Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Tiesa.com   |   2011-01-28

Londone - renginiai skirti lietuvių ir litvakų santykiams

  
Londone - renginiai skirti lietuvių ir litvakų santykiams
© R.Paknys
Joniškio sinagoga. Aron Kodeš.

Vasario 6-10 dienomis Londone vyks renginių ciklas „No Simple Stories“, skirtas visai nepaprastoms lietuvių ir žydų santykių istorijoms.

Renginių ciklas prasidės akademiniu koliokviumu „No simple stories: Jewish-Lithuanian relationships between coexistence and violence“, kurį vasario 6-7 dienomis organizuoja Londono College University ir Lietuvos istorijos institutas. Koliokviumo metu istorikai akademinę ir plačiąją Jungtinės Karalystės bendruomenes supažindins su paskutiniųjų 15-20 metų istoriniais tyrimais Lietuvoje ir užsienyje, skirtais Lietuvos žydų 19-20 a. istorijai. Koliokviume dalyvauja žinomi šios srities specialistai iš Lietuvos ir užsienio - prof. Antony Polonsky (JAV), prof. Šarūnas Liekis (Lietuva), prof. Motti Zalkin (Izraelis), prof. Saulius Sužiedėlis (JAV), dr. Joachimas Tauberis ir kiti mokslininkai.
Lietuvių ir žydų sambūvio istorijoje paprastumo nebuvimas yra akivaizdus, bet noro šią istoriją supaprastinti buvo daug. Viena interpretacija lietuvių ir žydų santykius vaizduoja kaip nuolatinį stiprėjantį konfliktą – nuo judėjų bendruomenės įsikūrimo Lietuvoje iki II-o pasaulinio karo, kurio metų vykdomame holokauste, pokarinės žydų diasporos atsiminimais, žydus žudė ne tiek vokiečiai nacionalsocialistai, kiek kaimynai lietuviai. Antrojoje sambūvio interpretacijoje akcentas priešingas, ir kalbama apie ilgalaikį taikų dviejų etnokonfesinių grupių sugyvenimą, holokausto Lietuvoje kaltę priskiriant Vokietijos rasistinei politikai.
 
Supaprastintų istorinių interpretacijų populiarumą didele dalimi nulėmė situacija istoriografijoje. Sovietmečio istorikai turėjo rašyti socialinių klasių, bet ne tautinių ir religinių grupių istorijas, o holokaustui apibūdinti buvo naudojamas „tarybinių piliečių žudymo“ eufemizmas. Rimti žydų istorijai Lietuvoje skirti akademiniai tyrimai vystomi tik paskutinius dvidešimt metų ir šiandien situacija yra pasikeitusi, ką liudija ir gana intensyvus tiek Lietuvos ir Izraelio, tiek ir kitų šalių istorikų, tyrinėjančių žydų istoriją Lietuvoje bendradarbiavimas, knygų bei straipsnių gausa.
 
Vasario 6-10 dienomis istorikų koliokviumą lydės renginių programa, atspindinti šiandien Lietuvoje vykstančius litvakų paveldo tyrimus, refleksijas bei diskusijas apie tragiškus XX a. įvykius. Veiks parodos „Tylos gausmas: žydų gyvenimo Lietuvoje pėdsakai“, „Lietuvos sinagogos“, demonstruojami filmai „Pasaulis buvo mūsų: žydiškas Vilnius“ (JAV, 2006); „Palieku jums savo vaiką“ (Lietuva, 2005). Po filmo „Yitgadal V’yitkadash: memorialinės skulptūros Strošiūnų šile“ (Izraelis, 2005) rodymo vyks vieša diskusija dalyvaujat koliokviumo dalyviams „Kodėl Lietuvoje vis dar sunku kalbėti apie holokaustą?“; taip pat bus surengtas Vilniaus klezmerių koncertas, kuriame dalyvaus Petras Vyšniauskas (saksofonas), Raimondas Sviackevičius (akordeonas), Borisas Kirzneris (smuikas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Liora Grodnikaitė (vokalas).
 
Koliokviumą organizuoja UCL Žydų studijų institutas kartu su Lietuvos istorijos institutu, renginį remia Lietuvos ambasada Londone, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ir kiti fondai. Lydinčių renginių programą organizuoja Lituvos ambasada Londone, Spiro Ark ir Vakarų Londono sinagoga, renginio partneriai - Rytų Europos žydų istorijos ir kultūros tyrimų centras, Vilniaus dailės akademija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Kultūros ministerijos, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, The Vilna Project. Renginių programą remia Lietuvos užsienio reikalų bei Lietuvos kultūros ministerijos.

Renginių programą rasite čia.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Daugybę šimtmečių turistus masinanti Italija, praleidus joje beveik pusę metų, parodo visai kitokį savo veidą – ne fasadinį, skirtą apgauti tuos, kurie ateina ir išeina, bet tą tikrąjį – raukšlėtą, nugairintą kaitrios pietų saulės, dažnai išspaudžiantį grėsmingų mimikų. Kai išmoksti jas skaityti, mintyse dėliojasi taisyklės, dažniausiai stipriai prasilenkiančios su lietuvių logika.