Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Barbora Grigaliūnaitė   |   2016-03-25

Operos solistė Lietuvos vardą garsina Anglijoje

  
Operos solistė Lietuvos vardą garsina Anglijoje Gyvenime mergina vadovaujasi posakiu „Belskis, ir tau bus atidaryta.“
Dažnai laikas, per kurį tas vaidmuo prisijaukinamas, labai suartina, ir personažas tampa ypač brangus. Tarsi asmenybė, kurią atskleidei savo rankomis. Šis virsmas – lyg pažintis, virstanti draugyste.

Laura Zigmantaitė – jauna ir labai talentinga operos solistė, šiuo metu Operos magistro diplomo studijas kremtanti Karališkojoje muzikos akademijoje Londone. Iš Klaipėdos kilusi mergina visą gyvenimą pasižymėjo smalsumu ir užsispyrimu, mėgo būti dėmesio centre, tačiau labiausiai ją žavi jausmas, kai užvaldo adrenalinas. Operos solistės karjera leido atsiskleisti tiek jautriajai bei meniškai, tiek ir patrakusiai merginos asmenybės pusėms.

„Tiesa“ L. Zigmantaitės teiravosi, kodėl išvaizdi mergina nusprendė pasirinkti tokią neeilinę specialybę ir kaip jai sekasi karjeros laiptais kilti Jungtinės Karalystės sostinėje Londone.
– Laura, operos solistės profesija – gana reta. Kuo svajojote tapti, kai buvote maža? Ankstesniuose interviu esate minėjusi, kad svajojote tapti netgi lėktuvo pilote…
 
– Kuo tik nesvajojau – traukė ir architektūra, ir žurnalistika, ir reklama. Kadangi paauglystėje domėjausi technika, mėgau greitį ir automobilius, aviacija atrodė kažkas išskirtinio ir jaudinančio. Tiesa, ši idėja taip ir liko neišplėtota. Norėjosi daugiau dinamikos, didesnio kūrybinio indėlio, buvimo dėmesio centre, scenoje, grožio, estetikos, muzikos. Kol nebuvau susidūrusi su opera, dainininkės karjera ne itin traukė. Dar nuo mažens žinojau, kad muzikanto duona nėra lengva, ir tas nestabilumas tikrai baugino. Tačiau pasidaviau savo širdies balsui, o vėliau operos solistės karjera mane galutinai pakerėjo.
 
Būdama maža mergaitė Laura Zigmantaitė svajojo tapti lėktuvo pilote. Būdama maža mergaitė Laura Zigmantaitė svajojo tapti lėktuvo pilote.
 
– Studijuojate ir daug koncertuojate Jungtinėje Karalystėje. Kas jus vis traukia namo?
 
– Namo per šventes dažniausiai traukia šeima ir darbai. Na, gal dar maistas. Grįžtu gana dažnai, kas pora mėnesių. Mano praleidžiamas laikas ir darbai Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo užimtumo Londone. Tačiau kad ir kas nutiktų, į Lietuvą visada stengiuosi grįžti Kalėdų, Velykų, per tėvų gimtadienius ir bent savaitei vasaros atostogų.
 
– Lietuvoje dalyvavote ne vienoje televizijos laidoje, įvairiuose muzikiniuose projektuose bei šou. Kas jums labiausiai įsiminė?
– Kaip įsimintiniausius galbūt įvardyčiau pirmuosius bandymus išlįsti viešumon muzikiniuose televizijos konkursuose „Dainų dainelė“ ir „Mažųjų žvaigždžių ringas“. Jie turėjo didelę įtaką galutiniam mano apsisprendimui stoti į Muzikos akademiją. Pirmą kartą televizijoje dalyvavau būdama šešiolikmetė ar septyniolikmetė, beprotiškai jaudinausi – kameros, žiūrovai, kiti dalyviai...
 
Bet adrenalinas pačiai linksminantis – tai viena, o adrenalinas, kai nuo tavęs priklauso didelė spektaklio, renginio ar televizijos laidos dalis, kai yra didelė atsakomybė, – visai kitas jausmas.
 
 
– Lietuvoje baigėte bakalauro studijas, dabar studijuojate užsienyje. Kuo skiriasi muzikos studijos gimtinėje ir Jungtinėje Karalystėje?
 
– Nenorėjau važiuoti bet kur ir tiesiog iš principo, todėl iš pradžių likau studijuoti magistro Lietuvoje. Užpildžiau tik vieną prašymą Londone, ir tai buvo Karališkoji akademija. Buvau girdėjusi daug teigiamų atsiliepimų iš kolegų lietuvių, žinojau, kad nebūtų problemų dėl kalbos, be to, Londonas buvo mano svajonių miestas. Taip ir išvažiavau.
 
Mano studijos Londone yra šiek tiek labiau koncentruotos į pačią operą ir praktines žinias, kursas gerokai intensyvesnis. Tačiau esminis skirtumas būtų turbūt tai, kad operos kurso programa yra visiškai įsiliejusi į profesionalų pasaulį ir valdoma vadovaujantis operos teatrų sistema. Nuolatos tiesiogiai bendradarbiaujama su dauguma operos kompanijų, agentūrų, kviečiami dirigentai bei režisieriai iš visos Jungtinės Karalystės. Agentai, kompanijų vadovai ir atsakingi asmenys kviečiami stebėti, kaip auga dainininkai, ir galbūt pasiūlyti jiems darbo. Per metus pastatomos trys operos sulaukia lygiai tiek pat žiniasklaidos dėmesio, kaip ir profesionalūs teatrai. Pasirodymai yra vieši, ir juos aktyviai lanko žmonės – salės būna sausakimšos. Atlikėjui yra sukuriamos tobulos sąlygos būti matomam ir pastebėtam. Studijų metu labiausiai koncentruojamasi į atlikėjo kokybę ir galimybę tą kokybę pristatyti kuo plačiau.
 
