Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Goda Jakubauskaitė   |   2011-03-09

Airijoje – ir Kaziuko mugė, ir Povilaitis

  
Airijoje – ir Kaziuko mugė, ir Povilaitis
© G.Jakubauskaitė
Lietuviams įprasta iš Kaziuko mugės grįžti su verba.

Kol Lietuvoje dažnas pirkėjas skaičiuoja kiekvieną litą, liaudies meistrai, tradicinių amatų puoselėtojai dairosi į emigrantus. Pastarieji sutinka gerokai brangiau mokėti už lietuvišką duoną, rūkytus mėsos gaminius, tautodailės dirbinius ar rankdarbius, todėl prekybininkams apsimoka prekes gabenti net į Airiją.

="text-align: left">Lietuvoje ką tik nušurmuliavusi Kaziuko mugė ateinantį savaitgalį, kovo 12–13 dienomis, džiugins Airijoje gyvenančius lietuvius. Toks renginys organizuojamas penktus metus iš eilės, o jo rengėjai tvirtina, kad norinčiųjų savo gėrybes parduoti emigrantams – netrūksta.
 
Šiemet prekiauti mugėje panoro ne tik stambūs lietuviškų maisto produktų gamintojai, bet ir smulkūs verslininkai, tautodailininkai, amatininkai. Jie apsilankiusiems renginyje siūlys rūkytų mėsos, duonos, pieno gaminių, veiks didžkukulių kavinė, o norintieji pamaloninti ne tik skrandį, galės įsigyti medinių šaukštų, verbų, vilnonių kojinių, karpinių paveikslų, drožinių, originalių kalvių darbų.
 
Visi norintieji apsipirkti galės tai padaryti ne tik dienos metu, bet ir naktį – šventinė prekyba vyks iki vidurnakčio, kol mugės dalyviams koncertuos maestro Stasys Povilaitis. Pasak organizatorių, į mugę atvykstantys prekybininkai tokią idėją sutiko džiugiai ir tikisi, kad tai padės išsiparduoti atsivežtas prekes.
 
Tikisi airių dėmesio
 
„Džiaugiamės, kad prekeivių iš Lietuvos neišgąsdino skrydžių kainos ir jie susidomėjo galimybe parodyti lietuvišką produktą Airijoje. Be abejojo, daugelį atvykti čia paskatino ir noras užsidirbti“, – sakė Kaziuko mugės Airijoje organizatorė „Five Star Fun“ vadovė Edita Nyork.
 
Daugelis Airijoje gyvenančių lietuvių jau dabar su nekantrumu laukia mugės, nes yra išsiilgę lietuviškų stalo gėrybių: tradicinio varškės sūrio, rūkytų mėsos gaminių, duonos, pyrago, naminės giros, ekologiškų vaistažolių arbatų.
 
Tačiau, kaip sakė organizatoriai, ankstesniais metais vykusios mugės parodė, kad ne ką mažiau lankytojų dėmesio sulaukia rankdarbiai, dirbiniai iš molio, medžio, metalo, taip pat, žinoma, ir verbos.
 
„Mano nuomone, Airijoje gyvenantys lietuviai kur kas labiau vertina tai, kas kasdien nėra ranka pasiekiama. Jie noriai perka įvairius liaudies meistrų darbus, rankdarbius, drožinius, netgi megztas pirštines ar kojines. Tai turi ne tik simbolinę reikšmę, bet ir pažadina šiltus prisiminimus apie namus“, – kalbėjo E. Nyork.
 
Šakotis – dvigubai brangesnis
 
Kadangi lietuviška Kaziuko mugė Dubline vyks likus lygiai savaitei iki linksmiausios airių šventės – šv. Patriko parado, organizatoriai viliasi sulaukti ir jų dėmesio. Pasak E. Nyork, airius labiausiai domina lietuviški rankdarbiai, suvenyrai, aksesuarai namams, o iš maisto jiems ypač patinka lietuviškas šakotis – dažnas vos paragavęs nedvejodamas puola pirkti.
 
Apie užsieniečių silpnybę lietuviškam šakočiui žino ir bendrovės „Danutės šakotis“ direktorė Danutė Ivanauskienė. Nors Airijoje Kaziuko mugėje bendrovė dalyvaus pirmą kartą, jos produkciją įvairiose parodose gyrė vokiečiai, prancūzai, čekai ir kitų tautų atstovai.
 
Dvidešimt metų veikiančios Šilutės bendrovės kepami šakočiai yra sertifikuoti kaip tautinio paveldo gaminys.
 
„Šakočių atsivešime apie 150 kilogramų. Lietuvoje kilogramo kaina yra apie 30 litų, Airijoje galvojame prašyti 20 eurų (apie 70 litų). Bet žiūrėsime pagal situaciją, kiek turėsime pirkėjų. Tikrai nenorėčiau vežtis atgal“, – sakė D. Ivanauskienė.
 
