Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Sigita Limontaitė   |   2012-03-16

„Londono lietuvių bendruomenė anksčiau buvo vieningesnė“ (nuotraukos) 

  
„Londono lietuvių bendruomenė anksčiau buvo vieningesnė“ (nuotraukos) O.Dobrovolskienė - aktyvi lietuvių bendruomenės veikėja jau nuo 1997 metų.

Ona Dobrovolskienė atvyko į Londoną dar tuomet, kai lietuviams nebuvo leidžiama čia legaliai dirbti. Netrukus 60-metį švęsianti moteris prieš 18 metų sunkiai lenkė nugarą už itin mažus pinigus. Norėdama atitrūkti nuo varginančio darbo ir sunkios buities ji prisijungė prie Londono lietuvių bendruomenės. Aktyvi moteris buvo išrinkta vieno iš lietuvių bendruomenės skyrių iždininke, o vėliau ir pirmininke.

– Ona, papasakokite apie savo pirmuosius metus Londone.
– Pirmą kartą atvykau į Didžiąją Britaniją 1994 metais. Paprasčiausiai praradau darbą Lietuvoje. Pažįstama moteris davė Londono Lietuvių namų adresą, tad parašiau jiems laišką ir netrukus nė nemokėdama kalbos išvykau. Pradžia buvo sudėtinga, trūko pinigų, kurį laiką ir darbo neturėjau.
 
Mes atvažiavome trise. Darbą susiradome pačios. Pradėjau dirbti naktimis, gaminau sumuštinius. Vėliau važinėjau čia kas pusmetį padirbėti, o 1997 metais atvykau ir nebegrįžau. Po truputį įsivažiavau, dirbdavau jau geresnius darbus. Tada ir finansinė situacija pagerėjo, ir nuotaika geresnė tapo.
 
Esu pakeitusi vos keletą darbų, mat darbdaviai mato, jog lietuviai darbštūs žmonės, mums nėra sunku susirasti darbą ir nesudėtinga jį išlaikyti. Pradėjusios dirbti vienoje greito maisto kavinėje, su kolega lietuve turėjome gerokai pavargti, kol išplovėme ir sutvarkėme vietą, kurioje gaminame ir pardavinėjame maistą žmonėms. Teko net parazitus naikinti! Vadovas matė, kad esame darbščios, padaugėjo klientų, tačiau mums mokėjo vos 2,5 svaro sterlingų už valandą, nesvarbu, dirbdavome naktį ar dieną. Buvome išnaudojamos, nes nelegaliai gyvenome šalyje.
 
– Kodėl prisijungėte prie lietuvių bendruomenės?
 
– Dar pirmą kartą atvykus į Londoną man nusišypsojo laimė sudalyvauti Lietuvių sodyboje (Headley Park) organizuotose Sekminėse. Nustebau, kaip maloniai čia bendrauja tautiečiai. Turėjau laisvus sekmadienius, tad lankiausi bažnyčioje. Pastebėjau, kad po mišių lietuviai susėda bažnyčios svetainėje, dainuoja, juokauja, tiesiog drauge turiningai leidžia laiką.
 
Stebėjausi, kaip mūsiškiai gali būti tokie atviri, bendruomeniški ir tiesiog laimingi. Senieji lietuviai laukė emigrantų bangos ir tikėjosi, kad bendruomenė ir jos tradicijos bus perimtos ir išlaikytos. Labiausiai bendruomenės nariai jaudinosi dėl Sodybos, norėjo ją išlaikyti. Vedama stiprios senųjų išeivių dvasios įsitraukiau į bendruomenės veiklą, 1998 metais buvau išrinkta pirmojo skyriaus iždininke, o 1999 metais Balys Butrimas perdavė pirmojo skyriaus vairą į mano rankas, tuomet tapau pirmininke ir ja buvau dešimt metų.
 
– Kaip pakito lietuvių bendruomenė nuo tada, kai pradėjote dalyvauti jos veikloje?
 
– Žinoma, bendruomenės nariai bei mūsų veikla kito. Mano narystės pradžioje lietuviai Londone turėjo tik vienas kitą ir bijodavo dalyvauti kituose renginiuose, juk buvome nelegalai. Nuo 1997 metų socialinio klubo patalpose (Victoria Park Road) organizavome vakarones bei šventėme įvairias šventes su senaisiais lietuviais. Su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininke Vida Gaspariene organizuodavome valstybinių lietuviškų švenčių minėjimus. Tuo metu bendruomenė buvo vieninga.
 
