Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Inga Daukintytė   |   2017-07-28

Laimės parduotuvės lentynoje nerasime

  
Laimės parduotuvės lentynoje nerasime
© Asmeninio archyvo nuotr.
R. Gataveckaitė nepataria besaikiu vartojimu išsklaidyti apėmusį liūdesį.
Kai žmogus serga, leisdamas pinigus tikisi nusipirkti vidinę laimę ir pilnatvę, nori rasti kažką, kuo galėtų didžiuotis prieš kitus ir jaustis svarbesnis

Kad nuolatinis noras vartoti tampa nemažos dalies žmonių kasdienybe, ypač tai pastebima prieš įvairias šventes – tada ramų ir jaukų buvimą su šeima iškeičiame į lakstymą po prekybos centrus ir daiktų medžioklę. Ypač tai pasakytina apie sezoninius išpardavimus, palaužiančius net valingiausius iš mūsų?

Kuo pavojinga pirkimo manija ir kaip jai atsispirti, kalbamės su vaikų ir šeimos psichologe Renata Gataveckaite.
– Apibrėžkite, kas yra toji pirkimo manija ir kada jau verta sunerimti.
 
– Paprastai kalbant, tai yra nuolatinis nenumaldomas noras įsigyti vis naujų daiktų, nors jų galbūt nereikia. Šis potraukis yra pavojingas tada, kai iš prekybos centrų lentynų imami pirkiniai, kurių žmogus tiesiog negali sau leisti pagal turimas lėšas, o namiškiams pradedama meluoti, kiek iš tiesų viskas kainavo, arba kad pinigai buvo išleisti kitoms reikmėms.
 
Visgi blogiausia tada, kai besaikiu vartojimu bandoma išsklaidyti apėmusį liūdesį. Įsigydami naujų nereikalingų daiktų žmonės trumpam pakelia sau nuotaiką ir tarsi įrodo, kad yra ko nors verti, kad nusipelnė save palepinti.
 
– Tačiau jeigu žmogus pirkiniais sau nuotaiką praskaidrina tik kokį kartą per mėnesį, galbūt dar nereikėtų pulti į paniką?
 
– Žinoma, tada baimintis nereikia. Sunerimti vertėtų, jeigu atsiranda noras pirkti ir vėl, siekiama nuolat kartoti savo veiksmus tam, kad būtų užpildyta susidariusi vidinė tuštuma.
 
– Kam pirkimo manija yra pavojingiausia?
– Tiesą sakant, literatūroje nėra išskirta kokių nors grupių pagal amžių ar lytį, kurios dažniausiai pasiduoda šiai priklausomybei. Įprasta manyti, kad pagundai lengviau turėtų neatsispirti moterys, nes jos dažniau nei vyrai eina apsipirkti bei paprastai yra atsakingos už tai, kad namuose nieko netrūktų.
 
Visgi statistika rodo, kad perdėtas vartojimas pavojingas ne tik joms. Galbūt vienintelis dalykas, kurį galėčiau išskirti, yra tas, kad jaunesniems žmonėms kyla daugiau pagundų išlaidauti internete, nes būtent paaugliai ir studentai prie kompiuterių praleidžia daugiausia laiko ir nori viską išbandyti.
Potraukis pirkti pavojingas yra tuomet, kai iš prekybos centrų lentynų šluojami daiktai per brangūs pirkėjo kišenei. Flickr nuotr. Potraukis pirkti pavojingas yra tuomet, kai iš prekybos centrų lentynų šluojami daiktai per brangūs pirkėjo kišenei. Flickr nuotr.
– Ar galima teigti, kad pirkimo manija yra nauja liga?
 
– Apie ją buvo pradėta kalbėti dar 1915 metais, kai vienas psichiatras pirmą kartą panaudojo terminą sutrikimui apibrėžti. Tačiau tobulėjant rinkodaros gudrybėms nesuvaldomas noras išlaidauti pastebimas vis dažniau.
 
Reklama ir rinkodara siekia paveikti žmonių jausmus ir įteigti, kad įsigijęs naują produktą pirkėjas bus visokeriopai geresnis ir sėkmingesnis.
 
Tokios gudrybės išties veikia. Norą vartoti skatina ir tai, kad leidžiant laiką internete dėmesį nuolat blaško judančios, išlendančios, iššokančios ir visokios kitokios reklamos, jų tiesiog negali nepastebėti. Reklamos industrija tikrai randa būdų, kaip prieiti prie žmogaus ir įtikinti, kad pirkti tiesiog būtina.
 
– Kaip prekybininkų naudojami triukai veikia – skatina pasiduoti pirkimo manijai?
 
