Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-04-28

Lietuvos patriotas: emigruojame patys, priimkime imigrantus

  
Lietuvos patriotas: emigruojame patys, priimkime imigrantus
© Asmeninio archyvo nuotr.
Pernai A. Mockus pėsčiomis įveikė per 1000 km ilgio žymųjį Camino de Santiago piligriminį kelią.
Yra už ką Lietuvą mylėti – tik reikia mokėti įžvelgti, džiaugtis, vertinti. Mes patys dar to nemokame, dažnai manome, jog gražiau ir geriau yra tik kitur

„Jeigu manote, kad tikras Lietuvos patriotas savo gyvenime vadovaujasi šūkiu „Lietuva – lietuviams!“, klystate“, – „Tiesai“ sakė Aurimas Mockus, žmogus, kuriam pristatyti būtent ir tinka žodis patriotas.

Dažnai galima susidaryti įspūdį, kad patys linkę emigruoti lietuviai savo krašte atvykėlių nemėgsta ir į Lietuvoje geresnio gyvenimo ieškančius svetimšalius vis dar žiūri kreivai, o pabėgėlius išvis sieja išskirtinai su blogiu. Tačiau su tuo nesutinka A. Mockus – visuomenininkas, motociklininkas entuziastas, Šaulių sąjungos narys, karys savanoris, keliautojas. Ir Lietuvos patriotas.
Pastarasis apibrėžimas vyrui tinka ne tik dėl jo pažiūrų. Tarptautiniame baikerių klube „Legacy Vets MC“, kurio narys yra lietuvis, kiekvienas baikeris turi vadinamąjį kelio vardą, Patriotu bendraminčiai vadina šiandieninį „Tiesos“ pašnekovą.
 
– Tai kodėl baikeriai jus taip pakrikštijo?
 
– Klube diskutuojame įvairiomis temomis. Per tuos pokalbius ir išryškėjo mano patriotinė pozicija.
Man be galo svarbus tautiškumas, Lietuvos laisvė, aš neabejingas mūsų valstybei svarbiems įvykiams. Nors esame maža šalis, privalome mokėti apsiginti, mokytis iš praeities klaidų ir jų nekartoti. Turime kiekvienas įdėti pastangų, kad mūsų šalis būtų laisva ir joje nešeimininkautų priešas.
Viena iš Aurimo Mockaus gyvenimo aistrų – motociklai. Vytauto Petriko nuotr. Viena iš Aurimo Mockaus gyvenimo aistrų – motociklai. Vytauto Petriko nuotr.
– Patriotas dažnai įsivaizduojamas kaip pernelyg agresyviai savo vertybes ginantis žmogus.
 
– Taip galima apibūdinti ne patriotą, bet radikalų nacionalistą, o aš toks nesu. Aš puikiai suprantu, kad Lietuvoje yra vietos ir kitataučiams, ir kitatikiams – jeigu lietuviai pasklido po visą pasaulį, tai kodėl Lietuva turėtų būti uždara pasauliui, nepriimti imigrantų? Jeigu žmogus pasirinko mūsų šalį gyventi, gerbia jos tradicijas ir įstatymus, turime džiaugtis, kad esame patraukli šalis.
Vienas mano kaimynas, su kuriuo labai gerai sutariame, yra Azerbaidžano pilietis, jau ilgai gyvenantis Lietuvoje ir mylintis mūsų valstybę. Yra už ką ją mylėti – tik reikia mokėti įžvelgti, džiaugtis, vertinti. Mes patys dar to nemokame, dažnai manome, jog gražiau ir geriau yra tik kitur.
 
– Lietuva tinkama gyventi skirtingų požiūrių žmonėms?
 
– Nuomonių skirtumas yra neišvengiamas, jis egzistuoja ir tarp bendraminčių – pažiūrėkite, kiek apie tuos pačius dalykus diskutuoja istorikai.
 
