Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Evelina Uždavinytė, Tiesa.com   |   2010-12-02

Bordo vynų ambasadorė

  
Bordo vynų ambasadorė Dovilė: Ne kažkoks stebuklas, o nuoseklus darbas padėjo atsidurti ten, kur esu.

Kelionės po pasaulį, prabangios vakarienės ir geriausi Bordo regiono vynai – štai tokiu darbu gali pasigirti iš Palangos kilusi Dovilė Čepulevičiūtė. Tryliktus metus Prancūzijoje gyvenanti lietuvė pasiekė tai, apie ką patys prancūzai tik pasvajoja.

Pilių ir jų savininkų lankymas – neatsiejama Dovilės darbo dalis. „Bordo regione tarp vynų eksportuotojų – labai didelė konkurencija, tad reikia stengtis palaikyti ryšius su vyno gamintojais, nuolat priminti jiems apie save. Distributorių kompanija, kurioje dirbu – viena iš dešimties svarbiausių regione, o mažesnių yra dar apie 200“, – pasakoja pašnekovė.
Lietuvė nuolat suka galvą ir apie tai, kokį vyną pasiūlyti klientams, kad patenkintų jų poreikius: „Kiekvienoje šalyje žmonių skonis labai skirtingas. Švedai negers to paties vyno kaip rusai, o rusai – to paties kaip kanadiečiai. Todėl ruošdama pasiūlymus, turiu apgalvoti kiekvieną smulkmeną.“
Beveik prieš metus Dovilė priėmė viliojantį pasiūlymą iš vynų prekybos kompanijos „Veyret Latour“ ir tapo eksporto direktore, atsakinga už vynų reklamą ir distribuciją.
„Kuruoju Baltijos šalis, Rusiją (su visomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis), Skandinavijos valstybes ir Kanadą. Mano užduotis – populiarinti pačius žymiausius, itin retus Bordo regiono vynus, pavyzdžiui, tokius kaip „Mouton Rothschild“ ar „Lafite Rothschild“. Mūsų įmonė yra užmezgusi puikius santykius su penkiasdešimčia Bordo pilių savininkų, gaminančių vyną. Jų vynus parduodame visame pasaulyje“, – pasakoja lietuvė.
 
Kad sudomintų išskirtiniais Bordo vynais, kompanija „Veyret Latour“ nuolat organizuoja vynų pristatymus ir degustacijas. „Kaip tik šį mėnesį Slovakijoje, Bratislavoje, surengiau jau trečiąjį vynų festivalį, į kurį pakviečiau atvykti 17 pilių savininkų. Vyko dalykiniai susitikimai, degustacija ir iškilminga vakarienė 300 klientų. Dalyvavo ir Prancūzijos ambasadorius, šalies politikai, verslininkai“, – savo darbo niuansus atskleidžia mūsų pašnekovė.
 
– Turbūt daug keliauji?
– Per metus kokius penkis mėnesius praleidžiu kelionėse, tad didžiulis lagaminas visuomet paruoštas išvykoms. Štai neseniai per dešimt dienų pervažiavau visą Kanadą – nuo Toronto iki Vankuverio – reklamuodama pilies „Pichon Longueville Comtesse de Lalande“ (priklauso „Roederer“ grupei) gaminamą vyną.
 
– O kaip antroji pusė susitaiko, kad taip retai būni namuose?
– Antroji pusė jau pripratusi, nes užsiima ta pačia veikla – vynais. (Juokiasi.)
 
– Kaip tu apskritai atsidūrei Prancūzijoje?
– Buvau ką tik baigusi mokyklą, kai nusprendžiau vykti į Prancūziją studijuoti vadybos. Gana vaikiškai išsirinkau vietą – tiesiog užsimerkusi bakstelėjau pirštu žemėlapyje ir pataikiau į Pietų Prancūziją.
 
– O kaip sekėsi išmokti kalbą?
– Prancūzų kalbą girdėjau nuo mažens, nes mano mama – prancūzų kalbos mokytoja. Palangoje ji įkūrė pirmąją prancūzų-lietuvių asociaciją, nuolat sulaukdavome svečių. Iš tiesų, šią kalbą išmokau tarsi savaime, nes mokykloje kaliau vokiečių ir rusų.
Gėda prisipažinti, bet dabar man kur kas lengviau išreikšti savo mintis prancūzų kalba. Kai grįžtu į Lietuvą, draugai iš manęs juokiasi, kad lietuviškai kalbu jau su prancūzišku akcentu. Iš tiesų nėra taip blogai, bet savo kailiu patyriau, kad laikui bėgant šiek tiek pamiršti gimtąją kalbą.
– Kada gimė tavo didžioji meilė vynams?
– Prieš aštuonerius metus. Tada įsimylėjau prancūzą, kuris mane atsitempė į Bordo miestą. Jis suteikė galimybę pažinti įvairių vynų. Pamažu pati tuo labai susidomėjau, supratau, kad tai – mano sritis, į kurią noriu gilintis.
 
