Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2018-12-15

Londonas kardinaliai pakeitė lietuvio gyvenimą

  
Londonas kardinaliai pakeitė lietuvio gyvenimą
© Asmeninio albumo nuotr.
Londono universitetuose yra labai daug mokinių iš užsienio – niekada neteko susidurti su patyčiomis. Šiuo metu neplanuoju ten pasilikti gyventi, nebent pasisektų gauti nuostabų butą ir gerą darbą.

Daug jaunų žmonių, baigę mokyklą, svarsto, kokią profesiją ir universitetą jiems pasirinkti: studijuoti Lietuvoje, o gal traukti ieškoti likimo siųstų išbandymų į užsienį. Tokį sprendimą teko priimti ir lietuviui Silvestrui Beltei.



Baigęs mokyklą Kaune, vaikinas išvyko studijuoti į Vestminsterio universitetą Londone. Šiandien jis džiaugiasi galėdamas nevaržomas išankstinių aplinkinių nuostatų vaikščioti šurmuliuojančiomis Londono gatvėmis.

– Silvestrai, vos baigęs mokyklą Lietuvoje, išvykai studijuoti į Angliją komercinio muzikos atlikimo. Kokios aplinkybės paskatino taip apsispręsti?
– Aš jau mokykloje žinojau, kad išvažiuosiu. Apie tai svarsčiau jau dešimtos klasės pradžioje, paskui pagalvojau, kad mokyklą visgi reikia pabaigti Lietuvoje. Egzaminus išlaikiau patenkinamai, troškau tik išvažiuoti – šis tikslas buvo mano pasąmonėje. Bent jau į mano specialybę įstoti Anglijoje daug lengviau nei Lietuvoje, ten viskas kitaip. Mokykloje aš labai nemėgau teorijos, o ir pats mokslas buvo labai sudėtingas. Baigiau Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, kurioje psichologiškai mokytis labai sunku: daug pamokų, turėdavome daugiau nei 10 skirtingų dalykų per dieną, visi spausdavo.
 
Studijuodamas Vestminsterio universitete turiu daugiau laisvės, mokausi, bet tai yra mano pasirinkimas, manęs niekas nespaudžia kaip čia, Lietuvoje, sakydami, kad mokslas universitete yra gyvenimo tikslas.
 
Dalis mano šeimos narių jau 8 metus gyvena Anglijoje, tai irgi paskatino išvykti. Anksčiau vasarą važiuodavau jų aplankyti. Tačiau dabar jie Anglijoje gyvena toliau nuo manęs. Jie nemėgsta didmiesčių, o man labai patinka Londonas – tai tarsi atskira respublika, jame viskas kitaip, todėl norėjau tik į šį miestą. Kai pirmą kartą nuvažiavau vienas į Londoną, man buvo 16 metų – vaikščiojau gatvėmis ir viskas atrodė labai sava, tarsi eičiau Kauno Laisvės alėja – galbūt ir tai paskatino išvykti.
 
– Ar nejautei baimės skrisdamas svetur?
 
– Studentų, kurie važiuoja mokytis, ir žmonių, kurie vyksta į užsienį užsidirbti, tikslai labai skiriasi, nesvarbu, ar tai yra Anglija, ar kita užsienio šalis. Pirmus metus mane buvo apėmusi stipri depresija dėl naujos aplinkos, buvo tarsi pomokyklinis stresas, dėl karjeros nežinojau ką daryti, lyg norėjosi kažką kurti, bet nebuvo minčių ar idėjų – visa tai sukėlė depresiją, tad pirmi metai buvo labai sunkūs. Šiaip aš savarankiškas nuo vaikystės, todėl nebuvo labai sunku priprasti gyventi vienam ir draugų man pavyksta susirasti. Turiu Londone kelis artimesnius draugus ir to man pakanka. Kai nuvykau, pirmais metais nedirbau, sėdėdavau užsidaręs kambaryje ir nieko nenorėdavau. Paskui grįžau į Lietuvą dalyvauti realybės šou – čia praleidau pusmetį.
 
