Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

2010-03-14

Edmyra:„Buvau tikra, kad grožio titulai nupirkti“

  
Edmyra:„Buvau tikra, kad grožio titulai nupirkti“

Pirmojo išeivijos grožio konkurso „Žaviausia lietuvė JK“ nugalėtoja tapo Londone gyvenanti kaunietė Edmyra Birgiolienė. Moteris konkurse dalyvavo pakviesta draugės – ėjo tik prasiblaškyti, nes manė, kad pirmąją vietą kuri nors dalyvė... jau iš anksto nusipirko!

Edmyrą į Londoną atviliojo šiame mieste gyvenantys jos artimieji: mama ir sesuo. Prieš ketverius su puse metų ji atvyko atostogų ir suprato, kad močiutė pasiilgsta anūkų, o jai pačiai trūksta sesers ir mamos. Todėl ryžosi palikti gimtąjį Kauną ir pradėti gyvenimą iš naujo svetimoje šalyje. Lietuvoje ji paliko ne tik draugus ir prisiminimus, bet ir buvusį vyrą...
 
Žino, ką reiškia būti palikta
 
– Prasitarėte, kad esate viena. Bet juk žavios moterys paprastai nebūna vienišos?
– Gyvenime nutinka visko... Išsiskyrusi esu jau šešeri metai, nors santuokoje pragyvenome beveik dešimt. Vieną dieną vyras grįžo ir pranešė, kad turi kitą moterį. Be jokių konfliktų abu nusprendėme, kad yra tik vienas kelias – skyrybos. Žinoma, skaudėjo, bet viskas laikui bėgant praeina.
Po skyrybų atsirado kitas vyras. Su juo pragyvenome penkerius metus, o paskui jis išėjo pas kitą. Abiem atvejais koją pakišo kitos moterys...
Dabar tik mėgaujuosi gyvenimu ir nieko neieškau. Jei skirtas, ateis. Net grožio konkurse per savo prisistatymą akcentavau meilės temą. Nesvarbu, kiek teko iškentėti, aš vis dar tikiu meile ir tuo, kad ji mano širdį tikrai aplankys.
 
Vienai moteriai su dviem vaikais turėtų būti nepaprastai sunku...
Nelengva, bet vaikai jau dideli – jie man daug padeda. Be to, gyvenu su seserimi, o ir mama visada šalia. Džiaugiuosi, kad atvykau čia, nes visada sulaukiu artimųjų palaikymo.
 
Kokį darbą palikote Lietuvoje?
Prieš atvykdama į Londoną keletą metų dirbau vienoje baldų įmonėje. Iš pradžių buvau eilinė pardavėja, paskui – baldų projektuotoja ir dizainerės padėjėja, tačiau oficialios pareigos – vadybininkė.
Tikroji mano profesija – maisto technologė. Baigusi studijas dirbau vienoje maisto įmonėje, paskui restorano virtuvėje padėjėja, tačiau po kurio laiko supratau, kad noriu save realizuoti kitoje srityje, ir mečiau sau iššūkį. Taip iš kulinarės tapau baldų įmonės vadybininke. Deja, atvykus į Londoną dėl kalbos barjero teko vėl sugrįžti prie savo specialybės.
 
Kur Londone įsidarbinote?
– Pirmiausia pradėjau dirbti sumuštinių fabrike, paskui gavau darbą sumuštinių parduotuvėje, čia ir tebedirbu. Jau po aštuonių mėnesių darbo man pasiūlė patobulinti anglų kalbos žinias, ir tapau prižiūrėtoja. Turiu dešimties žmonių komandą, prižiūriu maisto kokybę, esu atsakinga už produktų tiekimą. Kuo toliau, tuo labiau šis darbas mane žavi. Gal dėl to, kad šioje srityje yra puikių perspektyvų? Visai neseniai priėmiau pasiūlymą vadovauti naujoje mūsų tinklo parduotuvėje naujai komandai.
 
Kokių tikslų turite profesinėje srityje?
Esu tikrai ne iš tų, kurios sėdi vietoje, tačiau savo svajonėmis ir planais nenorėčiau dalintis – bijau, kad neišsipildys.
 
