Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   Gintarė Radžiūnaitė   |   2016-04-15

Lietuvoje nepritapusi Julija Londone padeda įgyvendinti svajones

  
Lietuvoje nepritapusi Julija Londone padeda įgyvendinti svajones Kurį laiką Julija Winter dirbo „svajonių fėja“.
Mūsų smegenys aplinką suvokia vaizdiniais. Vaizdai yra daug galingesni, nei mes manome. Jie gali padėti susidoroti su psichologiniais blokais.

Julija Winter į Jungtinę Karalystę atvyko genama nusivylimo. Kūrybinga moteris prisipažįsta, kad Lietuvoje niekada nenorėjo prisitaikyti ir tiesiog egzistuoti, todėl niekada nenustojo bandyti plaukti prieš srovę ir viską daryti kitaip. Tiesa, prieš dešimtmetį moteris suprato, kad į medicinos studijas investuotas laikas neatsipirko.

Kiekviename žingsnyje moteris jautėsi nesuprasta: per daug kūrybinga, per daug garsiai reiškianti nuomonę, rodanti per daug ar per mažai iniciatyvos. Įkvėpta skaitytos mokslinės, verslo bei psichologinės literatūros, jauna moteris suprato, kad laimę jai teks iš naujo kurti svetur, kur galbūt nebus laikoma balta varna.
Vystydama savo pačios sukurtą fototerapijos techniką J. Winter Londone susikūrė svajonių gyvenimą, o dabar šia išmintimi dalijasi ir su kitais lietuviais.
 
− Julija, gal galite papasakoti apie savo gyvenimo pradžią Londone? Kaip susiklostė gyvenimas Lietuvoje, kad turėdama mažametį sūnų ir visų trokštamas pareigas ligoninėje nusprendėte viską mesti?
 
− Septynerius metus studijavau medicinos mokslus. Gavau svajonių darbą vienoje Vilniaus ligoninių, tačiau ten pradirbusi pusę metų supratau, kad valstybinės institucijos ir pati sistema yra ne man. Tiesiog esu kitoks žmogus. Negalėjau ramiai stebėti, kaip veikia sveikatos sistemos struktūra, nepernešiau kyšių, nemėgau tiesiog prisitaikyti prie aplinkybių, nenorėjau būti tos sistemos dalimi. Pradėjau ieškoti kitų galimybių.
 
Lietuvoje kūrybinga moteris jautėsi taip, tarsi visą laiką atsimuštų į sieną. Lietuvoje kūrybinga moteris jautėsi taip, tarsi visą laiką atsimuštų į sieną.
 
Kurį laiką dirbau „svajonių fėja“. Taip juokais save vadinau. Konsultavau verslą marketingo, vadybos, viešųjų ryšių klausimais. Tuo metu buvau įkvėpta naujoviškų verslo idėjų ir norėjau žmonėms parodyti, kad viską galima daryti kitaip – kūrybiškiau, įdomiau.
 
Jaučiausi taip, tarsi Lietuvoje visą laiką daužyčiausi į sieną. Be to, buvau vieniša mama, ir reikėjo mokėti mokesčius, išlaikyti namus ir šeimą. Pasiskolinau pinigų ir išvykau į Londoną. Čia atvykusi jau po kelių savaičių sugebėjau grąžinti visas skolas.
− Koks buvo jūsų kelias Londone? Kaip sekėsi gyvenimą kurti iš naujo?
 
− Studijų laikais buvau labai susidomėjusi terapiniu masažu, netgi turėjau savo kabinetą. Taip papildomai užsidirbdavau. Mane visada domino įvairios gydymo technikos, tiek fizinės, tiek psichologinės.
 
Atvykusi į Londoną trumpam grįžau prie terapinio masažo. Įsidarbinau privačioje klinikoje žymiojoje Harley‘aus gatvėje. Ten dirbdama administratore netrukus pastebėjau, kad klinikos savininkai klientams siūlo daryti brangius, tačiau nereikalingus tyrimus, ima pinigus už nieką, naivius darbuotojus priima bandomajam laikotarpiui ir už jį nemoka. Pasibaisėjau ir išėjau.
 
Visada svajojau apie darnią šeimą, gražius erdvius namus, norėjau gyventi gamtos apsuptyje. Dabar galiu pasakyti, kad visa tai pati susikūriau pasitelkusi vizualizaciją. Pasirodo, jau įprasta, kad vizualizavimo technika padeda sportininkui pasiekti rekordus, nes vaizdai galvoje suformuoja automatizmą, kuris reikiamą akimirką pasireiškia per varžybas. Daugelis žymių sportininkų naudoja šią techniką padedami sporto psichologų bei trenerių.
 