– Ar buvo lengva tau, svetimšalei, patekti į tokią, atrodo, uždarą ir grynai prancūzišką verslo sritį?
– Turbūt atsiradau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tuo metu Rusijoje ir kitose Rytų bloko šalyse kilo didelis susidomėjimas gerais vynais. Prancūzų kompanijos ieškojo žmonių, kurie pažįsta kultūrą, moka kalbas ir sugeba suprasti klientų norus.
O mano lietuviška pavardė prancūzus tik dar labiau intriguoja, nes jiems ji – beveik neištariama. Tačiau pasakiau sau – net jei ištekėsiu, būtinai pasiliksiu lietuvišką pavardę, kad šiek tiek juos panervinčiau. (Juokiasi.)
 
– Kaip jauteisi atsidūrusi tokioje prabangioje aplinkoje – pilyse, aukščiausios klasės restoranuose šalia aristokratų ir turtuolių?
– Natūraliai. Nejaučiau jokio komplekso ar nepatogumo. Niekada nežiūriu į kliento titulus ar turtus ir nestresuoju, kad čia galbūt nepritampu. Mėgaujuosi akimirka, vietos grožiu, skaniu maistu, geru vynu, įdomiu pokalbiu. Padėjo ir tai, kad studijų metais pilyse teko organizuoti renginius – tuomet ir perpratau etiketo reikalavimus.
 
– O kaip sekėsi ieškoti darbo?
– Iš pradžių vienoje vynų kompanijoje įsidarbinau eksporto direktoriaus padėjėja. Man net nereikėjo nusimanyti apie vynus, nes tvarkiau administracinius reikalus. Bet vėliau pati užsirašiau į degustacijos kursus Bordo vynų mokykloje, kad įgyčiau žinių.
Studijos truko dvejus metus. Teko perskaityti nemažai teorijos, dalyvauti daugybėje degustacijų, kuriose ragavome skirtingų regionų vynus. Netgi patys maišėme įvairių rūšių vynus, kad atrastume naujus, originalius skonius.
Kursuose susiradau labai daug draugų, kurių veikla ar pomėgiai buvo susiję su vynais, ragavau vis įdomesnių vynų, tad svajonė susisieti ateitį su šiuo tauriu gėrimu tik stiprėjo.
 
Lietuviai atranda rinktinius vynus
 
Prieš trejus metus Dovilė ryžosi įkurti savo įmonę, kurią šiuo metu perpirko jos dabartinė darbovietė. „Per tuos metus nuveikiau tikrai nemažai: atrinkinėjau vynus, kuriuos galėčiau pasiūlyti klientams, rengiau degustacijas, sudarinėjau kainodarą. Tad nenuostabu, jog „Veyret Latour“ susidomėjo ir panoro perimti mano klientus.“
Net pakeitusi darbą, Dovilė ir toliau bendradarbiauja su Lietuva. „Pavyzdžiui, „Stiklių“ restorane, kuriame dažnai pietauja garsiausi pasaulio žmonės, atvykstantys į Lietuvą, visiškai pakeičiau prancūziškų vynų kortą.
 
Galiu pasakyti, kad lietuvių skonis labai sparčiai vystosi ir tobulėja. Dar prieš kelerius metus populiariausi buvo lengvi, vaisių skonio, kvepiantys, ne itin subtilūs ir nelabai brangūs vynai. Tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, kurie patys lankėsi Bordo pilyse, pažino kultūrą ir pradėjo vertinti ypatingus vynus.
Žinoma, krizė pakeitė vartojimo įpročius – jau porą metų retų vynų paklausa Lietuvoje labai sumažėjusi.“
 
Prabanga ir... apsauga
 
Dovilei teko lankytis geriausiuose Prancūzijos ir pasaulio viešbučiuose bei restoranuose. Prabangios vakarienės su geriausiais Bordo regiono vynais jau senokai tapo lietuvės kasdienybe. „Tokio lygio vynai, kuriuos parduodame, reikalauja itin kokybiško maisto ir atitinkamos aplinkos, tad negalime surengti degustacijos netinkamoje vietoje. Kai vyno butelio kaina gali siekti ir dešimt tūkstančių eurų, degustacijos vietą turime rinktis labai atidžiai, kitaip parodytume nepagarbą ir produktui, ir savo klientui.“
Labiausiai Dovilei įsiminė degustacijos pasaulinio lygio viešbučių „Le Meurice“ ir „Ritz“ restoranuose Paryžiuje. „Ten tiesiog ideali vieta rengti klientų priėmimus, pokylius, degustacijas – niekada nenusivilsi.“
 