– Tai veikia per mūsų emocijas bei pasąmonę ir todėl tai labai paveiku. Žadama, kad jausimės laimingesni, pradžiuginsime artimuosius... Visa tai nelabai realu, tačiau gražiai skamba, ir paprastai žmonės užkimba ant prekybininkų kabliuko.
Norą vartoti skatina rinkodaros triukai: internete dėmesį nuolat blaško judančios, išlendančios reklamos, kurių tiesiog negali nepastebėti.
Flickr nuotr. Norą vartoti skatina rinkodaros triukai: internete dėmesį nuolat blaško judančios, išlendančios reklamos, kurių tiesiog negali nepastebėti. Flickr nuotr.
– Pirkiniams neatsispiriantys žmonės dažnai galvoja, kad jų manija kenkia tik banko sąskaitai ir piniginei.
 
– Manija neigiamai veikia psichologinę būklę ir socialinį gyvenimą. Taip yra, nes sergantys žmonės perka net tuomet, kai neturi tam pinigų. Naudodamiesi banko kortelėmis jie nepastebi, kiek daug iš tiesų išleidžia, todėl kartais gali nebeužtekti lėšų svarbesniems dalykams, tokiems kaip mokesčiai ar maistas. Tada susidaro skolų ir kyla įvairių problemų.
 
Priklausomą asmenį gali pradėti kankinti kaltės jausmas, kad per daug išleido, o jeigu manija jau tapo tikra liga, net praradęs visus pinigus jis vis tiek ieškos įvairių būdų, kaip įsigyti naujų smulkmenų.
 
– O ar norą pirkti galima vadinti liga?
 
– Jeigu poreikis yra besaikis, tuomet taip, tai tikrai liga. Mūsų tarptautinėje ligų klasifikacijoje tai nėra labai aiškiai apibrėžta, tačiau amerikiečių naudojamoje DSM kvalifikacijoje nesuvaldomas noras pirkti yra priskirtas prie priklausomybių, kurias būtina gydyti.
 
– Papasakokite, kokias psichologines problemas atskleidžia nesuvaldomas noras vartoti.
 
– Ši priklausomybė gali atsirasti, jeigu mes jaučiame deficitą vienoje iš savo gyvenimo sričių. Pavyzdžiui, trokštame emocinio artumo, tačiau niekaip nepavyksta jo gauti. Tuomet švelnių jausmų stoką bandome užgniaužti ir paslėpti. Įsigyjame beverčių daiktų, kurių dažniausiai net nereikia, ir taip tikimės, kad pajausime vidinę pilnatvę.
 
– Žmonės, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, narkotikų ar lošimo, paprastai tą priklausomybę slepia. O kaip elgiasi tie, kurie yra priklausomi nuo pirkinių?
 
– Jeigu tai tikrai yra liga, ligoniai taip pat bando nuslėpti savo priklausomybę. Psichiatrai netgi turi tam specialų terminą – oniomanija. Tai patologinis potraukis pirkti ne tik reikalingus daiktus, bet ir tai, ko galbūt niekada neišpakuosime.
 
Kai žmogus serga, leisdamas pinigus tikisi nusipirkti vidinę laimę ir pilnatvę, nori rasti kažką, kuo galėtų didžiuotis prieš kitus ir jaustis svarbesnis. Tačiau nuolatinis vartojimas niekada nepadės pajausti tikros ir ilgalaikės laimės.
Priklausomą asmenį gali pradėti kankinti kaltės jausmas, kad per daug išleido. Priklausomą asmenį gali pradėti kankinti kaltės jausmas, kad per daug išleido.
– Kaip padėti sau ar šalia esančiam ir pirkimo manija sergančiam asmeniui?
 
– Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad žmogaus gyvenime kas nors pasikeitė. Pavyzdžiui, jeigu artimas žmogus staiga nuolat pradeda skųstis, kad neturi pinigų įsigyti būtiniausiems dalykams – tarkime, maistui, tačiau matome, kad jis nuolat turi kažkokį naują daiktą.
 
Visgi nepakanka pastebėti, kad kažkas negerai. Kaip ir sergant bet kuria kita priklausomybe, pats ligonis privalo sau pripažinti turintis rimtų bėdų. Kai tai įvyksta, galima kreiptis į psichiatrą ir jis išrašys specialių vaistų. Be to, ligoniams rekomenduojama kreiptis į savitarpio pagalbos grupes, kurios veikia anoniminių alkoholikų dvylikos žingsnių programos principu.
 
– Kodėl, jūsų nuomone, atsirado toks sutrikimas?
 
– Tikriausiai todėl, kad šiuo metu labai didelė pasiūla, mus nuolat atakuoja reklamos, akcijos, be to, didžiosios korporacijos nori, kad vartojimas niekada nenutrūktų. O nuo dvasinių vertybių žmonės dažniausiai nusisuka tuomet, kai iš artimos aplinkos negauna palaikymo bei nesugeba užmegzti glaudžių ryšių su kitais...
 