 
− Papasakokite apie tai plačiau.
 
− Nusprendžiau, kad laikas pačiai imtis veiksmų ir keisti savo gyvenimą. Pradėjau nuo to, kad nutraukiau 3 metus trunkančius nebrandžius santykius. Kaip sakoma: „Atlaisvink vietą, ir žmogus pats atsiras.“ Taip buvo ir man. Po dviejų savaičių sutikau savo svajonių vyrą, būtent tokį, kokį buvau susikūrusi savo vizijos projekcijoje: dirbantį medicinos srityje, sportininką, gerą, linksmą, ramų šeimos žmogų, neieškantį konfliktų. Tokį, kuriuo galiu pasitikėti.
 
Jis man ir pasakė, kad aš esu kito pašaukimo ir turiu daryti tai, ką moku geriausiai – užsiimti menu gydyti žmones.
 
Visada buvau įsitikinusi, kad medicina yra gydymo menas. Vien tabletėmis meno nesukursi, todėl į savo gydomąją veiklą aš linkusi įtraukti ir tikrą meną. Taip pradėjau domėtis, gilintis ir plėtoti meno terapiją bei vystyti savo atrastą fotovizijos techniką.
 
J. Winter vyras pasakė, kad ji yra kito pašaukimo ir turi daryti tai, ką moka geriausiai – užsiimti menu gydyti žmones. J. Winter vyras pasakė, kad ji yra kito pašaukimo ir turi daryti tai, ką moka geriausiai – užsiimti menu gydyti žmones.
 
− Kaip jūsų gyvenime atsirado menas?
 
 
Menas mano gyvenime atsirado per labai skaudžią šeimos patirtį. Būdamas 16 metų sudegė mano brolis. Tuo metu man buvo 21-eri. Tai buvo didžiulė trauma tiek man, tiek mamai. Pirmas mano terapinis paveikslas buvo moteris su vaiku rankose. Jaučiau, kad jeigu nupiešiu tą paveikslą, galėsiu jai padėti susitaikyti su netektimi. Taip pradėjau tapyti paveikslus su juose užkoduota tikslinga gydomąja informacija, įkrauta mintimis ir emocijomis.
 
Aišku, šios informacijos savo mamai nesakiau. Tai buvo pirmasis mano kurtas fototerapijos paveikslas, kuris turėjo ją raminti, gydyti ir užtraukti kraujuojančias žaizdas.
 
Nuo to laiko pradėjau piešti ir sukūriau daugybę paveikslų. Tačiau vėliau susidomėjau fotografija. Pradėjusi domėtis, gilintis ir laikui bėgant supratau, kad, norint sužinoti gydymo meno paslaptis, reikia gyventi kuo arčiau žinių šaltinio. O tokie neišsemiami šaltiniai kaip tik ir slypi Londono archyvų gelmėse. Atsidariau savo fotografijos studiją.
 
 
− Papasakokite, kas yra fototerapija ir kaip tai veikia. Kaip atradote kelią į šį neįprastą vizualinės terapijos būdą?
 
– Vyro paskatinta mąsčiau, kaip susieti savo žinias iš tokių skirtingų sferų – medicinos ir meno. Fotografų su medicininiu išsilavinimu nedaug, o sujungusių šiuos du menus – apskritai vienetai.
 
Pradėjusi profesionaliai fotografuoti pastebėjau, kaip žmones veikia fotosesija. Pradėjau domėtis fotografijos efektu, iliuzija, spalvų poveikiu. Pastebėjau, kaip fotografuojant atsiskleidžia žmonių emocijos, kompleksai, netgi tai, ką galbūt norėta paslėpti. Tai – tarsi melo detektorius, kuris identifikuos netgi tai, ką slepiate pats nuo savęs. Žmogus gali meluoti, tačiau jo kūno kalba atskleis tiesą.
 
Mūsų smegenys aplinką suvokia vaizdiniais. Vaizdai yra daug galingesni, nei mes manome. Jie gali padėti susidoroti su psichologiniais blokais. Naudojant mano sukurtą vizualizavimo techniką galima greičiau ir lengviau išspręsti daug problemų, nes ji vaizdiniais veikia visai kitą lygmenį – žmogaus pasąmonę. Užkoduoti vaizdai žmogui net pačiam nejaučiant prasiskverbia iki giliausių pasąmonės kertelių.
 
Fototerapija ar fotovizijos kūrimas yra skirtas ne man, o žmogui, klientui. Mano vaidmuo – žmogui suteikti visą informaciją, visus reikiamus įrankius, su kuriais jis pats dirbs, t. y. padėti pagaminti pasąmonę veikiantį vaizdinį produktą.
 