Daugiausia nuotykių Dovilei teko patirti su Rusijos klientais. „Tarp jų pasitaiko tikrai ekstravagantiškų ir kaprizingų asmenybių. Pavyzdžiui, kad laiku gautų trokštamą vyną, koks nors turtuolis gali atsiųsti net lėktuvą jo paimti. O sykį, lankantis Maskvoje, man buvo skirtas didžiulis limuzinas ir... ginkluota apsauga. Jaučiausi keistai, kai išėjusią išgerti kavos mane lydėdavo augaloti vyrukai.“
 
Po sočių vakarienių – krosas
 
Besiruošdama degustacijoms, Dovilė turi pagalvoti ne tik apie vynų asortimentą, bet ir apie savo garderobą. „Tikra tiesa, dirbant tokį darbą reikia labai daug drabužių. Bet aš mėgstu apsipirkinėti – turbūt tai paveldėjau iš mamos, kuri visuomet buvo elegantiška. Tačiau net ir labai prabangiam vakarui nebūtinai renkuosi klasikinę suknelę – kur kas dažniau mėginu susikurti kokį nors originalų ansamblį, derindama kelis daiktus.
 
Vienintelis dalykas, kuriam esu abejinga – kvepalai, nes būtent dėl vynų negaliu dažnai jų naudoti. Degustacijose jie nerekomenduojami, nes trukdo uosti aromatą. O surasti švelnius kvepalus, kurie nedirgins tavęs ir aplinkinių, labai sunku.“
Nors Dovilės darbas atrodo tarsi nesibaigianti šventė, streso ir čia pakanka. Kad atsipalaiduotų, Dovilė piešia – trečius metus lanko dailės pamokas. „Lietuvoje lankiau muzikos mokyklą, o brolis – dailę, ir aš visada jam pavydėjau sugebėjimo piešti. Pagaliau turiu progą atsigriebti.
Radusi laisvą valandėlę bėgioju – smaguriaudama gurmaniškomis vakarienėmis turiu palaikyti formą.“
 
Derins karjerą ir šeimą
 
Net ir interviu metu Dovilė gurkšnojo raudoną vyną. „Neklausk, kiek butelių vyno išgeriu per mėnesį, nežinau. Vis dėlto, šiuo tauriu gėrimu nepiktnaudžiauju, bet man malonu net ir eilinį vakarą per vakarienę išgerti taurę gero vyno.“
 
– Ar su draugu irgi kalbatės apie darbą?
– Nebūtinai. Tačiau man patinka mano veikla, tad žmogus, esantis šalia, turi domėtis panašiais dalykais. Netrukus važiuosim su draugu Michaeliu į Romą švęsti Naujų metų. Žinoma, mūsų svarbiausias tikslas ten – susirasti gerą restoraną su gerais vynais. (Juokiasi.)
 
– Dažnos kelionės ir karjera reiškia, kad ramus šeimyninis gyvenimas tavęs dar nevilioja?
– Mano draugas, turintis savo vynų įmonę, dirba namuose, tad net ir gimus vaikeliui, manau, sugebėsime susitvarkyti. Nors aš apskritai esu labai judri, mėgstu aktyvų laisvalaikį, tad nei šeima, nei vaikai gyvenimo būdo per daug nepakeis. Atžalos lėks visur paskui.
 
– O kokį kitą karjeros laiptelį esi sau numačiusi?
– Norėčiau pamėginti dirbti su naujomis šalimis. Arba svajočiau tapti vienos pilies ambasadore.
 
Įdomūs faktai
*Per metus Dovilė parduoda apie 100 tūkstančių butelių Bordo regiono vyno, kurio kaina – nuo 30 iki 10 000 eurų.
*Brangiausias vynas, kurį yra pardavusi lietuvė – „Mouton Rothschild“ – kainavo 17 000 eurų.
*Garsiųjų Bordo regiono vynų, kuriuos platina „Veyret Latour“, yra įsigiję Bono iš „U2“, garsusis futbolo vadybininkas seras Alexas Fergusonas, kompozitorius Andrew Loydas Webberis.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Laiškas iš stovyklos: „Mielieji tėveliai, gyvenu gerai. Vakar pas mus stovykloje vyko bokso varžybos. Dantų šepetėlį, pastą ir kitus nereikalingus daiktus siunčiu namo.“