Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Viktorija Rinkevičiūtė   |   2015-09-18

Profesionalams Lietuvoje per ankšta

  
Profesionalams Lietuvoje per ankšta
© Asmeninio albumo nuotr.
Londonas – pirmoji poros emigracijos stotelė.Jie jau žvalgosi galimybių Australijoje ir JAV.
Jeigu mums būtų nepasisekę ir būtų kilusi dilema, keisti profesiją tik iš poreikio išgyventi, manau, tą pačią savaitę būtume susidėję lagaminus namo į Lietuvą.

Andrejus Poležajevas kuria kino filmuose žiūrovus labiausiai žavinčius specialiuosius efektus. Vyras virtualų pasaulį kūrė filme „Redirected“, šiuo metu dirba prie kompiuteriniam žaidimui skirto filmo „Gamechangers“ su aktoriumi Danieliu Radcliffe‘u, kurį BBC rodys jau šį rudenį.

Jo žmona Kristina Stankevičiūtė dirba prie reklaminių fotografijų, kurias pamačius norisi aikčioti. Jai teko dirbti su didžiausiomis Lietuvos ir pasaulio įmonėmis: „SEB“, „Aprangos galerija“, „Tele 2“, „Mercedes“, „Ford“, „Bentley“.

Pusmetį londoniečių gyvenimą besimatuojanti pora su „Tiesa“ kalbėjo apie tai, kaip pasaulio konkurencijos sostinėje sekasi dirbti mėgstamą darbą.

– Kas paskatino palikti Lietuvą?
 
– Kristina: Su vyru visada svajojome išbandyti save profesinėje srityje, tačiau vis buvo įvairių stabdžių: darbai, draugai, šeima. Mūsų išvyka į Londoną buvo spontaniška – vieną dieną nusipirkome bilietus į vieną pusę ir išsiuntėme dešimtis gyvenimo aprašymų (CV – aut. past.) Londone įsikūrusioms reklamos agentūroms.
Vos atvykusi į Londoną, kitą dieną jau skubėjau į darbo pokalbį, o dar kitą – gavau darbą. Kompanijoje, kurioje dirbau su retušavimo ir kompozicijos darbais, išbuvau pusantro mėnesio, kitose kompanijose dirbau prie dar trumpesnių projektų. Londone itin populiaru samdyti nepriklausomai (angl. self-employed) dirbančius kūrėjus. Nors mane tai šiek tiek erzina: nesu užtikrinta, ar kitą mėnesį turėsiu darbą, bet, kita vertus, taip galiu pamatyti visų darbų „virtuvę“ ir per trumpą laiką suprasti įvairiausių kompanijų poreikius.
 
– Andrejus: Atvykęs į Londoną dar tris mėnesius dirbau su lietuviškais projektais. Tačiau ir Londone darbą vizualiųjų efektų gamybos namuose susirasti netrukau – dabar darbuojuosi nedidelėje vizualinių efektų ir animacijos studijoje, kuri dirba prie filmų, reklamų, BBC projektų ir muzikinių klipų gamybos.
 
Sėkmė šiame mieste priklauso nuo žmogaus gabumų, noro ir užsispyrimo. Čia dirba profesionalai, kurie mato, kaip gali padėti komandai ir kaip komanda gali padėti tau.
 
Lietuvoje mums nebuvo blogai, tik – ankštoka, tad ir išplaukėm į jūrą ieškoti kitokios žemės. Jeigu mums būtų nepasisekę ir būtų kilusi dilema, keisti profesiją tik iš poreikio išgyventi, manau, tą pačią savaitę būtume susidėję lagaminus namo į Lietuvą. Čia mūsų abiejų nerašyta taisyklė.
 
– Ar nebuvo baisu pasiryžti pirmajai savo gyvenime emigracijai?
 
– Kristina: Baimės tikrai nebuvo, nes skrydis tarp Lietuvos ir Anglijos – tik kelios valandos, visa kelionė mums užtrunka panašiai kaip iš Vilniaus nuvažiuoti iki Klaipėdos. Atstumas yra tik žmonių galvose. Svarbiausia, kad su vyru buvome pasiruošę pokyčiams morališkai ir pasitikėjome savo jėgomis. Ir mūsų dukra iki šiol galvoja, kad mes kažkur netoli Lietuvos. Vaikai atstumo nejaučia, aš irgi apie jį stengiuosi negalvoti, nes esu tikra lietuvė – man patinka mano kraštas, ir kol kas nematau mūsų šeimos, visam laikui įsikuriančios Anglijoje. Kita vertus, žinau, kad tai – kelerių metų adaptacinio periodo pasekmė, turi praeiti laiko, kad pokyčiai susigulėtų ir nusistovėtų.
 