Tačiau kiekvienas atvejis kitoks ir jį reikėtų panagrinėti, įsigilinti į visą asmens gyvenimo istoriją. Pavyzdžiui, galbūt vaikystėje už gerą pažymį ar darbą buvo pažadama ką nors nupirkti ir apdovanoti materialiais dalykais. O užaugus jam gali likti požiūris, kad ką nors padarius būtina save apdovanoti pirkiniu, kuris įrodytų, kad esi tikrai vertingas ir nusipelnęs visa ko geriausio.
 
– Sakoma, kad anksčiau žmonės mylėdavo kitus, o daiktus naudodavo. Dabar esą viskas apsivertė: mes mylime daiktus, o žmonėmis naudojamės. Kaip manote, galbūt toks požiūris lemia, kad vis daugėja skyrybų, kad pasaulyje vis daugiau vienišų širdžių?
 
– Vertybės ir įsitikinimai nuolat kinta. Šiek tiek anksčiau santuoka buvo laikoma įsipareigojimu, kuris privalo trukti iki gyvenimo galo, o dabar žmonės tampa liberalesni ir nebenori kentėti bei gyventi nelaimingai su tuo, kuris jiems paprasčiausiai netinka.
 
Toks laisvėjimas, viena vertus, padeda išsaugoti psichologinę sveikatą ir nebijoti keisti netenkinamos gyvenimo situacijos. Tačiau, kita vertus, kinta mūsų supratimas, kas yra tikra. Nebesame garantuoti, kad tokios vertybės, kaip šeima, yra stabilios, viduje gali atsirasti tuštuma. Galbūt dėl to netikrumo ir abejonių kartais norisi pasiduoti priklausomybei ir taip pamiršti kamuojančius klausimus.
 
Bėgant metams tikrai pasikeitė žmogus, visuomenė ir vertybės, tačiau neįmanoma atsakyti, kas kisti pradėjo pirmiausia. Tai būtų tas pats, kaip ieškoti atsakymo į klausimą, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis.
Wikipedia nuotr. Wikipedia nuotr.
– Vasarą apie didžiąsias metų šventes žiemą kalbėti kaip ir ankstoka, tačiau jos neišvengiamai ateis, milijonai žmonių stumdysis eilėse ir pyks, kad turi išleisti daugybę pinigų. Gal galime tam užbėgti už akių?
 
– Per daugybę metų jau yra susidaręs elgesio modelis, kad prieš Kalėdas mums atrodo, jog turime pasirūpinti kitais. Padaryti taip, kad artimieji ir draugai būtų maloniai nustebinti. Tapo įprasta tą dėmesį dažniausiai išreikšti būtent dovanomis. Visa tai pakeisti tikrai nėra labai paprasta.
 
Reikėtų rasti būdų, kaip grįžti prie tų vertybių, kurios išties teikė džiaugsmo. Juk šeimoje materialūs dalykai tikrai nėra tai, kas svarbiausia. Dovana yra vien buvimas kartu ir sugebėjimas įvertinti esančiuosius šalia. Mes kiekvienas galime nueiti į parduotuvę ir nusipirkti, ko mums reikia, tačiau visos šventės turėtų priminti tuos, kurie yra šalia, ir kaip gera visiems kartu pabūti.
Nepakenktų ir savęs pačių paklausti, kas svarbiausia būtent mums, ar tikrai materialių dovanų taip labai reikia.
 
– Ar prieš visas šventes pirkimo manija sustiprėja?
 
– Be abejo. Juk visi norime skaniau pavalgyti, vieni kitus nustebinti kokiais nors ypatingesniais daiktais. Tačiau šiuo laikotarpiu pirmiausia siekiame pradžiuginti ne save, o kitus. Būtent todėl šventinio apsipirkimo nesusiečiau su besaikiu vartojimu ir susirūpinti verčiančiu elgesiu.
Vis dėlto manau, kad kiekvienas iš mūsų turėtume bent minutei sustoti ir pagalvoti, ar tikrai mums reikia tų penkių rūšių salotų ant šventinio stalo. Galbūt visiškai pakaktų vienų, tačiau kuo nors ypatingų?
 
– Kaip šventiniu laikotarpiu sugebėti sustoti ir pasirūpinti ne tik pirkiniais, bet ir savimi? Kodėl tai svarbu?
 
– Tai ganėtinai sudėtingas uždavinys ir vieno patarimo tikrai duoti negaliu. Tačiau sustojus labai ramiai reikėtų pagalvoti, ko iš tiesų nori mano artimieji, kokios šventinės nuotaikos ir atmosferos. Svarbiau sukurti gerą nuotaiką, ne ieškoti brangios dovanos, nes vien ką nors įteikdami mes tarsi prisipažįstame žmogui, kad jį mylime ir vertiname. O tai ir yra svarbiausia.
Flickr nuotr. Flickr nuotr.
  

Žymos: Psichologija, Apsipirkimas, Laimė, Renata Gataveckaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Jeigu žmonės eina į darbą kaip į šventę, tai kas darosi jų namuose?