iš mažo miestelio, jau Vilnius atrodė didmiestis. Tikrai nebuvau pasiruošusi Londono iššūkiams. Viskas atrodė visai kitu lygmeniu. Jaučiau drąsos ir pasitikėjimo savimi stygių, kliudė didžiulis kalbos barjeras, vis kišo koją lietuviškas uždarumas ir išdidumas.
 
Pradžioje buvo visko: bijojau darbo pokalbių, dirbau ne pagal specialybę, bet viso to reikėjo, kad ir vėl atgaučiau pasitikėjimą savimi ir pasisemčiau motyvacijos siekti karjeros tikslų.
 
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
 
– Papasakokite apie savo karjeros kelią Londone.
 
– Atvykusi į Londoną netrukus įsidarbinau restorane. Restorano darbas padėjo suprasti, ko noriu ir ko tikrai nenoriu daryti. Dar dirbdama pradėjau gilinti savo žinias vizažo srityje. Baigusi mokslų programą sukaupiau visą drąsą, mečiau darbą restorane ir intensyviai pradėjau ieškoti vizažistės darbo. Buvo tikrai baisu, nes iš darbo išėjau „į niekur“.
 
Paieškos užtruko neilgai. Jau netrukus su keliomis agentūromis pradėjau dirbti „mobile makeup artist“ – individualiems klientams teikti mobilias makiažo ir šukuosenų paslaugas.
 
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
 
Šis darbas turi ir pliusų, ir minusų. Esu laisvai samdoma, todėl pati susidarau grafiką ir dirbu kiek noriu ir kada noriu. Man tai labai patogu, nes galiu vizažistės darbą derinti su kūrybiškomis ir man širdžiai artimesnėmis mados fotosesijomis.
 
Pas klientus keliauju po visą Londoną ir susipažįstu su įvairiais žmonėmis – nuo didžiausių keistuolių iki pasaulinių žvaigždžių. Neslėpsiu, nutinka ir kuriozų.
 
Tačiau būtent dirbdama čia įgavau daugiausia patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis bei susipažinau su daugybe mados industrijos specialistų. Taip labai greitai išpildžiau savo svajonę ir pradėjau dirbti ne tik su privačiais klientais, bet ir tiesiogiai mados srityje.
 
Labai džiaugiuosi, kad Niujorko žurnalo „Avenue“ ir britiško mados žurnalo „Sabat magazine“ rugsėjo numerių viršelius puošė mano darbai. Tai man – didžiausias atlygis už pastangas. Pastaruoju metu mano darbai taip pat buvo publikuoti tokiuose žurnaluose kaip „Schon Magazine“, „Phoenix Magazine“, „Contributor Magazine“, „L’officiel Turkey“ ir t. t.
 
Britiško mados žurnalo „Sabat magazine“ viršelis. Britiško mados žurnalo „Sabat magazine“ viršelis.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Niujorke leidžiamo žurnalo „Avenue“ rugsėjo mėnesio viršelis. Niujorke leidžiamo žurnalo „Avenue“ rugsėjo mėnesio viršelis.
 
Smagu, kad klientų ratas labai įvairus. Kiekvieną dieną dirbu ir susitinku su naujais žmonėmis: nuo jaunų dizainerių iki arabų princesių ar netgi britiško „Vogue“ mados redaktorės – jai taip pat kūriau makiažą šių metų Londono mados savaitės renginiui.
 
– Vizažistė – tarp lietuvių merginų pastaruoju metu itin populiari specialybė. Kaip manote, kodėl?
 
– Domėtis makiažu pastaruoju metu tapo ypač populiaru ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp viso pasaulio merginų. Manau, taip yra dėl šiuo metu pasaulyje vyraujančio grožio kulto, informacijos prieinamumo, socialinių tinklų.
 
Daug ko galima išmokti stebint „Youtube“ ar „Instagram“ kanalus. Tokie garsūs makiažo menininkai kaip Sharlote Tilbury, Lisa Eldridge ir t. t. dalijasi savo vaizdo pamokomis internete, tai – nemokamos ir visiems prieinamos mokymosi priemonės.
 
Tik nemanau, kad kiekviena mergina, besidominti makiažu, gali vadintis vizažiste. Yra posakis: „Not every makeup artist is an artist“ (liet. Ne kiekvienas vizažo meistras yra menininkas). Manau, tai visiška tiesa.
 
Pradėjusi mokytis makiažo paslapčių maniau, kaip ir daugelis, kad kuo daugiau makiažo ant veido, tuo geriau. Tik įgavusi daugiau patirties supratau, kad vis dėlto mažiau, bet kokybiškiau yra geriau. Čia tikriausiai ir yra didžiausias skirtumas tarp patyrusios ir mažiau patyrusios vizažistės. Makiažas yra skirtas ne grožiui sukurti, bet jam pabrėžti. Visuomet vadovaujuosi šia taisykle.
 
– Kokiais patarimais galėtum pasidalyti su žmogumi, kuris svajoja tapti vizažistu?
 
– Garsi britų dizainerė Wivienne Westwood viename savo interviu yra pasakiusi: „Nebijokite kopijuoti, tai vienintelis būdas išmokti. Kopijuodami tobulėjame ir gimsta naujos idėjos.“ Tad aš taip pat norėčiau patarti nebijoti kopijuoti, semtis naujų idėjų, eksperimentuoti ir visada mokytis tik iš geriausiųjų.
 
Daugiau Rositos darbų galite rasti čia:
 
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
Asmeninio arch. nuotr. Asmeninio arch. nuotr.
 
 
  

Žymos: Interviu, Barbora Grigaliūnaitė, Makiažas, Rosita Želvytė, visažistė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Paprastai mergaitėms patinka lėlytės, o berniukams – gražios mašinėlės. Bet kodėl paaugus viskas pasidaro atvirkščiai?