Pirmi metai universitete Anglijoje yra tarsi apšilimas, todėl mane labai lengvai atleido nuo mokslų ir palaikė mano sugrįžimą į Lietuvą. Kai pasibaigė projektas, Anglijoje pasibaigė ir mokslo metai, jie atsiuntė atsiskaitymus, aš išsilaikiau ir toliau tęsiu ten mokslus.
– Ar buvo sunku patekti į Vestminsterio universitetą?
 
– Visi mano, kad įstoti į užsienio universitetus yra labai sudėtinga, bet taip tikrai nėra. Aš nuėjau į įmonę, kuri sutvarkė visus dokumentus, o paskui tereikėjo tik išsilaikyti valstybinius egzaminus ir anglų kalbos testą.
 
– Kaip tave priėmė anglai? Ar jie šilti žmonės, o galbūt atvirkščiai – kreivokai žiūri į užsieniečius, atvykstančius į jų šalį?
 
– Prie jau minėtos depresijos prisidėjo ir jausmas, kad esi svetimšalis, ypa dėl to, kad dar mokykloje mokytojai man sakė. Aš suprantu, kad reikia jaunų žmonių ir čia, tačiau esu įsitikinęs, mes galime išvykti mokytis į užsienį, kad paskui atvežtume žinių į Lietuvą. Po tokių kalbų liko jausmas, kad tu Anglijoje esi svetimšalis. Britų akcentas taip pat labai skiriasi. Aš vis stengdavausi „išlaužti“ tą akcentą, vartoti kuo daugiau mandresnių žodžių, kad į mane nežiūrėtų kaip į emigrantą.
 
Stengiausi neparodyti, kad esu atvykęs iš užsienio. Kurį laiką kankino vidinė gėda, kad esu svetimšalis, bet mokiausi psichologiškai susitvarkyti su savo mintimis – juk jie lygiai tokie patys žmonės, kartais kalbėdami taip pat pamiršta žodžius ar užsikerta, net ne visi gerai moka gramatiką. Vėliau nurimau ir supratau, kad savęs nepakeisiu – esu lietuvis, o ne anglas. Kita vertus, Londono universitetuose yra labai daug mokinių iš užsienio – niekada neteko susidurti su patyčiomis. Kartais tai tampa net pliusu, juk ir Lietuvoje užsieniečiai sužadina smalsumą, norą pabendrauti, lygiai taip pat yra ir pas juos. Kartais būna, kad susiduri su užsieniečiais iš kitų šalių, kurie nėra labai išsilavinę ir nežino, kur yra Lietuva.
 
– Ar skiriasi pragyvenimo lygis Lietuvoje ir Anglijoje?
 
– Lietuvoje per „Black Friday“ parduotuvėse mačiau spūstis žmonių – tada pagalvojau: „Gal Lietuvoje žmonės tik sako, kad neturi pinigų?“ Anglijoje apie tai kalbama mažiau, perki tai, ko tau reikia, apie pinigus galvoji mažiau. Mano valandinis minimumas moksleiviui – 7,38 svaro sterlingų už valandą, o Lietuvoje – 2,45 euro, skiriasi net tris kartus. Faktas, kad ten pragyvenimo lygis yra aukštesnis – daug uždirbi ir daug išleidi, todėl emigrantai dažniausiai važiuoja į kitus miestus, kur uždirba daugiau, bet pragyvenimui išleidžia šiek tiek mažiau. Aš viską, ką uždirbu, išleidžiu nuomai.
 
Bet Lietuvoje, manau, lygiai taip pat galima išgyventi, jei darai tai, ką nori, ir randi, kaip savo pomėgiu uždirbti pinigų. Tiesiog reikia mažiau verkti ir apskritai mažiau orientuotis į pinigus. Jie yra tik viena maža gyvenimo dalis. O kalbant apie kultūrą, Londonas garsėja miuziklais, todėl man kartais gėda, kad gyvendamas šiame mieste esu buvęs tik gal dviejuose miuzikluose ir keliuose muziejuose.
 
