Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tomas Savickas   |   TIESA   |   2010-04-23

Gyvenimo tikslas – tapti nemirtinga

  
Gyvenimo tikslas – tapti nemirtinga

Eriką Santos žino ne tik lietuviai, bet ir portugalai – apie jos šeimą ir verslą ne kartą rašė užsienio spauda. Visus stebino dešimt metų Portugalijoje gyvenanti lietuvaitė, kuri augindama net šešis vaikus sugebėjo tapti ir sėkminga verslininke.

="line-height: 150%"> 
Erika yra ištekėjusi už šešeriais metais vyresnio Venesueloje gimusio verslininko Sheu Santos. Prieš devynerius metus porai gimė pirmasis sūnus. Antrą kartą Erika pagimdė dvynukus: sūnų ir dukrą. Trečią kartą šeimą aplankė trigubas džiaugsmas – trynukai: du sūnūs ir dukra.
Portugalijos Porto mieste gyvenančios kaunietės gyvenimo istoriją atidžiai seka vietos televizijos, laikraščiai ir žurnalai. „Renku straipsnius apie save, kad vėliau parodyčiau anūkams“, – šypsosi privačios klinikos „Sky Clinics“ savininkė Erika ir iš anksto paprašo kelių TIESOS egzempliorių savo archyvui.
 
Svajonės pildosi!
 
Erika su šeima gyvena trijų aukštų name Porto mieste. Pro būsto langus atsiveria puikus vaizdas į Atlanto vandenyną. Tačiau grožėtis ošiančiomis bangomis beveik nėra laiko – Erika Santos yra privačios klinikos, sveikatingumui bei pramogai skirto dviračių centro ir golfo imitatoriaus centro savininkė.
 
Moters vadovaujamoje klinikoje dirba geriausi plastikos chirurgai, gydytojai, kosmetologai, masažuotojai. Dviračių centras irgi stebina naujovėmis. Pavyzdžiui, vienoje salėje žmonės mina dviračius, patys būdami... iki pusės vandenyje. Kitoje salėje įrengti dviračiai ne tik suaugusiesiems, bet ir paaugliams, vaikams. Trečioji salė – tarsi amfiteatras, kuriame įrengta 40 dviračių.
 
Moteris neslepia, kad nuo vaikystės ji svajojo ne tik apie nuosavą verslą, bet ir apie dvynukus, todėl pagimdžiusi pirmąjį sūnų ryžosi dirbtiniam apvaisinimui – kad tik gimtų dvyniai. Svajonei buvo lemta išsipildyti. Gimė ne tik dvyniai – po kelerių metų sutuoktiniams gimė ir trynukai!
 
– Kokiais planais dabar gyvenate?
– Šiuo metu dalyvauju „Misis Lietuva“ konkurse, todėl esu apsistojusi gimtinėje. Kol manęs fiziškai nėra biure, įpareigoju patikimus žmones, kad prižiūrėtų verslą ir nuolat pateiktų ataskaitą. Verslą kontroliuoti per atstumą nėra labai sudėtinga, nes šiais laikais padeda modernios technologijos. Kasdien virtualiai apsilankau savo biuruose: telefonu, skypu, elektroniniais laiškais, vaizdo konferencijomis. Įstaigose įrengtos kameros, kurios padeda sekti judėjimą, todėl net sėdėdama po palme galiu matyti, kas ten vyksta.
 
– Kodėl nutarėte dalyvauti „Misis Lietuva“ konkurse?
– Buvau pakviesta, o man tokio iššūkio ir reikėjo.
 
– Turėjote svajonę, apie kurią drąsiai kalbėdavote – įkurti našlaičių prieglaudą. Ar dar puoselėjate šią mintį?
– Be abejo. Turiu vaikų ugdymo asociaciją „Smart Kids“. Tai – ne pelno siekianti institucija. „Misis Lietuva“ karūna padėtų suburti bendraminčius ir populiarinti šią nuostabią idėją.
 
– Kaip Portugalijoje žiūri į gausias šeimas, konkrečiai į moterį, pagimdžiusią šešis vaikus?
– Manau, kad ir Portugalijoje, ir Lietuvoje jau nėra priimta turėti daugiavaikes šeimas, nes tai reikalauja išlaidų. Žmonės labiau koncentruojasi į gyvenimo kokybę, todėl nesiryžta turėti daugiau kaip 2 ar 3 vaikus.
 