Po Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 2004-aisiais viskas pakito. Nebėra vienybės, nebėra branduolio. Galbūt klystu, bet jaučiu, jog lietuviai susiskaldė. Mano veiklos pradžioje lietuviai negalėjo daug rodytis viešai, tačiau tautiškumas buvo daug stipresnis. Vakarodavome susinešę savo maisto, daugiau bendraudavome. Šiuo metu daugiau lietuviškų renginių vyksta Sodyboje. Pavyzdžiui, jau daugiau nei 60 metų paskutinį gegužės sekmadienį švenčiame Sekmines, taip pat tradicine kasmetine švente tapo Užgavėnės.
 
Šiemet į šventę susirinko apie 2000 lietuvių. Šiuo metu į mūsų renginius retai susirenka tiek žmonių. Galbūt po įstojimo į ES lietuvių sąmonėje įvyko perversmas, tautiečiai organizuoja daugiau lietuviškų renginių Londone, kiekvienas iš mūsų dabar galime pasirinkti daug daugiau veiklos, negu buvo tuomet, kai atvykau. Šiuo metu mes galime laisvai keliauti po pasaulį, jau nekalbu apie galybę įvairiausių renginių, vykstančių Londone.
 
Senieji emigrantai retai beatvyksta į bendruomenės renginius, o naujiesiems atvykėliams Londonas – galimybių ir pramogų miestas, tad lietuvių bendruomenė jiems neįdomi.
Dažnai į Londoną atvažiuodavo Lietuvos agentūrose apgauti žmonės ir prašydavo pagalbos, o šiuo metu tai pasitaiko rečiau.
 
– Kokie bendruomenės narių tarpusavio santykiai?
 
– Kaip ir kiekvienoje žmonių grupėje, mūsų bendruomenėje pasitaiko įvairiausių nesutarimų. Kartais net labai rimtų, tačiau nenorėčiau apie juos kalbėti. Kiekvienas mes darome klaidų, nesame šventieji, per ilgą darbo bendruomenei laiką pasitaikė kuriozų bei pykčių. Buvau ir įžeista, tačiau manau, jog ir aš gal esu ką nors įžeidusi, tad kodėl turėčiau viešai drabstytis purvais? Tikiu, jog „Saduto“ bei pirmasis lietuvių bendruomenės skyrius yra patys tikriausi ir padoriausi iš visų Jungtinės Karalystės skyrių. Galbūt nesu teisi, tačiau šiose organizacijose neteko pastebėti įvykių, apvertusių aukštyn kojomis pačią organizaciją, ko pasitaiko kitur.
 
 
– Su kokiais pagrindiniais sunkumais susiduria lietuvių bendruomenė?
 
– Pati didžiausia problema – mes neturime savo patalpų, o nuomotis jas labai brangu. Organizuojant renginius dažnai pagelbėja bažnyčia, vadovaujama kunigo P. Tverijono, daug lemia parapijos žmonių pagalba.
 
– Ar teko susitikti su kitų šalių lietuvių bendruomenėmis?
 
– Su „Saduto“ kolektyvu teko keliauti po daugelį pasaulio šalių. Australijoje pasitikome lietuvių „Tūkstantmečio odisėjos“ jachtą, ten sutikome ir Naujuosius metus. Australijoje tuo metu vyko lietuvių šokių festivalis, mat šios šalies lietuvių bendruomenė labai plati. Iš Australijos vykome į Naująją Zelandiją, kurioje taip pat esama lietuvių bendruomenės. Teko pabuvoti ir Italijos dainų festivalyje. Taip pat lankėmės Airijoje. Buvome nusipirkę bilietus ir susiplanavę visą kelionę į Japoniją, tačiau įvyko nelaimingas atsitikimas atominėje elektrinėje, tad neteko ten nuvykti. Su savo ansambliu apkeliavome labai daug pasaulio šalių, kuriose gyvena lietuviai. Norime palaikyti tautiškumą bei papročius.
 
– Ką mėgsta Londono lietuvių bendruomenė?
 
– Lietuvių bendruomenė mėgsta labai paprastus renginius. Visi nusisekę mūsų organizuoti renginiai buvo patys paprasčiausi. Dar dabar sulaukiu gausybės skambučių ir prašymų surengti tokius renginius, kokie būdavo anksčiau. Noriu padėti savo draugams tęsti bendruomenės veiklą. 
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Ona Dobrovolskienė, Londono lietuviai

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Neturiu nei gėdos, nei sąžinės... Nieko nereikalingo!