Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Natalija Voronina   |   2015-10-09

Ligą nugalėjusi lietuvė: „Gyvenimo pateiktas egzaminas – išlaikytas“

  
Ligą nugalėjusi lietuvė: „Gyvenimo pateiktas egzaminas – išlaikytas“
© Asmeninio archyvo nuotr.
Ligos gniaužtai Linos nepalaužė.
Niekada negali žinoti, kokius pokštus gyvenimas gali iškrėsti...

Svajonė, širdyje nešiota daugiau nei dešimtmetį, raižytų žvakių verslas, netikėtai užklupusi liga ir išsilaisvinimas iš jos gniaužtų... Apie tai „Tiesai“ papasakojo lietuvė Lina Venckė. Jauna moteris įsitikinusi, kad sunkiausiomis akimirkomis ją gydė ir ant kojų statė artimieji.

Lina, į Jungtinę Karalystę atkeliavote prieš šešerius metus. Kokių kelių vedama?
2009-ieji, kaip žinome, buvo ekonominės krizės metai. Ir man jie buvo labai sunkūs: teko parduoti tuometinį verslą Lietuvoje ir ieškoti kitų išgyvenimo šaltinių svetur. Taipogi reikėjo suteikti tvirtesnį pamatą sūnui, kuriam tuo metu buvo vos penkiolika metų.
Turiu artimą draugę, kuri jau daugelį metų gyvena Londone, tad ir sprendimas, kur vykti, susidėliojo savaime. Apsistojau Londone ir gyvenu čia iki šiol.
 
Atvykus viską teko pradėti nuo „švaraus lapo“, naujų šaukštų ir šakučių, nes mūsų daiktai tilpo vos į vieną lagaminą. Atsidūriau didžiuliame kultūriniame puode be pakankamų anglų kalbos žinių, nors tada maniau, kad jų turiu užtektinai. Teko daug mokytis, kad suprasčiau skirtingus dialektus. Buvo viskas nauja: tradicijos, kultūra, mentalitetas.
 
Visgi, nesiskundžiu. Aš lengvai prisitaikau prie naujos aplinkos ir iškilusius iššūkius priimu drąsiai.
 
Kuo Londonas, ir apskritai Jungtinė Karalystė, Jus žavi?
Londonas pulsuoja tolerancija ir jaunatviškumu, persipinančiu su klasikinėmis vertybėmis. Jungtinėje Karalystėje galima rasti visko: nuo jaukių kavinukių, prabangių parduotuvių, parkų, miškų iki įspūdingų miesto panoramų ir monarchų rūmų. Labiausiai žavi britų etika ir kalbos kultūra, tradicijų laikymasis ir moraliniai principai. O galimybių saviraiškai čia netgi daugiau, negu vienas žmogus gali išnaudoti per visą savo gyvenimą.
 
Gaminate išskirtines „Nomeda“ žvakes. Kas Jus įkvėpė imtis kūrybos?
Mano istorija, kaip ir daugelio emigrantų, prasidėjo nuo sunkių fizinių darbų. Teko padirbėti ir kavinėse, ir aukle. Visgi nusprendžiau, kad atėjo laikas dirbti sau ir kurti žmonėms.
 
Kadangi esu turėjusi keletą projektų, susijusių su gamybiniu procesu: naftos atliekų perdirbimu ir logotipų siuvinėjimu, naujas iššūkis manęs nė kiek negąsdino.
Susidėliojusi prioritetus nusprendžiau, kad noriu daryti tai, kas man arčiausiai širdies ir teikia malonumą dirbant. Supratau, kad kūryba grožio išraiška yra mano arkliukas.
 
Taigi „Nomeda“ yra mano dar naujas projektas, nors jo idėja tūnojo manyje daugiau nei dešimtmetį. Kadaise atostogaujant Ispanijoje už akių užkliuvo jauki raižytų žvakių parduotuvėlė. Mane itin sužavėjo išskirtiniai kūriniai, ir įspūdžiai neapleido, kol ėmiausi šio amato pati.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Kodėl „Nomeda“?
Pavadinimą lėmė keli veiksniai: pirma, Nomeda yra mano Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramento vardas; antra, vienas iš devynių lietuviškais vardais pavadintų kraterių Veneroje yra Nomeda. Žvakės simbolizuoja ugnį, liepsną, aistrą, todėl šis pavadinimas puikiai atspindi mano kūrybą.
 
Kur išmokote žvakių raižymo amato?
Atlikus išsamią rinkos analizę ir nusprendusi daugiau sužinoti apie šį kūrybos procesą susiruošiau į Ukrainą pas įžymią raižymo meistrę Tatjaną Caikovskają. Būtent iš jos ir išmokau šio amato.
 
Buvau be galo šiltai sutikta, mane sužavėjo tai, ko išmokau, ir supratau, kad svajonės gali tapti tikrove. Aš taip pat galiu kurti ir žavėti savo darbais kitus, kaip kadaise pati žavėjausi kūriniais Ispanijoje.
 
Grįžau į Londoną kupina entuziazmo ir griebiausi veiklos.
 
Pradžia buvo iššūkis, tikras laboratorinis darbas: temperatūrų svyravimai, spalvų gamos, naujų modelių kūryba... Tai buvo nuostabus kūrybos ir savirealizacijos paieškų laikotarpis.
 
