Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com inf.   |   2012-05-09

D.Rusio ir I.Baroti paroda Kopenhagoje

  
D.Rusio ir I.Baroti paroda Kopenhagoje I.Baroti darbas.

Ketvirtadienį, gegužės 10 d. 16 val. „Krebsen“ galerijoje Kopenhagoje (Danija) bus pristatyta Lietuvos menininkų Danieliaus Rusio (tapyba) ir Isroildžono Baroti (keramika, objektai) jungtinė paroda „Šalia būti tarp“. Menininkai savo kūrybą Kopenhagoje pristato pirmą kartą. Parodos kuratorė Andželika Baroti.

Dviejų menininkų susitikimas vienoje parodinėje erdvėje visuomet būna iššūkis. Tai netgi sunkesnis uždavinys negu surengti personalinę ar grupinę parodą. Du kūrėjai turi ne tik išsaugoti savo autentiką, bet dar ir pabrėžti šalia esančiojo. Nepaskęsdami kito šviesoje, savo buvimu likti itin svarbūs kito ekspozicijai.
Dviejų klaipėdiečių – keramiko Isroildžono Baroti ir tapytojo Danieliaus Rusio kūrybinis pokalbis intriguoja plastiniu skirtumu, vaizduojamų siužetų kontraversiškumu, o svarbiausia – abiejų menininkų sąlyčio tašku, – išskirtinėmis gyvenimo ir kūrybos aplinkybėmis. Tą sako ir parodos pavadinimas.
 
D. Rusys – savamokslis tapytojas; unikalią tapybos manierą, charakterį jis nugludino mokydamasis iš kitų autorių. Nepaisant to, jog šio menininko kūryba nepriskirtina jokiai profesionaliai tapybos mokyklai, – taigi jis yra tarsi šalia, – šiandien D. Rusys vertinamas kaip esantis tarp svarbiausių Klaipėdos tapytojų. Kalbant apie I. Baroti biografijos ir kūrybos išskirtinumą, pažymėtina, kad jis yra kilęs iš Tadžikijos, tačiau didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs Lietuvoje. Dviejų valstybių kultūriniai poliai leidžia šiam menininkui būti šalia ir tarp abiejų kraštų. Ši duali geografinė, mentalinė ir dvasinė būsena suformavo ir savitą I. Baroti meninį braižą, stilistiką.
 
Lietuvos keramikos kontekste Isroildžono Baroti darbai visų pirma išsiskiria emocionalia rytietiško kultūrinio klodo patirtimi. Ji veriasi faktūrų, ornamento ir svarbiausia spalvos segmentuose. Tačiau, kuriant indus, dekoratyvinius objektus, net monumentalias skulptūras-instaliacijas, autoriaus kilmė neužgožia lietuviškųjų tradicijų pažinumo – abiejų kultūrų vertybinis pamatas skleidžiasi archainių, kosmogoninių temų, formų, ženklų panaudojime.
 
Pasak meno kritikės Godos Giedraitytės, I. Baroti kūriniai išsiskiria masyviu siluetu, aptakiomis formomis, savita dekoravimo technika, tarsi siūlais nuausta kūrinio paviršiaus faktūra. Temose, be abstrakčių formų, dažni gamtos motyvai: augalai (aguonų žiedai, bonsų medeliai, topoliai, kt.) ir gyvūnai (bitės, šunys, kt.). Kartais jie abstrahuoti, nutolę nuo realistinės formos atkartojimo, kartais – beveik fotografiškai tikslūs. Apskritai, I. Baroti – nuolat ieškantis, eksperimentuojantis menininkas, stebinantis ne tik idėjų gausa, bet ir atlikimo meistriškumu, sugebėjimu tarsi paneigti molio sunkį ir išryškinti kokybiškai novatorišką ir konceptualiai brandų kūrybinį sprendimą.
Danieliaus Rusio tapyba alsuoja Lewiso Carrollo pasakos „Alisos stebuklų šalyje“ dvasia: disproporcionalios figūros (ir jų šešėliniai atspindžiai), neretai vaizduojamos keistais rakursais, su įvairių gyvių galvomis arba aiškius portretinius bruožus praradusiais veidais.
 
Žmonių – ar kitokių personažų sangrūdos ar pavienės figūros patalpinamos į neaiškią erdvę – tarsi miesto peizažas, tarsi visuomeninio interjero holas, o gal plika kalėjimo siena? Formaliai ir net konceptualiai D. Rusys seka garsiausių siurrealistų Giorgio de Chirico ar Marco Chagallo ieškojimų takais. Matyt tai lemia ir pastangas sugriauti įprastą paveikslo formatą – jis naikinamas tiek struktūriškai konstruojant geometriškai neapibrėžtą tapybos plokštumą, tiek vizualiai, atskiras meno kūrinio dalis sujungiant tapytų vielų ar siūlų motyvais.
 
Spalvų gama tarsi išblukusi. Vyrauja pastelinių tonų gama, kurią kartais perskrodžia sodrios spalvos projekcija. Plokštumos, pradedant grindimis ir baigiant figūrų kostiumais, dengiamos apskritimų, linijų, kvadratėlių ornamentu. Kuriama savotiška „tekstilinė“ tapyba, kur vaizduojamų subjektų ir objektų marginimas sukuria bendrą tapybos paviršių.
 
Isroildžonas Baroti gimė 1957 m. Nov miestelyje, Tadžikijoje. 1974–1978 m. studijavo keramiką Dušanbės meno technikume. 1984 m. baigė keramikos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute ir apsigyveno Lietuvoje. Nuo 1985 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1990 m.) ir Klaipėdos apskrities dailininkų sajungos (nuo 1997 m.) narys.
 
Danielius Rusys gimė 1965 m. Klaipėdoje. Parodose dalyvauja nuo 1991 m. Nuo 1997 m. yra Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos narys. Šiemet baigia tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje.
 
Paroda surengta bendradarbiaujant galerijoms „Baroti galerija“ (Lietuva) ir „Krebsen“ (Danija) bei LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje. Parodą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir galerija „Krebsen“.
 
Paroda veiks iki birželio 2 d.
 

  

Žymos: Paroda, Danija, Kopenhaga

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Važiuoja Petriukas dviračiu ir šaukia:
– Mama, mama, žiūrėk, važiuoju be rankų!
Apsisuka ir vėl šaukia:
– Mama, mama, žiūrėk, važiuoju be dantų...