Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Vilis Normanas   |   2010-11-11

Būsimasis Einšteinas, nusivylęs Lietuva

  
Būsimasis Einšteinas, nusivylęs Lietuva Nusivylęs Lietuvos universitetais, Darius Malys nusprendė skristi į Škotiją.

Šis vaikinas niekada nejuokauja. Į gyvenimą jis žiūri kaip į užduotį, kurią reikia išspręsti. Nusivylęs Lietuvos universitetais, Darius Malys nusprendė skristi į Škotiją ir žinių semtis ten įsikūrusiame „Herio Watt“ universitete. Tie, kas jį pažįsta, žino, kad jeigu ir galima su kuo nors palyginti Darių, tai geriausias pavyzdys – Albertas Einšteinas. Mokslas ir pasaulio paslaptys jam, kaip ir garsiam mokslininkui, – visas gyvenimas.

– Dariau, kaip kilo mintis studijuoti užsienyje ir konkrečiai – Edinburgo „Herio Watt“ universitete?
– Mintis kilo galutinai suvokus, kad Lietuvoje universitete tik švaistau laiką ir būdamas grupėje, kurioje dauguma sėdi tik dėl diplomo, visiškai netobulėju. Žinias, kurių gaudavau universitete (nors dalies Lietuvos universitetų net nedrįsčiau pavadinti tikrais universitetais) galėjau gauti pats, domėdamasis savarankiškai. Taigi ir pats eidavau į paskaitas tik dėl diplomo. Mano nuomone, tai visiškai neįkvepia ir man net atrodo nihilistiška. Juk studijos ir karjera yra gyvenimo dalis. O gyvenimą norisi gyventi su įkvėpimu, ne iš reikalo. Todėl nusprendžiau studijuoti tai, kas mane tikrai įkvepia, ir studijuoti tarp motyvuotų žmonių. Žinojau, kad Didžiojoje Britanijoje tai gausiu. Škotiją pasirinkau dėl praktinių priežasčių – laisvai kalbu angliškai, ir čia mokslas visiems ES studentams nemokamas. Tuo tarpu Lietuvoje sukurta absurdiška konkurencija, kas mokės, o kas nemokės už mokslą. Didžiojoje Britanijoje jau į priimamus studentus žvelgiama kaip į asmenybes, o ne kaip į statistinius vienetus.
 
- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai, įžengus į šį universitetą?
 
- Universitetas nebuvo reitinguose tarp pirmųjų, todėl nesitikėjau aukščiausio lygio. Tačiau per kelis mėnesius jis mane sužavėjo. „Heriot Watt“ universitetas įsikūręs Edinburgo pakraštyje, kur turi ir savo tyrimų centrą. Čia yra viskas – puiki gamta, sporto salės, ligoninė, bažnytėlė, didžiulė biblioteka, bendrabučiai. Daug studentų ne iš ES, bet sukurta maloni tarptautinė atmosfera. Darbuotojai ir studentai labai malonūs ir paslaugūs.
 
- Papasakok plačiau apie dėstytojus, studentus. Kokie jie?
 
- Dėstytojai iš karto tampa kolegomis. Čia gaunu tai, ką visuomet vertinau – pagarbą ir supratimą, kai su tavimi kalbama kaip su jaunu specialisu, o ne statistiniu vienetu, sėdinčiu dėl diplomo. Sutikęs dėstytoją pasikeiti šypsena, visuomet gali kreiptis pagalbos. Galima pasikalbėti ir platesnėmis temomis iš dėstomo dalyko. Man, kaip fizikui, tai labai aktualu, nes nenoriu laukti paskutinių kursų, kol sužinosiu visas modernios fizikos įdomybes. Fizika yra tokia sritis, kur noras suprasti viską iki pamatų – sveikintinas.
 
- Tavo pasirinkimas studijuoti matematinę fiziką – iš tiesų rizikingas. Ar planuoji tapti antruoju Einšteinu?
- Dar iš Lietuvos atsimenu fizikų šūkį: fizika – ne rizika. Todėl taip tikrai nesijaučiu. Tik mažiau nei pusė fizikų baigę mokslus dirba tą tradicinį fiziko darbą – laboratorijoje. Didelė dalis dirba finansų sektoriuje, valstybės institucijose, aukštųjų technologijų versle ir, be abejo, politikoje (pažiūrėkite, kiek jų vien tik Lietuvos Respublikos Seime).
 
- Tada įdomu, kokių paskatų vedamas pasirinkai šią studijų programą, jei manai, kad dauguma fizikų dirba kitur?
 