– Ar jus žeidžia žodis „daugiavaikė“, juk daugeliui tai asocijuojasi su skurdu, girtuoklystėmis, apleistais vaikais... Kaip galvojate, kodėl egzistuoja toks nusistatymas prieš gausias šeimas?
– Jokiu būdu nežeidžia, atvirkščiai – labai didžiuojuosi, kad galiu pasigirti tokia gausia šeimynėle, nes ji buvo kruopščiai suplanuota.
Žinoma, kad daug vaikų augina mamos, kurios nori greičiau suaugti, kad taptų nepriklausomos nuo tėvų. Tačiau informacijos stoka ir nesubrendimas nukreipia gyvenimą neteisinga linkme. O tai reiškia, kad gimsta vaikučiai nuo skirtingų vyrų. Kaskart tos moterys galvoja, kad pagaliau pasisekė ir jau dabar tikrai sukurs šeimą... Deja, realybė yra kur kas skaudesnė.
Mano atveju yra kitaip. Žinojau, ko noriu ir kaip tai įgyvendinti. Susilaukiau šešių angeliukų su vienu vyru ir nepabijojau pasekmių. Visi mano vaikų vardai susiję su prabanga ir grožiu: 2001 m. gimė Deimonas, 2005 m. pasaulį išvydo Gianis ir Safyras, o prieš dvejus metus – dukra Tifany, sūnūs Percys ir Royce’as.
 
– Esate sakiusi, kad labai mylite vaikus. O ar niekada nebuvo baisu planuoti tokią didelę šeimą, nekankino baimės, ar sugebėsite vienodai visus mylėti, ar tikrai būsite gera mama, ir net egoistiškos mintys, ar nėštumai nepakenks figūrai, ar vaikai neatims asmeninio laiko?
– Mano gyvenimo tikslas – tapti nemirtinga. O kas mus tokius daro? Mūsų palikuonys. Labai myliu vaikus – ir savo, ir nuskriaustuosius. O širdis, manau, su kiekvieno vaikelio gimimu tik didėja.
Žinau, kaip nugalėti baimes, todėl stengiuosi kontroliuoti kiekvieną situaciją. Neslepiu, mane aplankė abejonės, ar sugebėsiu susitvarkyti su tokiu būriu, tačiau esu per daug optimistė ir nepasiduodu tokioms baimėms. Jei gali susitvarkyti su keliais verslais ir nemažu skaičiumi darbuotojų, tai kokia problema gali būti šeimyna?
Man labai sunku suprasti tas moteris bei šeimas, kurios dėl savo karjeros ar egoistiškų tikslų atsisako turėti vaikų. Man šeši vaikai nepakenkė nei karjerai, nei mokslams, nei figūrai, nei įprastiems malonumams. Kas savimi nepasitiki, tiems net ir menkas gyvenimo pasikeitimas yra kliūtis. Labai norėčiau tokiems padėti asmeniškai.
 
– Vis dėlto kaip padalijate laiką ir darbui, ir šeimai?
– Turiu talentą – ištempti parą iki 36 valandų. Kitaip tariant, sugebu kontroliuoti laiką. Kiekviena tai gali, jei nuosekliai susiplanuoja dienos darbus ir nešvaisto brangaus laiko niekams. Galbūt nepatikėsite, bet tarp tiek daug veiklos, kelionių ir mokslų kiekvieną savaitę turiu laiko romantiškai vakarienei su savo vyru, vakarėliui su draugais, turiningo laiko praleidimui su vaikais zoologijos sode, kine ar parke. Labai vertinu ir savo laiką, todėl suspėju pasidaryti manikiūrą, nubėgti į kirpyklą, pasportuoti, perskaityti knygą ir pažiūrėti „Biography Channel“. Dažnai pačiai nesitiki, kaip sugebėjau atlikti tiek daug darbų per dieną.
 
