Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2018-02-15

Jaunimui šimtametė Lietuva patraukli savo paveldu 

  
Jaunimui šimtametė Lietuva patraukli savo paveldu
© Asmeninio archyvo nuotr.
JK gyvenęs A. Vaicenavičius mano, kad moderniai valstybei svarbus identitetas, kuris vienytų tautą.
Tai yra labai svarbu mūsų tautos egzistavimui: mes esame šalis, kai mus pripažįsta. Pasaulio gyventojai visada kitaip reaguos į žinias apie Lietuvą, jeigu jiems šalies vardas bus žinomas iš anksčiau

Koks ryšys sieja anuomet, prieš šimtmetį, atkurtą valstybę ir po 1990-ųjų atgimusioje Lietuvoje gimusį žmogų, jaunosios kartos atstovą? Atrodo, sąlyčio taškų reikia gerokai paieškoti, bet jaunas lietuvis, ketvirtadalį savo gyvenimo Jungtinėje Karalystėje praleidęs Andrius Vaicenavičius tikino, kad pirmiausia ryšį su Tėvyne turime rasti patys, jis gali tapti asmeninio gyvenimo kokybės ir šalies ateities garantu.

Šiandienis jaunimas, kaip ir šiandienė Lietuva, kur kas dažniau asocijuojasi su skaitmeniniu amžiumi ir moderniausiomis technologijomis, jos laikomos raktais į šviesesnę ateitį. Tačiau 27 metų A. Vaicenavičius sakė, kad dėmesys istorijai, tradicijoms ir bendras identitetas valstybės gerovei turi ne mažesnę reikšmę.
Savo pavyzdžiu jis patvirtina žodžius – dar studijuodamas prestižiniame Jungtinės Karalystės universitete su broliu ir draugais įkūrė lietuviško folkloro grupę „Kūjeliai“, su kuria aktyviai koncertuoja ir Lietuvą garsina iki šiol, o įgijęs vartus į visą pasaulį atveriantį diplomą jaunas vyras grįžo į Lietuvą.
 
„Mes turime pasauliui pasakoti apie Lietuvą, nuo to priklauso jos egzistavimas“, – apie Tėvynę entuziastingai kalbėjo A. Vaicenavičius.
 
– Jūsų amžiaus žmonės šiandien įprastai domisi ir kuria visiškai kitokią muziką. Kodėl Jūs su kompanija pasirinkote lietuvišką folklorą?
 
– Su broliu ir draugais grojame nuo vaikystės, išbandėme įvairiausius muzikos stilius: roką, fanką ir visus kitus, kurie įdomiausi mūsų kartos žmonėms. Tačiau kartu mes nemažai dėmesio skyrėme ir lietuviškajam folklorui, senajai muzikai, Lietuvos paveldui. Mano manymu, senoji muzika yra vienas gražiausių dalykų, kuriuos turi Lietuva.
 
Manau, kad ji nepelnytai užmiršta kaip įkvėpimo šaltinis jaunimui. Tai didžiuliai klodai kūrybai, kuriais pasinaudojus ir gimė „Kūjeliai“. Susibūrėme organiškai, turime viziją – tarp jaunimo atkurti bendruomenės jausmą, pagrįstą džiaugsmu tuo, kas esame.
 
Kuriame muziką, dainas, ieškome įkvėpimo ir mums labai gerai sekasi – jau ne kartą koncertavome Anglijoje, Švedijoje, didžiausiose Lietuvos arenose, sutraukiame pilnas sales klausytojų. Man atrodo, kad tokia pozityvi muzika, tarsi sakanti „mes esame lietuviai ir tai yra jėga“, suveikė.
 
– Ar į koncertus klausytis tokios muzikos ateina daug jaunimo?
– Labai daug, galima sakyti, didžioji dalis.
 
– Kaip auditorija reaguoja į tokius kūrinius?
 
– Publika labai įsitraukia, šoka, dainuoja kartu su mumis. Kartais visa salė tą pačią dainą užtraukia vienu balsu.
 
– Ar tiesa, kad grupė tarsi roko žvaigždės buvo priimta ir užsienyje, Oxforde vykusiame festivalyje?
 