Pasak bendrovės vadovės, dar vienas akstinas dalyvauti mugėje yra noras, kad skanaudami šakotį lietuviai dažniau prisimintų tėvynę.
 
Mugės lankytojai galės įsigyti įvairaus dydžio šakočių – nuo 400 gramų iki 5 kilogramų.
 
„Abejoju, ar uždirbsime pelno, nes nemažai atsieina kelionė į Airiją, dalyvio mokestis ir kiti kaštai. Tačiau reklama tikrai bus didelė. Man svarbiau užmegzti naujų ryšių, kad galėtume šakočius tiekti į Airiją“, – verslo planus atskleidė moteris.
 
Jau paskaičiavo kainas
 
„Lietuvoje pardavimai apskritai yra sumenkę, kadangi nemaža dalis žmonių išvykę svetur. Todėl mes visomis išgalėmis stengiamės pasiekti kiekvieną emigrantą ir taip kompensuoti Lietuvoje nukritusią apyvartą. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad ne vien lietuviams tinka mūsų skonis“, – sakė mėsos gaminius siūlančios Šiaulių bendrovės „Dora“ projektų vadovas Gediminas Tamošaitis.
 
Jie pirmą kartą ketina prekiauti taip toli nuo Lietuvos, tačiau neabejoja, kad sertifikuoti tautinio paveldo mėsos gaminiai tikrai sulauks pirkėjų dėmesio.
 
Mugėje bus siūlomi rūkyti, vytinti, virti mėsos produktai, gaminami neatitolstant nuo senovinių lietuviškų tradicijų. Asortimente bus tautinio paveldo gaminių: „Smalčius su kresnikėmis“, „Naminio dūmo dešra“, „Žemaitiškas užkulas“, „Palendrica kaip pas babą“, „Kaimiški lašiniai“.
 
Pasak G. Tamošaičio, dėl kelionės išlaidų teks kiek pakelti gaminių kainas, tačiau jie tikrai neprašys tiek eurų, kiek Lietuvoje prekė kainuoja litais. Tarkim, kilogramas „Kaimiškų lašinių“ Lietuvoje kainuoja apie 17 litų, o Airijoje kainuos 8,50 euro (apie 30 litų), 350 gramų „Naminio dūmo dešros“ lietuviškoje parduotuvėje kainuoja apie 10 litų, o Dubline atsieis 4,60 euro (apie 16 litų).
 
„Apie tiesioginę naudą mes negalvojame, nes dalyvavimo išlaidos tikrai nemažos. Bet kokiu atveju, tai bus puiki proga pabendrauti su tiksliniais mūsų pirkėjais“, – taip nuo klausimo apie planuojamą pelną išsisuko G. Tamošaitis.
 
Pirkėjai galės derėtis
 
Kaziuko mugės lankytojai galės pamaloninti ne tik skrandį, bet ir įsigyti įvairių kalviškų rankų darbo gaminių.
 
„Sunku pasakyti, kokie dirbiniai turės didžiausią paklausą. Tačiau visur, kur esame iki šiol buvę – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – populiariausios buvo suvenyrinės pasagėlės. Nors juokaudavau, kad jeigu jos neatneš laimės, pirkėjas galės grąžinti, kol kas nieko panašaus nesulaukiau“, – kalbėjo pirmą kartą Airijoje viešėsiantis „Vilniaus kalvių“ kalvis Raimondas Vaitkūnas.
 
Jis įsitikinęs, kad toli nuo namų esantiems lietuviams šiltus jausmus ir malonius prisiminimus turėtų sukelti tradicinės lietuviškos „saulutės“ – kryžiai. Jos būdingos tik Lietuvos tautinei kultūrai, tačiau kaip unikalų tautinio paveldo produktą jas mielai perka ir užsieniečiai.
 
„Kiek teko įsitikinti, užsienyje rankų darbo gaminiai, o ypač kalviški, nėra pigūs. Tačiau kokių nors specialių kainų nesame paruošę. Be to, juk mugė tam ir yra mugė, kad pirkėjai derėtųsi“, – kalbėjo kalvis ir pabrėžė, kad jiems svarbiausia gera nuotaika, naujos pažintys, o uždarbis – antroje vietoje.
 
Pasak R. Vaitkūno, jie viliasi, kad kalviški rankų darbo dirbiniai patiks tiek Airijoje gyvenantiems tėvynainiams, tiek ir vietos gyventojams. Jeigu atsirastų norinčių užsisakyti didesnius dirbinius, kuriems nukaldinti reikia daugiau laiko, vėliau juos būtų galima tiesiog atgabenti į Airiją.
 
„Savo darbus esame siuntę į Australiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Skandinavijos šalis, tad tikrai nekils problemų dėl užsakymų atlikimo ir transportavimo į Airiją“, – sakė kalvis.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Vyras įdėmiai žiūri į santuokos liudijimą:
– Brangusis, ko ten tu taip ieškai? – klausia sunerimus žmona.
– Ieškau santuokos galiojimo laiko.