- Mane gyvenime domina labai daug sričių, todėl racionaliausia buvo studijuoti du fundamentalius mokslus – fiziką ir matematiką. Tai labai lavina mąstymą, duoda supratimą apie pasaulį, sunkių problemų sprendimo galimybių ir įžvalgų. O kur tai pritaikyti – žmogaus ir jo įkvėpimo reikalas. Aš esu iš tų fizikų, kurie nesiruošia dirbti laboratorijoje. Šiuo metu mane domina ekonominio modeliavimo sritis, globalaus pasaulio procesų detalus nagrinėjimas ir kompleksinės sistemos apskritai. Fizika nagrinėja viską – nuo mažiausios dalelės iki didžiulių galaktikų. Matematika – tai kalba, kuria parašyta gamta. Kas gali būti įdomiau? Tiesa, studijuojant darbo tenka įdėti daug. Tačiau tik taip padaromi dideli dalykai.
 
- Ar tai, kaip studijavai Lietuvoje, labai skiriasi nuo to, kaip mokaisi Edinburge?
 
- Teko mokytis VU ir VGTU. Abiejuose universitetuose motyvacija buvo mušama žemyn – susiduri su nusirašinėjimu ir cinizmu, universitetų valdžios sustabarėjimu. O čia viskas atvirkščiai. Jei turi motyvacijos mokytis ir sieki aukštų tikslų – tau aplinka tik padeda.
 
- Žinau, kad ten yra daug užklasinės veiklos…
 
- Universitete yra labai daug įvairių klubų. Visų dar neišbandžiau ir nežinau, ar išbandysiu – jų yra daug, pradedant fizikos, kalnų dviračių, šokių, baigiant alaus gaminimo, ateistų ar kompiuterinių žaidimų. Žodžiu, ko tik širdis geidžia. Ir viskas universitete, kuris pagal studentų skaičių du kartus mažesnis už VU ar VGTU. Šiuo metu aktyviai dalyvauju katalikų, muzikos, debatų ir fizikos draugijose, esu universiteto sporto sąjungos narys. Artimiausiu metu išbandysiu Edinburgo universiteto filosofijos draugiją. Tikrai yra ką veikti.
 
- Ar nesigaili išvykęs iš tėvynės ir pasirinkęs studijas užsienyje?
 
- Kaip sakoma: kur jūsų širdis – ten ir jūsų turtai. Čia darau tai, kam esu pašauktas gyvenime, ir tai, kas mane įkvepia. Be to, gaunu puikių galimybių tai atlikti. Manau, aš esu būtent ten, kur ir turėčiau būti.
 
- Ar studentui sunku susirasti darbą ir jį suderinti su studijomis?
 
- Edinburgo mieste yra keturi universitetai ir keli koledžai. Studentų daug, todėl darbą susirasti tikrai sunku. Tiesa, man pasisekė susirasti su studijomis suderinamą darbą iš karto, tačiau vėliau jo netekau dėl kurioziškos situacijos – nesupratau škotiško akcento.
 
- Kiek vidutiniškai per mėnesį turi uždirbti, kad galėtum pragyventi Škotijoje?
 
- Man pavyksta išsiversti ir su 280 svarų. Tai itin maža suma. Tačiau už tiek niekur negali išeiti. Normaliam gyvenimui reikia bent 400 svarų.
 
- Ko labiausiai tau trūksta Škotijoje?
 
- Vairo kairėje automobilio pusėje ir normalaus vandens maišytuvo vonioje. Be abejo, kai kurių lietuviškų maisto produktų. Mano nuomone, škotai turi prastą skonį, ir ne tik kulinarijoje! Žinoma, trūksta šeimos, draugų. Apie juos kas dieną galvoju. Tačiau stengiuosi nesėdėti namie. Katalikų draugijoje atradau antrą šeimą.
 
- Ir svarbiausias klausimas – ar baigęs mokslus žadi grįžti į Lietuvą?
 
- Mokausi pagal penkerių metų studijų programą (tiesa, pradėjau nuo antro kurso), kurią pabaigęs gausiu ne tik bakalauro, bet ir magistro diplomą. Tikėtina, kad žinias norėsiu gilinti doktorantūroje ir galbūt kitoje šalyje, todėl esu išvykęs neapibrėžtam laikui. Fiziko darbas yra toks, kad jį gali dirbti daug kur. Nesiruošiu atsisakyti Lietuvos ir visuomet liksiu lietuviu. Kūryba ir kultūra yra tai, kas būdinga žmogui. Be abejo, norėčiau grįžti į Lietuvą ir dirbti ten. Tačiau nesu tikras, ar tam bus sudarytos visos sąlygos, o jeigu jų ir nebus, nežinau, ar mūsų šalyje vešintis cinizmas leis jas pačiam susikurti.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Žmonos SMS vyrui: „Išėjau, kur pasiuntei. Elgiuosi, kaip išvadinai. Ir kodėl anksčiau tavęs nepaklausiau?!“