– Kokių nesusipratimų ar įdomių nutikimų dėl kultūrinių skirtumų teko patirti Londone?
 
– Akivaizdu, kad jų kultūra skiriasi nuo mūsų. Vien Londone 9 mln. gyventojų ir daug mažiau ploto, todėl, eidamas gatve, net kai atrodai labai keistai, tu visiškai išnyksti minioje, esi niekam neįdomus, mane tai labai žavi. O kai eini Laisvės alėjoje, kas antras žmogus yra matytas, kas antras – pažįstamas, ir tu galvoji, kas ką apie tave pagalvos. Tai ir yra pagrindinis kultūros skirtumas. Kai matai kiekvieną dieną labai daug skirtingų žmonių, prasiplečia požiūris ir nekyla noras juos apkalbėti: „Kaip jis čia apsirengęs.“ Tikrai Londone negyvena vien tik išsilavinę ir protingi žmonės, visokių jų yra, tačiau jų tiek daug, kad net nepastebi.
 
 
– Silvestrai, ne paslaptis, kad esi netradicinės orientacijos. Ar tai irgi turėjo įtakos tavo pasirinkimui vykti studijuoti į užsienio šalį?
 
– Paauglystėje vienas garsus žmogus man atvėrė akis. Sakė, jog gyvename tokioje aplinkoje, kokią susikuriame patys. Jei ji su laimingais ir protingais žmonėmis, tu irgi toks būsi. Neseniai žiūrėjau laidas, sukurtas tada, kai Lietuvoje prasidėjo homoseksualų judėjimai: atrodė žiauru, žmonės to nesuprato. Nors dabar praėjo ne tiek daug laiko, požiūris jau pasikeitęs. Jei ne Anglija, aš galbūt nebūčiau išvis apie tai šnekėjęs ir neaišku, kaip mano kelias klostytųsi toliau, galbūt iki dabar aš labai depresuočiau. Anglijoje viskas prasidėjo daug anksčiau, homoseksualai su homofobija kovoja jau daug metų ir vertinami jie palankiai.
 
Tad ir pats galėjau pasijusti normalus, negalvoti apie tai. Noras išvykti buvo ne vien dėl orientacijos, bet dėl laisvės būti tuo, kuo nori. Galbūt tu turi kitokį požiūrį į gyvenimą – ten gali jaustis laisvai, gyventi, kaip nori. Žmonės išvažiuoja dažniausiai dėl to, kad nori naujos pradžios. Man taip ir buvo, norėjau pradėti naują gyvenimo epizodą nebesislėpdamas, koks esu, apie savo orientaciją kalbėti lygiai taip pat laisvai, kaip, tarkime, apie plaukų spalvą. Pats paprasčiausias dalykas – eiti gatve susikabinus rankomis su tau patinkančiu žmogumi – gali būti labai išlaisvinanti patirtis. Pasijauti, lyg esi išlaisvintas iš vidinio kalėjimo. Deja, Lietuvoje kol kas visi į tai žiūri kreivai.
 
– Ar patartum jaunam žmogui išbandyti gyvenimą, studijas Londone? Kokiems iššūkiams vertėtų pasiruošti prieš vykstant į užsienį? Ar pats planuoji ten likti gyventi?
 
– Aš manau, kad svarbu nebijoti išeiti iš komforto zonos. Aš planavau ten mokytis pirmus metus, užsidirbti pinigų, bet planuoji, o viskas įvyksta atvirkščiai, todėl dabar stengiuosi plaukti pasroviui ir priimti visus pasiūlymus, gyvenimo vingius. Šiuo metu neplanuoju ten pasilikti gyventi, nebent pasisektų gauti nuostabų butą ir gerą darbą. Labai norėčiau pakeliauti. Bet praėjus depresijai pasidarė smagu grįžti ir į Lietuvą.
  

Žymos: Londono lietuviai, Karjera, Mokslai, Lietuva,

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Jonai, kodėl tu miegi darbe?
– Suprantate, viršininke, namie mažas vaikas miegoti neleidžia...
– Tai atsinešk vaiką, kad ir darbe neleistų miegoti.