Šiandien mano kūrybos darbų jau galima išvysti meno dirbinių parduotuvėse ir butikuose bei internetiniame puslapyje – Nomeda.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Kas Jus įkvepia kūrybai?
Įkvepia gimstanti gamta gegužę, labai myliu besiskleidžiančias magnolijas ir vyšnias, saulę, gėles, gražiausios man – paprastos pakalnutės ir krintantys lapai rudenį, žiemą mus supanti Kalėdų dvasia.
 
Dirbti, raižyti savo žvakes mėgstu klausydamasi saksofono, pianino, gitaros ar tiesiog skambant klasikinei muzikai, kai nėra žodžių, vien melodija. Tokia muzika man leidžia tinkamai susikaupti ir pasinerti į kūrybą, apgaubia ypatinga atmosfera.
 
Papasakokite, kaip vyksta žvakės kūrimo procesas?
Gamybinis procesas prasideda nuo šešiakampės bazinės žvakės, kurią pati ir pagaminu. Po to žvakę mirkau skirtingų spalvų vaške ir kaitaliodama vandenį.
 
Kai žvakė pasipuošia spalvinėmis gamomis, pradedu ją raižyti – šiam etapui turiu tik apie dešimt minučių, kol žvakė vis dar šilta ir lanksti. Vėliau ji panardinama į vandenį, kad galutinai sustingtų.
 
Galiausiai, kai žvakė išdžiūsta, ją nardinu į specialią žvakių glazūrą, kad ji įgautų porcelianinio žvilgesio ir apsaugos. Žvakei išdžiūvus, užklijuojamas lipdukas su instrukcija ir viskas gražiai supakuojama.
Kiekviena žvakė yra unikali ir pagaminta su meile.
 
Nuo verslo įkūrimo iki šiol esu visa ko „galva ir kaklas“, tačiau jau po truputį renku komandą ir ją apmokau. Turiu svajonę atidaryti ir savo gamyklėlę-parduotuvę.
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Su kokiais sunkumais susidūrėte siekdama savo svajonės?
Įmonę įsteigiau dar 2013-aisiais, bet darbus buvau priversta sustabdyti ir padaryti pertrauką.
 
Po pusės metų tyrimų man šlapimo pūslėje buvo rastas auglys. Buvau keturis kartus operuojama, pasirodo, auglys buvo išplitęs ir ant vidinės, ir ant išorinės pūslės sienelės. Jutau didžiulius skausmus ir kamavausi.
 
Po keleto mėnesių ligoninėje ir po reabilitacijos dabar vėl griebiuosi veiklos.
 
Kas padėjo ligos spąstuose nepalūžti, išlikti stipriai?
Tiesa, kad sunkiausiuose gyvenimo etapuose pamatome, kas mus supa. Man sudėtingu laikotarpiu labai pasisekė, mane rėmė mano šeima, draugai ir čia Londone, ir Lietuvoje, ir tie, kurie gyvena kituose pasaulio kampeliuose. Kasdien sulaukdavau skambučių, žinučių, laiškų nepasiduoti ir kovoti.
 
Net ir visai svetimi žmonės nebuvo abejingi: palaikė kad ir rankos paspaudimu ar geru žodžiu.
 
Žinoma, labiausiai mane palaikė mano širdies draugas, jis buvo mano tikras angelas sargas. Kartu, žingsnelis po žingsnelio praėjome šį mums abiem itin sudėtingą laikotarpį.
 
Galiausiai gyvenimo pateiktas egzaminas buvo išlaikytas: visgi abejoju, ar būčiau ligą įveikusi be šeimos ir draugų pagalbos.
 
Galiu tik didžiuotis ir dėkoti mane supantiems žmonėms, nes būtent jų pagalba mane padarė dar stipresnę.
 
Ar dabar jaučiatės geriau?
Po paskutinės operacijos pusę metų vis dar buvau tikrinama ir prižiūrima gydytojų, bet dabar, kadangi viskas yra gerai, galiu džiaugtis, mėgautis gyvenimu... ir kurti žvakes!
 
Kaip leidžiate laisvas nuo kūrybos minutes?
Daug laiko atitenka darbui, naujų idėjų paieškoms, visgi atrandu laiko knygoms, filmams, pasivažinėjimams gamtoje su dviračiu, pasivaikščiojimams, kelionėms.
 
Mėgstu apsilankyti Royal Albert Hall ir Barbecane – pasiklausyti nuostabios įkvepiančios simfoninės muzikos.
 
Kur žadate kurti savo ateitį – ar Jungtinėje Karalystėje, ar galbūt grįšite į tėvynę?
Savo ateitį planuoju kurti Jungtinėje Karalystėje. Nebesinori blaškytis, norisi pastovumo. Bet niekada negali žinoti, kokius pokštus gyvenimas gali iškrėsti...
 
Asmeninio archyvo nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Pasigrožėti Linos darbais galite ir socialinėje paskyroje. 
  

Žymos: Kūryba, Natalija Voronina, Nomeda, Žvakių raižymas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Atsikelia vyras po gero vakarėlio, pasižiūri į veidrodį ir sako:
–Na va, vėl nėra kam eiti į darbą.