 
– Savo darbe įkūnijate daugybę skirtingų personažų. Gal turite vieną, kuris jums arčiausiai širdies? Koks jūsų mėgstamiausias muzikinis kūrinys ar pastatymas?
 
– Man visada sunku išskirti vieną. Vieni personažai artimi, nes panašūs į mane, todėl juos lengviau suprantu. Kitus tenka prisijaukinti dirbant, nes jie visiškai kitokie nei aš. Dažnai laikas, per kurį tas vaidmuo prisijaukinamas, labai suartina, ir personažas tampa ypač brangus. Tarsi asmenybė, kurią atskleidei savo rankomis. Šis virsmas – lyg pažintis, virstanti draugyste.
 
Dievinu rusų muziką, ypač Čaikovskį, jo operas, romansus. Laisvalaikiu mėgstu klausytis Debussy ir Ravelio. Patinka šių kompozitorių tiek instrumentinė, tiek vokalinė muzika. Man visuomet patys įdomiausi Mocarto komiškų operų pastatymai, nes niekada nežinai, ko tikėtis, o personažai visada be galo aštrūs ir šmaikštūs. Režisieriaus rankose šios operos atgimsta visiškai naujomis spalvomis. Tačiau iki šiol iš atminties neišdyla ir lietuviškos operos „Kornetas“ pastatymas. Jis – tiesiog magiškas!
 
Pasak L. Zigmantaitės, kad būtum pastebėtas, reikia atkaklumo, ryžto ir tvirto žinojimo, kas esi ir kur eini. Pasak L. Zigmantaitės, kad būtum pastebėtas, reikia atkaklumo, ryžto ir tvirto žinojimo, kas esi ir kur eini.
 
– Londone gausu talentingų muzikantų, dainininkų ir kitų menininkų iš viso pasaulio. Kaip manote, kas svarbu norint būti pastebėtam? Kokios jūsų asmeninės savybės padeda siekti karjeros aukštumų?
 
– Manau, būti pastebėtam reikalingas atkaklumas, ryžtas bei tvirtas žinojimas, kas esi ir kur eini. Visuomet atsiras tvirtinančių, kad tau nepasiseks, tu nepakankamai geras, visuomet bus pažertos kritikos. Svarbu mokėti kritika teisingai pasinaudoti, kad ji keltų aukštyn ir skatintų tobulėti, o ne smukdytų žemyn. Taip pat labai svarbu nenuleisti rankų, kai vienos durys užtrenkiamos. Kaip sakoma: belskis, ir tau bus atidaryta. Šiuo posakiu ir stengiuosi vadovautis. Žinau savo pliusus, žinau ir minusus. Žinau, ką šiuo metu galiu dainuoti, o su kuo dar reikia kurį laiką padirbėti. O svarbiausia – žinau, kur einu ir ko siekiu.
 
 
– Jungtinėje Karalystėje esate jau ne kartą įvertinta apdovanojimais. Gal galėtumėte pasidalyti – kokiais? Ir ką jie jums reiškia?
 
– Nesu didelė konkursų mėgėja, tačiau keliuose esu dalyvavusi. Praėjusiais metais laimėjau „Isabel Jay Prize“ operos prizą bei tapau „Mozart singing competition“ir Rusų muzikos konkursų laureate, taip pat laimėjau „The Simon Fletcher Trust“ fondo atranką, ir jie tapo mano rėmėjais. Šiais metais daugiau dėmesio skyriau ne konkursams, bet darbams: naujiems vaidmenims ir perklausoms. Konkursai – tai puiki galimybė būti pastebėtam ir gauti paramą tolesnėms studijoms.
 
L. Zigmantaitė pasakojo, kad operos solistės karjera galutinai pakerėjo tik pasidavus savo širdies balsui. L. Zigmantaitė pasakojo, kad operos solistės karjera galutinai pakerėjo tik pasidavus savo širdies balsui.
 
– Ar baigusi studijas planuojate pasilikti Londone, ar grįžti į gimtąją Lietuvą? O galbūt kelsite sparnus dar toliau?
 
– Londone gyvenu beveik dvejus metus ir vis dar manau, kad tai svajonių miestas, niekada nepaliaujantis stebinti ir atsiskleidžiantis vis naujomis spalvomis, įvairove. Nepaliauju juo grožėtis.
 
Mano prioritetas būtų likti Jungtinėje Karalystėje dar bent kelerius metus. Juk iš čia patogus susisiekimas su visa Europa. O kur gyvenimo keliai ves toliau – žiūrėsim! 
 
  

Žymos: Dainininkė, Barbora Grigaliūnaitė, Laura Zigmantaitė, operos solistė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Pareina Petriukas iš mokyklos ir sako mamai:
– Aš tau suskaičiuosiu iki dešimt, gerai?
– Na, skaičiuok...
– 1 3 4 5 6 7 8 9 10.
– O kur dvejetas? – klausia mama.
– Pažymių knygutėje...