Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-10-27

Mažosios Londono lietuvaitės gimtinėje tapo milžinėmis

  
Mažosios Londono lietuvaitės gimtinėje tapo milžinėmis
© Donato Bielkausko nuotr.
Londone gyvenančių sesučių Kotrynos (dešinėje) ir Urtės atvaizdas puošia seno namo sieną.
Pirmiausia išgirdau nuostabos bei džiaugsmo kupiną klyksmą ir mergaitės žodžius „Oh my god!“

Londone gyvenančių lietuvių šeimoje gimusios mergaitės neseniai sulaukė staigmenos, kokios iš artimų žmonių tikėjosi mažiausiai – didžiulis jų atvaizdas atsidūrė ant Lietuvoje esančio gyvenamojo namo sienos.

Jau kurį laiką Klaipėdoje nuo dviejų aukštų namo sienos žvelgia didžiuliai dviejų mažų mergaičių atvaizdai – tinkuoto mūro siena virto paveikslu, kurio pastebėti neįmanoma, o greta judrios gatvės esančios neofreskos herojų akys tarytum nužvelgia pro šalį skriejančius automobilius ir žmones.
Ir tik retas iš jų žino, kad šios mergaitės yra Londono lietuvių šeimoje gimusios ir šiuo metu Jungtinės Karalystės sostinėje gyvenančios sesutės – Kotryna ir jaunėlė Urtė.
 
Šio piešinio autorius kaunietis tapytojas Tadas Vincaitis tokiu originaliu būdu nutarė parodyti išskirtinį dėmesį už tūkstančių kilometrų gyvenančioms mažylėms, o su viena iš jų menininką sieja ypatingas ryšys.
Atrodo, autoriui pavyko įgyvendinti savo sumanymą – ir net su kaupu.
 
– Kokia yra šio piešinio istorija?
 
– Darbas skirtas mano krikšto dukrai Kotrynai, tai savotiška mano kompensacija už bendravimo trūkumą, nebuvimo kartu įprasminimas, o sykiu – ir maža dovanėlė. Namo gyventojams buvo pateiktos kelios piešinių vizualizacijos, tačiau jie išsirinko būtent mergaites.
 
– Ar krikšto dukra jau matė šį jūsų kūrinį?
 
– Taip, apie jį žino. Jau kitą dieną po piešinio pristatymo susisiekiau su savo draugais Londone konferenciniu ryšiu ir tiesiogine vaizdo transliacija, kamerą atsukau taip, kad matytųsi darbas, paprašiau pakviesti Kotryną. Pirmiausia išgirdau nuostabos bei džiaugsmo kupiną klyksmą ir mergaitės žodžius „Oh my god!“ („Dieve mano“). Iš karto supratau, kad ši mano dovana – vykusi.
– Jūs nesate giminaičiai?
 
– Ne. Mergaitės tėvas – vienas iš geriausių mano draugų nuo pat vaikystės. Jis yra kaunietis, jo žmona – iš Panevėžio, abu susipažino ir šiuo metu gyvena Londone, šiame mieste gimė abi jų dukros, kurių atvaizdą nupiešiau ant sienos.
 
Beje, piešiau žiūrėdamas į nuotrauką, darytą per mano draugų vestuves, – mergaitės taip pasipuošė per šią tėvelių šventę.
 
– Gal pamačiusi priešinį krikšto dukra panoro grįžti į Lietuvą ir pamatyti tikrąjį vaizdą?
 
– Žinoma! Tačiau visada reikia atsižvelgti į galimybes. Todėl nesirengiama grįžti tučtuojau vien dėl to, kad pamatytų piešinį. Jis niekur nedings – šią vietą šeima aplankys, kai grįš atostogų arba suderins su kita kelione.
 
– Ar piešinys ant to namo sienos liks amžiams?
 
– Namą administruojanti bendrovė rengiasi pastatą renovuoti, tam pritaria gyventojai, tačiau dėl biurokratinių procesų remonto pradėti dar negalima. Taigi šiuo metu negalima tiksliai įvardyti, kada gi iš tikrųjų prasidės renovacija – galbūt kitą pavasarį, o gal po dešimtmečio. Tad piešinys liks tol, kol čia pasirodys statybininkai.
 
Manau, kad krikšto dukra bet kokiu atveju suspės jį pamatyti.
Namo valdytojai pageidavo, kad ant sienos būtų nupieštos būtent mergaitės. Nerijaus Jankausko nuotr. Namo valdytojai pageidavo, kad ant sienos būtų nupieštos būtent mergaitės. Nerijaus Jankausko nuotr.
– Kodėl pasirinkote būtent šią vietą?
 
– Rudens pradžioje Klaipėdoje surengiau pirmą asmeninę savo šiuolaikinės tapybos darbų parodą „Nuo gatvės iki galerijos“. Tai gana eksperimentiniai darbai, tarsi įvairių stilių sintezė.
 
Kartu su organizatoriais – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru – sugalvojome, kad dalį mano darbų būtų galima perkelti tiesiog į gatvę, ant fasadų. Jie ir suorganizavo. Jiems reikėtų dėkoti, kad tas piešinys atsirado – organizatoriai nuveikė titanišką darbą, kurį man liko tik užbaigti.
 
Lenkiu galvą prieš juos.
 
Galima sakyti, kad Klaipėdą pasirinkau pasinaudojęs tinkama proga. Be to, ta vieta – neutrali.
 
– Ar jūs piešiate grafičius?
 
– Ne, tačiau naudoju priemones, kuriomis jie piešiami, – aerozolinius dažus. O šis piešinys – tai neofreska, šiuolaikinis menas, aprėpiantis daug žanrų.
 
– Visame pasaulyje ginčijamasi: grafičiai – tai menas, ar ne. Ką apie tai manote jūs?
 
– Yra meniškų grafičių, bet jie dažniausiai yra jauno žmogaus tramplinas į fundamentalius menus – tai jo evoliucijos etapas, pradžia. Šio etapo metu ir paaiškėja, ar jaunas žmogus eis toliau, ar viską mes.
Piešinio autorius originaliu būdu padarė staigmeną savo krikšto dukrai. Donato Bielkausko nuotr. Piešinio autorius originaliu būdu padarė staigmeną savo krikšto dukrai. Donato Bielkausko nuotr.
 
  

Žymos: Londono lietuviai, Klaipėda, grafičiai, tadas vincaitis, neofreska

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Policininkas išprievartavo merginą. Pasodino abudu. Policininką už išprievartavimą, merginą – už pasipriešinimą pareigūnui.