– O kodėl būtent Londonas – juk savo projektus puikiai vystėte ir Lietuvoje?
 
– Kristina: Mūsų darbo specifika neleidžia gyventi mažame mieste, tad teko rinktis iš kelių Europos didmiesčių.
– Andrejus: Ir Lietuvoje mūsų klientai buvo iš Amerikos, Anglijos, Skandinavijos, Šveicarijos. Bet jos nesiryžta dirbti nuotoliniu būdu, nes gamybai skirtas laikas yra labai trumpas, o projekto aptarnavimo kaštai dirbant nuotoliniu būdu smarkiai išauga.
 
– Gyvenantieji Londone ilgiau nei Jūs turbūt jau nebepastebi britų keistenybių. Kas Jums labiausiai krito į akis atvykus?
 
– Kristina: Londone lankomės nebe pirmą kartą, tad ir mus sunku nustebinti. Tačiau šie pusė metų – mano pirmoji darbo patirtis angliškose kompanijose, ir, galiu pasakyti, labai maloni.
 
Dirbau keliose skirtingose įmonėse ir visur jaučiau darbuotojų motyvaciją. Man iš šalies atrodė, kad darbdaviai savo darbuotojus netgi lepina. Pavyzdžiui, viena kompanija kiekvieną rytą rengia 15 minučių visų darbuotojų mini kavos ir arbatos pertraukėlę: susirenka apie 30 žmonių, šnekučiuojasi, pusryčiauja, aptaria savaitės darbo planus. Kitoje kompanijoje viršininkas darbuotojus kiekvieną penktadienį vesdavosi į vis skirtingą prabangų restoraną pietų. Tokie poelgiai stebino, nes esu pratusi prie lietuviškų visur ir viską taupančių viršininkų.
 
– Andrejus: Mane nustebimo mandagus bendravimas. Ir man šiuo atveju nesvarbu, ar tai tik etiketas, ar apsimestinis gerumas. Tai yra mandagumas. Šypsenos, kreivos, šleivos, nuoširdžios, žavingos, bet – visur. Jos man praskaidrina nuotaiką ir tarsi „pakrauna“.
 
– Ar jaučiate, kad emigravę einate tuo keliu, kuriuo visada ir norėjote eiti? Ne per daug konkurencijos?
 
– Kristina: Dirbu su fotografijų postprodukcija: kompiuteriniu jų apdorojimu bei 3D vaizdų pavertimu tikrais. Taip, konkurencija čia milžiniška, kompanijos renkasi tik pačius geriausius, tačiau darbdaviams be kvalifikacijos itin svarbi ir darbinė etika. Britai – labai mandagūs ir niekada nepasakys, kad kas nors jiems nepatinka – jie tiesiog neduos antro šanso. Bet kiekvienas kūrėjas turi savo braižą ir stilistiką, projektų ir kompanijų –gausybė, taigi tikrai galima rasti vietą, kuri tiktų abiem pusėms. Tik atsipalaiduoti Londone negali, turi tobulėti kasdien.
 
Štai tokioje Kristinos Stankevičiūtės darbo vietoje gimsta neįprastos reklaminės nuotraukos. (Asmeninio albumo nuotr.) Štai tokioje Kristinos Stankevičiūtės darbo vietoje gimsta neįprastos reklaminės nuotraukos. (Asmeninio albumo nuotr.)
 
Vienu sėkmingiausių savo projektų K. Stankevičiūtė laiko lietuviškų čiužinių įmonės „Lionas“ reklaminę kampaniją. (Asmeninio albumo nuotr.) Vienu sėkmingiausių savo projektų K. Stankevičiūtė laiko lietuviškų čiužinių įmonės „Lionas“ reklaminę kampaniją. (Asmeninio albumo nuotr.)
 
Videi apie tai, kaip gimė ši nuotrauka, galite pamatyti čia:
 
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
O čia Kristinos projektas JAV muzikos prodiuserinei kompanijai:
 
 
– Andrejus: Jaučiuosi žengiantis tuo keliu, kuriuo nusprendžiau eiti baigęs studijas. Iš trijų pagrindinių komponentų – originalios vaizdo medžiagos, 3D animacijos ir paveiksliukų bei efektų – padarau akį traukiantį judantį vaizdą. Tai mano stichija. Jaučiu, kad realizuoju susikaupusią energiją ir ją paverčiu kažkuo gražiu.
 