Šmeižtas neįžeidė
 
– Kokių atsiliepimų teko girdėti apie save po konkurso?
– Ir gerų, ir labai kandžių, tačiau visiems geras ir gražus nebūsi. Mano dukra skaitė komentarus ir juokėsi, kad kažkas skiria vaikams užuojautą – esą dėl to, kad mama geria. Džiaugiuosi, kad tokie komentarai tik prajuokino mano vaikus, o ne įžeidė. Skaičiau, kad dirbau morkų fabrike. Žodžiu, ko tik neprisiskaičiau! Mano artimieji žino, kaip yra iš tiesų, o kitiems nieko neprivalau įrodinėti. Žinote, žmonėms depresija, neturi darbų ar šiaip nusivylę gyvenimu, todėl vienintelis užsiėmimas – apšmeižti kitą...
 
Po konkurso skridote į Lietuvą. Kaip atšventėte pergalę?
Oro uoste pasitiko pusseserės ir pusbroliai, nusivežė pas močiutę, valgėme tortą, dalijomės įspūdžiais. Džiaugiausi savų žmonių kompanija. Į Lietuvą kasmet skrendu savaitei susitvarkyti būtinų reikalų, profilaktiškai apsilankyti pas gydytojus ir susitikti su draugais bei artimaisiais. Šį kartą taip sutapo, kad teko išskristi iš karto po konkurso.
 
O kaip pasveikino draugai, šeima?
– Dovanų negavau, bet juk ne tai svarbiausia. Sulaukiau šiltų ir nuoširdžių sveikinimo žodžių, didelio palaikymo ir daug daug gėlių. Mama verkė iš džiaugsmo, dukra – taip pat. O sūnus, kuris konkurso vakarą sirgo, džiaugėsi mano laimėjimu, bet ir apgailestavo, nes manė, kad dabar mamos visai nebematys.
Jei atvirai, prieš konkursą mėnesį taip intensyviai ruošėmės, kad vaikų visai nemačiau. Mama ir į mokyklą išleisdavo, ir maistą ruošdavo, ir prie pamokų pagelbėdavo. Jei ne ji, būčiau apskritai negalėjusi dalyvauti konkurse.
 
O ar pasveikino kitos konkurso dalyvės? Nejautėte konkurencijos?
– Visų pirma, mes visos ėjome į žaviausios, o ne gražiausios moters rinkimus. Be to, visos esame nebe paauglės. Kas ėjo atsipalaiduoti nuo streso, kas užmegzti naujų pažinčių, kas prasiblaškyti ar net vaikams įrodyti, kad mama gali ne tik virtuvėje suktis, bet ir užlipti ant scenos. Taigi moterys atrodė labai draugiškos ir vieningos. Mes buvome tarsi viena komanda, o ne konkurentės. Po konkurso praėjus porai dienų susirinkome pas organizatorius, smagiai padiskutavome, pasidalijome konkurso įspūdžiais. Atrodo, kad tikrai visos sveikino nuoširdžiai ir draugiškai.
 
Na, prisipažinkite, ar tikrai nesitikėjote tapti žaviausia iš žaviausių?
– Nepaisant to, kad visos dalyvės atrodė draugiškos, maniau, kad vietos yra nupirktos. Nežinau, kodėl, tačiau, ko gero, buvau paveikta jau suformuotos ir vyraujančios nuomonės apie grožio konkursus. Galima sakyti, kad šis konkursas sulaužė mano įsitikinimus. Aš atėjau norėdama įveikti scenos baimę, mečiau sau iššūkį ir „perlipau per save“. Vien tik pasiryžusi dalyvauti konkurse jaučiausi nugalėtoja. Tačiau kai įvertino ir kiti, beliko tik nuoširdžiai pasidžiaugti pergale.
 
Ko labiausiai bijojote prieš renginį?
Nerimavau dėl pirmo išėjimo į sceną ir, žinoma, labai išgyvenau dėl prisistatymo – bijojau, kad išeisiu ir neištarsiu nė žodžio. Organizatoriai patarė kalbėti savais žodžiais, kad dėl streso nepamirštume teksto. Paklausiau jų patarimo ir, atrodo, pavyko.
 