– Tai, beje, buvo ne pirmas mūsų pasirodymas Anglijoje, šioje šalyje surengėme pasirodymus Cambridge, Londone, Warvicke ir Oxforde. Kai koncertavome šio miesto lietuvių bendruomenei, tarp žiūrovų buvo ir labai daug anglų, kuriems koncertas taip patiko, kad jie mus pakvietė į garsų Oxfordo universiteto studentų festivalį „Spectrum Ball“, buvome pagrindinė šio renginio grupė.
 
Tai didžiulė garbė mums, ypač žinant, kad kadaise šiame festivalyje grojo tokios grupės kaip „Pink Floyd“ ar „The Rolling Stone“. Buvo puikus koncertas, mano žiniomis, tarp pusantro tūkstančio klausytojų buvo tik vienas lietuvis, visi kiti – užsieniečiai. Tai rodo, kad mums širdžiai miela muzika yra įdomi pasauliui ir populiari.
 
Minėto koncerto metu dainavome lietuviškai, o projektoriai ekranuose rodė į anglų kalbą išverstus dainų žodžius. Publiką išmokėme dainuoti ir lietuviškai.
 
– Ar kurdami grupę tikėjotės tiek dėmesio?
 
– Mums toks susidomėjimas tikrai buvo netikėtas. Esame tarsi tąsa muzikos, kuri vienija tautą. Tai, manau, labai veikia, ir žmonės nori prie mūsų jungtis.
 
– Šiandien Lietuva dažniau garsėja kaip informacinėms technologijoms ar skaitmeniniams sprendimams tinkama šalis, o jūs ją pristatote visiškai kitaip, pabrėžiate senovę, tradicijas. Ar taip išėjo netyčia?
 
– Mūsų kūryboje jungiasi modernumas ir tradicijos. Mes manome, kad moderniai valstybei svarbus identitetas, kuris vienytų tautą. Tokios šalys bus dar sėkmingesnės, nes jaus bendrumą, norės siekti bendro gėrio. Kiekviena šalis asocijuojasi su savo muzika, kultūra. Manau, kad pasauliui tikrai įdomu išgirsti grupę iš Baltijos šalių, kuri groja ne populiariąją, o savitą muziką ir tuo džiaugiasi. Juk įdomu yra ne kopijos, o originalūs dalykai.
 
Mūsų sceninis įvaizdis taip pat susijęs su lietuvišku folkloru – detalės keičiasi, bet į sceną visada einame su drobiniais marškiniais, šis elementas būtinas.
Su bendraminčiais įkurta folkloro grupė „Kūjeliai“ sparčiai išpopuliarėjo, kartu populiarindama ir tradicinę lietuvišką muziką. Asmeninio archyvo nuotr. Su bendraminčiais įkurta folkloro grupė „Kūjeliai“ sparčiai išpopuliarėjo, kartu populiarindama ir tradicinę lietuvišką muziką. Asmeninio archyvo nuotr.
– Jums teko gyventi užsienyje, kodėl buvote išvykęs?
 
– Oxfordo universitete studijavau matematiką, įgijau bakalauro ir magistro laipsnius, o vėliau baigiau informatikos doktorantūros studijas. Prieš pusmetį grįžau į Lietuvą. Santykis su ja visada buvo artimas, net ir tuomet, kai gyvenau Anglijoje, nuolat gana aktyviai bendravau su užsienio lietuvių organizacijomis, buvau vienas iš Oxfordo universiteto lietuvių bendrijos įkūrėjų, o vėliau prezidentas.
 
Norėjome vienyti jaunimą, reprezentuoti Lietuvą. Darėme tai įvairiausiais būdais, kvietėmės žinomus žmones, organizavome renginius tiek lietuviškai, tiek anglakalbei publikai.
 
– Kodėl norite pasauliui kalbėti apie Lietuvą? Kokiu tikslu tai darote, juk jaunimui užtenka ir kitų veiklų, vietoj to galima tiesiog pramogauti taip atsipalaiduojant nuo mokslų?
 
– Visų pirma tai yra labai svarbu mūsų tautos egzistavimui: mes esame šalis, kai mus pripažįsta. Pasaulio gyventojai visada kitaip reaguos į žinias apie Lietuvą, jeigu jiems šalies vardas bus žinomas iš anksčiau.
 
Antra, aš didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Apie tai net nereikia daug kalbėti. Visi turime savo tapatybes ir nesvarbu, kur gyvename, reikia tuo dalytis. Įvairovė ir pažinimas tik suteikia džiaugsmo. Man atrodo, kad pasaulis nori sužinoti daugiau apie Lietuvą, mūsų užduotis – skleisti žinią apie ją. Dėl to visi bus tik laimingesni.
 