Beje, mes turime labai daug užmirštos istorijos, kurią reikėtų atgaivinti ir didžiuotis. Kaip pavyzdį paminėsiu Lietuvos motociklizmo istoriją. Pasaulyje serijinis motociklas pradėtas gaminti 1901 metais, o Lietuvoje, Klaipėdoje, jau 1925 metais turėjome motociklininkų klubą, mieste buvo apie 200 motociklų, vyko lenktynės – kultūra buvo įsišaknijusi labai giliai, buvo stiprus judėjimas. Šiuo aspektu žengėme koja kojon su tokiomis galingomis valstybėmis kaip Vokietija ar Prancūzija, o Rusijai ar Skandinavijos šalims iki mūsų buvo toli, kaip iki Mėnulio. Turime kuo didžiuotis, tik reikia tai parodyti.
Vyro manymu, Lietuvos istorija yra labai turtinga ir neatskleista. Nuotraukoje Aurimas – po 1923 metų Klaipėdos sukilimo inscenizavimo su žmona Sonata, dukra Vėjūne ir sūnumi Jonu. Asmeninio archyvo nuotr. Vyro manymu, Lietuvos istorija yra labai turtinga ir neatskleista. Nuotraukoje Aurimas – po 1923 metų Klaipėdos sukilimo inscenizavimo su žmona Sonata, dukra Vėjūne ir sūnumi Jonu. Asmeninio archyvo nuotr.
– Kaip susidomėjote motociklais? Kodėl tapote baikeriu?
 
– Tai kažkokia vidinė trauka... Motociklai domino visada. Kelionė jais – ypatinga: tas laisvės potyris, važiuodamas matai vaizdus, jauti vėją, kvapą. Vieną kartą tai pajutus sustoti sunku.
 
– Baikerio įvaizdis visuomenėje taip pat apipintas mitais, daug negatyvių istorijų su juo siejama.
 
– Tokį baikerio įvaizdį buvo labai patogu sukurti Hollywoodo kino pramonei, taigi mitų yra daugybė. Daugelį jų galima griauti.
 
O baikerių klubas – tai ne kas kita, kaip vyrai, kuriuos vienija tas pats pomėgis. Kompanija, suburianti įvairius žmones. Dabar su bendraminčiais priklausome tarptautiniam klubui „Legacy Vets MC“. Mūsų klube yra įvairių profesijų atstovų – nuo eilinių darbininkų iki stambių kompanijų vadovų. Pats aš – privataus vaikų darželio steigėjas. Nejaugi turėčiau būti grėsmingas vien dėl to, kad esu baikeris?
Gal visuomenę gąsdina išvaizda? Jeigu lygiai taip pat, kaip mes, aprengtumėte skaitovų klubo narius, jų irgi bijos, nors žmonės susirinktų tik paskaityti.
 
Tiesiog žmonės galvose susikuria tokią iliuziją, todėl baikeris jiems kelia blogas asociacijas.
 
– Kokių dar iliuzijų turi žmonės?
 
– Sutikau teigiančiųjų, kad užsienis suteikia viską, o Lietuva – nieko, tik atima. Na, aš pats esu ketverius metus praleidęs emigracijoje. Dirbau Skandinavijos šalyse, Airijoje, net Kinijoje. Dirbau juodžiausią darbą iki 18 valandų per parą su pusvalandžio pertrauka ir jaučiausi laimingas, nes buvau jaunas ir uždirbau didžiulius pinigus. Bet jau tada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą ir čia išleisiu tuos pinigus, nes mūsų šalyje reikia kapitalo.
 
Man pavyko sėkmingai investuoti, todėl galėjau įgyvendinti savo idėjas. Tą patį galėjau padaryti ir užsienyje. Bet ten aš jaučiausi svetimas, nors pavyko gerai integruotis: elgiausi taip, kaip norėčiau, kad elgtųsi pas mus atvažiavę užsieniečiai. Mano nuomone, svetimas ten gali nesijausti tik tas, kuris nematęs Lietuvos. O grįžus čia ir dirbant tiek, kiek emigracijoje, galima visai neblogai uždirbti. Statybose gal net daugiau.
 
Daug mūsiškių išvažiuoja nemokantys jokio amato ir ten jo išmoksta dirbdami nuo žemiausios grandies ir kildami aukštyn. Gana nemažas atlyginimas už žemiausios grandies darbus – pagrindinis pranašumas emigracijoje. Lietuvoje juos dirbant tikrai būtų sunku. O kvalifikuoti ir gerą vardą savo darbu pelnę darbininkai Lietuvoje turi ne tik darbo, bet ir pinigų, per mėnesį uždirba tūkstančius eurų.
 