Į Lietuvą grįžti neketina
 
Edmyra, kur yra jūsų namai?
Mano gimtinė – Lietuva, tačiau namai ten, kur yra mano šeima – Londone. Be to, čia turiu nemažai draugų, pažįstamų, čia mano darbas ir ateitis. Kol kas minčių grįžti į Lietuvą nekyla. Jei ir norėčiau, šiandien man jau būtų sunku. Čia mokosi vaikai – Lietuvoje adaptuotis dabar jiems būtų tikrai nelengva.
 
Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Jei gražūs orai, važiuojame į gamtą, lankome draugus. Išvažiuojame į miestą. Labai mėgstu keliauti. Kai tik turiu laisvą dieną, su draugais ar vaikais sėdu į mašiną, pasiimu žemėlapį ir važiuojame lankyti naujų vietų. Kartais tinginiaujam – visą savaitgalį praleidžiame namuose prie kompiuterių žiūrėdami filmus. Išsikepame pyragą ir mėgaujamės poilsiu.
Nemėgstu naktinių klubų. Dauguma mano draugų su šeimomis, todėl laiką leidžiame su vaikais mano namuose arba pas juos svečiuose.
 
Edmyra, atskleiskite savo puikios figūros paslaptį!
Nors pati dirbu greito maisto parduotuvėje, stengiuosi jo vengti. Taigi mano kūno linijų paslaptis labai paprasta – kuo daugiau lietuviško, natūralaus maisto, pagaminto namuose. Stengiuosi gaminti pati, padeda ir dukra. Žodžiu, mano racione dominuoja švieži ir natūralūs produktai.
 
Kaip manote, ar esate griežta mama?
– To reikėtų klausti vaikų. Kai reikia, pabaru, kai nereikia – praleidžiu pro pirštus. Jei sūnus su dukra nesiskundžia, vadinasi, viskas gerai. O šiaip mano charakteris gana tvirtas, gal dėl to neturiu jokių problemų su savo atžalomis – puikiai randame bendrą kalbą.
 
Ar palaikote ryšius su buvusiu vyru?
– Žinoma. Juk mus jungia du maži žmogeliukai. Vaikai visas atostogas praleidžia Lietuvoje pas tėtį. Jis turi savo šeimą, aš gyvenu savo gyvenimą, tačiau mus sieja draugiški santykiai. Tėtis paskambina vaikams, pasikalba. Jei nori sužinoti tiesą, kaip sekasi mokslai, skambina man (juokiasi – aut. past.).
 
Apie kokį vyrą svajojate dabar?
Neturiu susikūrusi jokio idealo. Svarbiausia, kad būtų tarpusavio supratimas ir pagarba, o visa kita juk ateina su laiku.
 
– Sakykite, ar kas nors pasikeitė jūsų gyvenime po konkurso?
Gyvenimas toliau teka sava vaga: darbas, namai, vaikai, laisvalaikis. Kita vertus, renginys įnešė naujų vėjų – juk sutikau tiek šaunių moterų, su kuriomis, tikiuosi, mielai bendrausime ir ateityje.
 
O kaip dizainerės Ingridos Allen dovanota koljė ir vakarinė suknelė? Patiko?
– Koljė puikus, suknelė – taip pat! Ketinu naujuoju koljė pasipuošti dalyvaudama priėmime Lietuvos ambasadoje Londone.
 
Dar ir kelionę į Austriją dviem laimėjote. Ką ketinate pasiimti?
– Vyksiu gegužės mėnesį, tačiau dar tikrai nebuvo laiko pagalvoti apie tai, ką vešiuosi kartu.
 
Gal kurį nors iš naujų gerbėjų? Ko gero, jų po konkurso padaugėjo?
Skambučių, sveikinimų pasitaikė (šypsosi.).
 
O kavos ar kvietė?
– Kvietė. Tik dar nesuradau laiko pasimatymui (juokiasi – aut. past.).
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daktaras sėdi namie. Žiūri televizorių. Staiga pasigirsta skambutis. Daktaras pakelia ragelį, o ten - keli kolegos:


- Sveikas, Jonai, čia mes trise geriam, gal nori prisidėti?


- Gerai, tuoj atvažiuoju. Jau besirengiantį daktarą sustabdo žmona:


- Jonai, kur tu eini? Ar koks rimtas atvejis?


- Taip, labai rimtas. Ten jau trys gydytojai!