Tam tikra prasme tai yra savęs gydymas, pasireiškiantis savianalizės procesu. Individualiai pagaminta užkoduota vizuali informacija skirta problemai spręsti. Vizualizacija – natūralus būdas pasiekti jūsų pasąmonę, o ji, savo ruožtu, suranda kelią, kaip įgyvendinti bet kokią jūsų svajonę.
 
Aš esu tas žmogus, kuris padeda identifikuoti problemą bei sukurti ją atspindintį gydymo įrankį. Priklausomai nuo problemos ir fotosesijos pobūdžio, po terapinės sesijos klientas gauna vaizdinę medžiagą nuotraukos ir filmuko pavidalu.
 
 
− Ar esate savo fototerapijos techniką pritaikiusi gyvenime?
 
− Prieš kelerius metus pas mane atėjusi fotografuotis jauna moteris išsipasakojo, kad dėl gydytojams nesuprantamų priežasčių jau aštuonerius metus negali susilaukti antro vaiko. Aš sugalvojau atlikti eksperimentą. Sukūrėme nuotraukas, kuriose ji yra nėščia, t. y. jos viltis ir svajones projektavome į mano sukurtą fotografiją. Moteris netgi pyktelėjo, kad nuotraukose atrodo per stambi. Po kelių mėnesių sulaukiau džiugios žinios – moteris pranešė, kad laukiasi antros atžalos.
 
Tada ir supratau, kad užfiksuotas vaizdas pasąmonėje yra visa ko pradžia. Tai ir pastūmėjo tyrinėti ateities nuotraukų panaudojimą terapijai. Būtent tada mano galvoje gimė Fotovizija, t. y. sąmoningai sukurtos ateities vizijos idėja.
 
Mano klientai dažnai nori likti anonimais, todėl kitą pavyzdį galiu duoti iš savo asmeninio gyvenimo. Jau minėjau, kad vizualizacija man padėjo ne tik sutikti svajonių vyrą, bet ir susikurti visą savo dabartinį gyvenimą.
 
Vilniuje gyvenau prie upės, labai gražioje, medžių apsuptoje gyvenvietėje. Palikti gimtuosius namus man buvo labai skaudu, todėl su savimi pasiėmiau jų vaizdą. Nors iš pirmo žvilgsnio Londone tokių vietų rasti praktiškai neįmanoma, dabar gyvenu būtent tokioje vietoje. Aš su savo vizija persikėliau į Londoną. Visada tikėjau, kad tai bus mano ateitis – ir man pavyko.
 
Vaizdiniai yra tiesiausias būdas stimuliuoti pasąmonę, ieškoti senų traumų ir jas griauti – ir taip siekti naujų aukštumų.
 
 
Žmogus yra linkęs giliai slėpti ir ignoruoti savo problemas. Tačiau tos sankaupos vėliau tampa didele našta, trukdančia asmenybei augti bei sėkmingiems tarpusavio santykiams vystytis, neleidžia jaustis laimingiems. Kartais žmogus net pats nežino, kodėl vienaip ar kitaip pasielgė ir kas tokį elgesį paskatino.
 
Fotovizija skirta padėti žmonėms išsilaisvinti iš baimių ir įgyvendinti savo svajones. Žmogų galima užprogramuoti tapti geresniu žmogumi. Galima sukurti gražesnį žmogaus atvaizdą, tokį, kokiu jis norėtų tapti – ir po žiūrint į jį kurio laiko taip ir atsitiks.
 
Lietuvoje patyriau daug nemalonių emocijų, ir manu, ne vien aš. Savo meno terapijos technika aš lietuviams galiu padėti atsikratyti skaudulių – ir padėti tapti laimingiems, nes gydau grožiu. Juk žmogus negali nekęsti to, kas gražu, juolab jei jis pats yra to grožio dalis.
 
Dirbti su pozityvia žmonių energija, kurti grožį ir vaizdinę svajonę – visa tai man teikia džiaugsmą, o padėti atsikratyti praeities traumų yra mano darbo prasmė.
 
Jei nusprendėte, kad norite gyventi geriau, pats maloniausias kelias, per daug nesikapstant praeities skauduliuose, gali prasidėti fotovizijos seansu. Kviečiu visus, norinčius išbandyti šį metodą, apsilankyti mano studijoje Londone JULIAWINTERSTUDIO.COM, o turinčius klausimų – susisiekti su manimi (el. p. [email protected]).
  

Žymos: Menas, Gydymas, Julija Winter, Fotovizija

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Iš darbdavio pamąstymų: už pinigus kiekvienas kvailys dirbti gali, o man kvailių


nereikia!