– Jūsų svajonės pildosi su kaupu. Nuo ko priklauso, kad vieni gauna viską, o kiti taip ir nugyvena amželį svajodami?
– Jau nuo dvyliktos klasės ieškau atsakymo į šį klausimą ir vis prieinu prie tos pačios išvados: patys esame savo gyvenimo šeimininkai. Jei prisiimi atsakomybę už savo gyvenimą ir nėra ką apskųsti, kad tau nesiseka, nelieka kitos išeities, kaip pradėti kurti savo ateitį. Daug lengviau apkaltinti žmoną, viršininką, valdžią, krizę, savo grožį ar nenusisekusią vaikystę. Taip žmonės pasijaučia vargšais ir nuskriaustais.
Kas svajoja ir nieko nepasiekia, vadinasi, nepakankamai stipriai svajojo, tai yra bijojo žengti tą pirmą žingsnį. O jei žengia, tai dažniausiai ties antru laipteliu pasiduoda ir suranda daugybę pasiteisinimų bei priežasčių, kodėl negali gyventi išsvajoto gyvenimo. Jie paprasčiausiai yra silpni žmonės, nors mes visi vienodi. Skirtingas tik mūsų mąstymas, užsispyrimas ir norų stiprumas, kad įgyvendintume savo svajonę. Dar nebuvo tokio tikslo, kurio nepasiekčiau.
 
– Kaip Jums pavyko sukurti sėkmingą verslą?
– Pirmą verslą pradėjau keturiolikos, kai sugalvojau gaminti ir pardavinėti įvairiaspalves pagalvėles. Dabar juokingai skamba, bet tai buvo mano pradžia. Nenuleidau rankų, kai tas verslas nepasisekė. Užsispyriau ir po dar vieno bandymo, būdama šešiolikos metų, pasinėriau į drabužių verslą. Nuo to laiko pradėjau skaityti technines knygas. Man tai buvo labai įdomi sritis.
Gaila, kad žmonės nusivilia, jei vieną kartą nepasisekė. Jie pradeda vaidinti aukas ir nustoja bandyti iš naujo. Esu tokia, kaip visi, tik labiau savimi pasitikiu. Niekuomet nenustoju mokytis, kad galėčiau pasiruošti auksinės galimybės sutikimui. Sėkmės formulę sudaro labai paprasti trys dalykai: galimybė, žinios, veiksmas.
 
– Ištekėjote už užsieniečio. O ką galvojate apie lietuvius vyrus?
– Pabėgti nuo sužadėtinio ir ištekėti už Sheu nutariau todėl, kad lietuviai vyrai yra per daug išdidūs, kad išreikštų savo jausmus ir atsikratytų tabu, o jei aš negaliu žinoti, ką savo išrinktajam reiškiu, tuomet sunku numatyti, ar jis yra būtent „tas vienintelis“.
 
– Kaip atsidūrėte Portugalijoje?
– Pasitaikė labai pigus skrydis, ir su drauge nusprendėme prasiblaškyti. Tada ir susipažinau su savo būsimu vyru. Pakeičiau atgalinio bilieto datą, kad Sheu aprodytų istorines Portugalijos vietas. Ėmiau mokytis portugalų kalbos, o vėliau įstojau į universitetą studijuoti teisės.
 
– Jeigu vyras pareikštų norą turėti dar vieną vaikelį?
– Su malonumu. Kitą nėštumą planuoju po penkerių metų.
 
– Kaip galvojate, ar Lietuvoje būtumėte tiek pasiekusi?
– O kodėl gi ne? Nors manau, kad esu didelių vandenų žuvelė.
 
– Ar esate kam nors dėkinga už savo sėkmę?
– Tėčiui ir sau. Tėčiui už tai, kad kai buvau dvylikos, privertė perskaityti ir sukonspektuoti pirmą saviugdos Dale‘o Carnegie knygą „Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms“. Ji mane „užkabino“ ir paskatino domėtis psichologija, laime, gyvenimo esme bei verslo malonumais. Iki šiol tėtis man renka informaciją ir siūlo perskaityti geriausias knygas.
O sau dėkinga už tai, kad esu optimistė, norinti tobulėti, užsispyrusi, paprasta, pasitikinti savimi, stipri ir prisiimanti atsakomybę už savo ateitį.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Siaubas, kaip karšta jūsų kontoroje! Gal atidarykite ką nors...
– Gera mintis! Alaus ar konjako?