Vardą lengva susigadinti. Lietuvoje tai padarius reputaciją atgauti sunku, o užsienyje, kur žmonių masės didesnės ir darbuotojų nuolat reikia, „prisidirbęs“ vienoje vietoje lengvai gausi darbą kitur.
 
Manau, kad yra grupė žmonių, kuriems Lietuva visada atrodys bloga vieta gyventi. Pikčiausia, kad jie šią žinią skleidžia interneto portalų komentaruose užsimaskavę anoniminiais vardais.
Aurimas yra karys savanoris ir mano, kad kiekvienas lietuvis turėtų rūpintis savo šalies saugumu. Asmeninio archyvo nuotr. Aurimas yra karys savanoris ir mano, kad kiekvienas lietuvis turėtų rūpintis savo šalies saugumu. Asmeninio archyvo nuotr.
– Iš valstybės reikia mokėti ne tik imti, bet ir duoti?
 
– Žinoma. Ir šalyse, į kurias emigravo daugiausia lietuvių, žmonėms tai seniausiai aišku. O tarp lietuvių vis dar yra nemažai manančiųjų, kad jie gudrūs tada, kai sugeba kažką apgaule nusukti nuo valstybės. Arba laukiančių, kad kažkas kažką atneš ir gyventi bus gera.
 
Man niekas nieko neatnešė. Kai kūriau savo verslą, į jį sudėjau viską – nelikdavo net degalams motociklui. Pinigai visiškai kitaip išleidžiami, kai suvokiama jų vertė.
 
– Kaip manote, kur link pakrypo valstybė per tą laiką, kai gyvenate savarankiškai?
 
– Aš esu optimistas ir matau tik progresą, sąlygos tik gerėja. Nepritariu sakantiesiems, kad čia nėra ką veikti. Žinoma, yra erzinančių dalykų – tokių, kaip žmonių aimanos dėl blogos valdžios, lyg ne patys būtų ją išsirinkę. Lygiai taip pat erzina ir nebalsuojantieji.
 
Galėtų keistis valstybės požiūris į verslą: dabar jį kontroliuojančių ir baudžiančių įstaigų yra daugiau nei padedančių.
 
Šioje šalyje netrūksta idėjų, tačiau trūksta pradinio kapitalo joms įgyvendinti, tad pradedančiajam verslui turėtų būti leidžiama įsibėgėti, neapkrauti jo didžiuliais mokesčiais nuo pirmos veiklos dienos. Taip būtų geriau visiems.
 
Lietuviai yra sumanūs – tereikia sudaryti jiems tinkamas sąlygas verslui pradėti ir darbo vietoms kurti.
 
– Ko palinkėtumėte Lietuvai ir lietuviams?
 
– Lietuvai palinkėčiau skaidresnio ir išmintingesnio valdymo, valdančiųjų atsakomybės už priimamus sprendimus. Lankstumo, mokėjimo pritraukti užsienio investuotojus.
 
Lietuviams linkėčiau išlikti Tėvynės patriotais ir atsikratyti minčių, kad jais kažkas turi pasirūpinti. Pirmiausia mes turime patys pasirūpinti tiek savimi, tiek savo valstybe ir tada progresas įgaus dar didesnį pagreitį. Daugiau optimizmo, nebijokite permainų. Norite kažką keisti – pradėkite nuo savęs.
A. Mockus ne vienerius metus praleido emigracijoje, o šiuo metu Lietuvoje turi savo verslą. Nuotraukoje – 2002 metais rožių laukuose Danijoje. Asmeninio archyvo nuotr. A. Mockus ne vienerius metus praleido emigracijoje, o šiuo metu Lietuvoje turi savo verslą. Nuotraukoje – 2002 metais rožių laukuose Danijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
 
Aurimo Mockaus kelionė Camino de Santiago
 
  

Žymos: Patriotai, Pasaulio Lietuviai, Baikeriai, Valdas Pryšmantas, aurimas mockus

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Sūnus prieina prie tėčio, kuris stovi visiškai girtas, abiem rankom atsirėmęs į sieną, ir prašo:
– Tėveli, tėveli, sutaisyk man dviratį.
Tėvas atsisuka ir sako:
– Taip, tuoj aš viską mesiu ir taisysiu tavo dviratį.