Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Marius Vainauskas, Peterborough’o lietuvių bendruomenės narys   |   2018-04-19

Nedalyvavimas rinkimuose – nauja lietuvių tradicija?

  
Nedalyvavimas rinkimuose – nauja lietuvių tradicija?
© pixabay nuotr.
Mes gi šiandien randame begales pasiteisinimų, kodėl neiname balsuoti: pradėdami laiko trūkumu, baigdami tuo, kad čia ne mūsų šalis, ne mūsų valdžia, ir apskritai rinkimai – ne imigrantų reikalas

Ir vėl nenumaldomai artėja rinkimai! Taip taip, visiškai teisingai – jau gegužės 3-ąją ir vėl susitiksime prie balsadėžių! Apmaudu, bet šie rinkimai nesulaukia didelio dėmesio žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, ir rinkėjų prie balsadėžių jie pritraukia ne kaži kiek. Juos linkę ignoruoti ne tik lietuvaičiai ir kiti imigrantai, turintys balsavimo teisę, bet ir patys anglai. O ignoruojame visai be reikalo.

Tai – savivaldybių rinkimai. Angliškų miestų, kuriuose gyvename, valdžios rinkimai. Tos valdžios, kuri arčiausiai mūsų. Būtent ši valdžia sprendžia, kurią gatvę asfaltuoti, o kurios – ne, kurį darželį ar mokyklą atnaujinti, o kurie dar gali luktelėti, kur kiek stebėjimo kamerų ar pėsčiųjų perėjų pridėti, o kur pašalinti. Tai rinkimai, turintys tiesioginės įtakos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai šeimai. Tad norint, kad mūsų vaikai mokytųsi atnaujintose mokyklose, saugiai po pamokų grįžtų namo, o gatvė, kurioje gyvenate, būtų be duobių, visų pirma, reikia atlikti savo namų darbus ir pareigą – eiti ir balsuoti už kandidatą, kuris norėtų ir galėtų įgyvendinti mūsų norus, įsiklausytų į mūsų problemas.
Keistai kartais atrodo šiandieninis lietuvių nepilietiškumas, nenoras reikšti savo nuomonę, atsainokas požiūris į savo ir savo vaikų ateitį. Tai ypač keista prisimenant skausmingą mūsų šalies istoriją.
 
Juk dar visai neseniai, sovietmečiu, mūsų tėvai ir seneliai rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis rinkosi į slaptus bendraminčių būrelius, bendruomenes, platino progresyvias idėjas, priešinosi melui ir siekė tiesos, protestavo ir tokiu būdu kovojo dėl laisvės. Laisvės mąstyti, laisvai kalbėti. Laisvės pasirinkti, ką ir kur dirbti, ką valgyti ir gerti, galiausiai – laisvės, kur ir kaip gyventi. Savo laisvės, kuri šiandien kaip didžiausia protėvių dovana atiteko ir mums. Šiandien tai ir mūsų laisvė.
 
Rizikuodami, o kartais ir aukodami gyvybę, kaip tai padarė vos devyniolikmetis šviesaus atminimo Romas Kalanta, troškęs atkreipti pasaulio dėmesį į sovietinio režimo vykdomą neteisybę ir virtęs gyvu fakelu Kauno miesto centre, mūsų tėvai ir seneliai kovojo už galimybę patiems rinkti savo krašto valdžią. Už galimybę rinktis iš kelių kandidatų, balsuoti už labiausiai tinkantį ir patinkantį. Jie visomis išgalėmis priešinosi suvarymui prie balsadėžių, kur metai iš metų turėjo žymėti tą patį vardą, tą pačią partiją. Jie negalėjo nė pasvajoti apie rimtesnius politinius pokyčius.
 
Mes gi šiandien randame begales pasiteisinimų, kodėl neiname balsuoti: pradėdami laiko trūkumu, baigdami tuo, kad čia ne mūsų šalis, ne mūsų valdžia, ir apskritai rinkimai – ne imigrantų reikalas. Žinoma, galime eilinį kartą ir vėl tylėti, o vėliau guostis, kad mūsų niekas negirdi. Kita vertus, galime pabandyti pasukti ratą kita linkme ir nebeleisti kitiems žmonėms už mus nuspręsti, kas yra geriausia mūsų kiemui, gatvei ir rajonui. Juk Jungtinė Karalystė – tai šalis, kurią nereto iš mūsų vaikai jau laiko savo tėvyne. Taigi mūsų vaikų ateitis – čia.
 
Kandidatų apstu, rinktis tikrai yra iš ko ir balsuoti yra už ką. Štai šiemet Peterborough’o mieste kandidatuoja Peterborough’o Lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Dalton, pernai Peterborough’o miestas turėjo kitą kandidatę lietuvę Eveliną. Ateityje mūsų – imigrantų – kandidatų tik daugės, nes vis darniau įsiliesime į miestų, kuriuose įsikūrėme, gyvenimą ir valdymą.
 
Net neabejoju, kad ir kiti Anglijos miestai turi kandidatuojančių lietuvių. Palaikykime juos, juk jie geriausiai žino mūsų – lietuvių – rūpesčius. Žinoma, nebūtinai turime balsuoti už lietuvius, svarbiausia būkime sąmoningi, domėkimės, reikalaukime iš visų kandidatų to, ko mums šiandien trūksta. Rinkimės atsakingai ir spręskime patys, kas mums geriausiai atstovautų. Nepasiduokime papirkinėjimams, grasinimams ar įkalbinėjimams. Skamba neįprastai, bet politika ir Anglijoje yra politika, čia, kaip ir Lietuvoje, užfiksuojama įvairiausių būdų paveikti rinkėją, pradedant įkalbinėjimais ir piniginėmis „premijomis“ ir baigiant netgi tiesioginiais grasinimais.
Šiandien mes – emigrantai – esame Jungtinėje Karalystėje. Juokai juokais, bet tai reiškia, kad Lietuvos atžvilgiu „nubalsavome kojomis“. Nepaisydamas to, kur gyvena, dažnas pritars, kad svarbu rūpintis savo kiemu, gatve, savo ir savo vaikų rajonu, galiausiai – savo miestu.
 
Todėl ketvirtadienį, gegužės 3-iąją, kur bebūtumėme nuo 7 valandos ryto iki 22 valandos vakaro – vedžiodami šunį, bevaikščiodami su vaikais ar tiesiog pakeliui į darželį, mokyklą, sporto klubą, parduotuvę ar grįždami namo iš darbo, užsukime ir į vietinę rinkimų apygardą. Atlikime pilietinę pareigą sau, savo šeimai ir savo miestui. Tai neužtruks ilgiau, nei išsivalyti dantis.
 
Tai yra „Tiesos“ skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.
 
  

Žymos: Peterborough, Anglijos lietuviai, marius vainauskas, savivaldybių rinkimai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Koks skirtumas tarp dramblio ir blusos? Tas, kad drambliai gali turėti blusų, o blusos turėti dramblių ne.