– Ar tai mūsų – piliečių – pareiga?
 
– Nenorėčiau sakyti, kad tai turėtų būti privaloma. Tačiau užsienyje gyvenantiems žmonėms savo šalį reprezentuoti visada yra lengviau nei gyvenantiems namuose. Kiekvienas gali laisvai apsispręsti, kalbėti apie savo šalį arba ne.
 
– Įgijote paklausią specialybę prestižiniame universitete, pasaulis – atviras, galimybės – beribės. Kodėl Jūs sugrįžote į Lietuvą?
 
– Man gera būti Lietuvoje, man artimi čia gyvenantys žmonės, galiu užsiimti mėgstama veikla. Ir aš nesu vienintelis Oxfordo absolventas, grįžęs į Lietuvą. Juk kiekvienas pasirenka. Lietuva yra puiki šalis savo idėjoms realizuoti.
 
O gyvenimas užsienyje vienu ar kitu tikslu kiekvienam lietuviui gali būti naudingas: užmezgami nauji kontaktai, įgyjama gerosios patirties, kurią galima pritaikyti namuose.
 
– Sakoma, kad išvykus svetur labai lengva prarasti ryšį su namais. Kokia Jūsų asmeninė patirtis?
 
– Užsienyje praleidau 7 metus, tačiau reguliariai grįždavau į Lietuvą, todėl nejutau, kad ryšys su namais silpsta. Tačiau aš įsivaizduoju, kad jis gali labai greitai nutrūkti, ypač tada, kai nelieka gyvo bendravimo.
 
Grįžti į Lietuvą – lygiai tas pats, kaip ir emigruoti, kurti naują tinklą žmonių ir sąlygas ne tik sau, bet ir kitiems, kurie ruošiasi grįžti. Grįžti įmanoma, net jei ryšiai jau nutrūkę.
Muzikantams buvo netikėta, kad folkloras gali būti toks populiarus. Asmeninio archyvo nuotr. Muzikantams buvo netikėta, kad folkloras gali būti toks populiarus. Asmeninio archyvo nuotr.
– Ar laikote Lietuvą galimybių šalimi?
 
– Taip, juk kiekviena šalis suteikia tam tikrų galimybių, o Lietuvoje kažką galima padaryti geriau nei bet kur kitur pasaulyje. Čia labai gera vieta plėtoti idėjas, netrūksta žmonių, norinčių prisijungti prie ambicingų projektų. Čia daug noro ir iniciatyvos.
 
– Tačiau garsiai skamba ir Jūsų bendraamžių pareiškimai, liudijantys visai ką kita: esą tai šalis, kurioje jaunam žmogui vietos praktiškai nėra, gyventi neįmanoma… Ką manote apie tokias kalbas?
 
– Kiekvienas turi savo nuomonę, o aš galvoju, kad Lietuvoje gyventi įmanoma. Taip, jauna valstybė susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos svarbu įveikti mums patiems. Nuo mūsų priklauso, ar bus sukurtos darbo vietos, užmegzti naudingi ryšiai. Sėkmė priklauso nuo mūsų, gyvenančių Lietuvoje.
 
– Lietuvai – jau 100 metų. Kaip Jūs reaguojate į šią žinutę? Ar tai tiesiog eilinė įsimintina data?
 
– Juk tai gimtadienis! Tai ir reikia švęsti kaip gimtadienį, džiaugtis, dalytis brangiais prisiminimais. Tai yra bendros istorijos gimtadienis, pasidžiaukime, ką Lietuvai pavyko padaryti, pasiekti.
 
– Žmonėms per gimtadienį ko nors linkime. O ko Jūs palinkėtumėte šimtametei Lietuvai?
 
– Gal skamba ir banaliai, tačiau aš palinkėsiu didelės meilės vieni kitiems, sukurti tvirtą bendruomenę. Tai yra visko pagrindas, ji padės formuotis bendriems tikslams, spręsti problemas, suprasti, kad visi sėdime tame pačiame laive, kad kartu galime pasiekti labai daug.
 
  

Žymos: Lietuvos nepriklausomybė, lietuvai 100, andrius vaicenavičius, kūjeliai, folkloras

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Moteriška logika:
– Geriau gražiuoju viską prisipažink, antraip aš pati prisigalvosiu – bus blogiau!