Andrejus Poležajevas – vienas iš bene labiausiai sugebančių nustebinti žiūrovą kino filmo kūrėjų – jis kuria specialiuosius vizualinius efektus. (Asmeninio albumo nuotr.) Andrejus Poležajevas – vienas iš bene labiausiai sugebančių nustebinti žiūrovą kino filmo kūrėjų – jis kuria specialiuosius vizualinius efektus. (Asmeninio albumo nuotr.)
 
Dėl konkurencijos visiškai pritariu Kristinai: viskas priklauso nuo tavo žinių ir sugebėjimų. Man labai patinka tokia konkurencija, nes ji skatina tobulėjimo procesą. O ne lietuvišku stiliuku: kaip prastumti savo darbelį per kokį giminaitį ar pažįstamą, ar šiaip už nepagrįstai mažą kainą.
 
– Andrejau, su dabartinėmis kino, televizijos, reklamos rinkomis, kurios prisotintos specialiųjų efektų, – ar dar kuo nors galima nustebinti šiuolaikinį žiūrovą?
 
– Andrejus: Vizualiniai specialieji efektai, kaip kino industrijos kūrybos dalis, tik įsibėgėja ir dar tikrai labai stebins visus. Be to, vizualiniai efektai nėra tik katastrofos, sprogimai ir robotai galaktikoje, nors tai ir yra patys „skaniausi“ kadrai.
 
Artimiausiu metu reikia laukti vadinamųjų virtualios realybės (angl. Virtual Reality) filmų, kuriuos reikės žiūrėti su specialiais akiniais ar virtualios realybės įrenginiu, kurį turėsite savo išmaniajame telefone ir mėgausitės 360 laipsnių vaizdu. Toks įrenginys sukuria galimybę jus įtraukti į filmo veiksmo vietą.
 
Andrejaus darbus galite pamatyti jo svetainėje čia.
 
– Lyg Jums abiem dar būtų mažai veiklos su nejudančiomis nuotraukomis ar netgi labai judančiais specialiaisiais efektais, nemažai dirbate ir su vestuvių fotografija?
 
Poros hobi – vestuvių fotografija, kuriai dažnai netrūksta ir blizgiuose žurnaluose matomų fotografijų elementų. (Asmeninio albumo nuotr.) Poros hobi – vestuvių fotografija, kuriai dažnai netrūksta ir blizgiuose žurnaluose matomų fotografijų elementų. (Asmeninio albumo nuotr.)
 
– Kristina: Taip, su vyru jau keletą metų fotografuojame vestuves, tačiau tai labiau hobis nei verslas. Mūsų klientai – draugai, jų draugai, giminaičiai, pažįstami. Dirbant reklamos srityje, darbo grafikas ir kliento reikalavimai labai suvaržo kūrėją ir įstato į aiškius rėmus, o vestuvių fotografija mums tarsi meditacija, čia atsipalaiduojame emociškai.
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
Kadangi esame „sugadinti reklamos“, mums norisi vestuvių fotosesiją padaryti kuo gražesnę, kad nuotraukos būtų tobulai gražios, o nuotaka atrodytų kaip iš žurnalo viršelio. Naudojame papildomus šviesos šaltinius ir net lietingą dieną galime „įjungti“ saulę. Kadangi dirbame dviese, esame neoficialiai pasiskirstę pareigas: man labiau patinka dokumentiniai natūralus kadrai, o Andrejus naudoja daugiau papildomos šviesos šaltinių.
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
Londone yra daugybė nuostabaus grožio parkų, tad fotografams čia – lokacijų rojus. Vilniuje kiekvienoms vestuvėms su vyru ieškodavome skirtingų unikalių vietų fotosesijoms, sėsdavome ant dviračio ir tiesiog važinėdavome po miestą, ieškodami „fotogeniškų” senamiesčio gatvelių, kiemelių, parkų erdvių, užmiesčio gamtos kampelių. Po kurio laiko pajautėme, kad kartojamės – Londone tokios bėdos tikrai nebūtų.
 
Asmeninio albumo nuotr. Asmeninio albumo nuotr.
 
Daugiau akimirkų iš poros vestuvių fogotrafijos hobio:
 
  

Žymos: Londono lietuviai, Viktorija Rinkevičiūtė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Atvažiuoja klounas į degalinę ir sako:


– Įpilkit man 10 lašų benzino ir 3 lašus tepalo.


Degalinės darbuotojas:


– Tai jums gal dar ir į padangas pirstelėti?