Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Barbora Grigaliūnaitė   |   2016-12-20

Sigutis Jačėnas – ilgiausiai Lietuvoje vaikams tarnaujantis Kalėdų Senelis

  
Sigutis Jačėnas – ilgiausiai Lietuvoje vaikams tarnaujantis Kalėdų Senelis Sigutis Jačėnas „seneliauja“ jau 37-tus metus iš eilės.
Dažnai sakau: jeigu žmogaus širdis yra kumščio dydžio, tai dovana iš visos širdies turėtų tilpti žmogaus delne.

Trumpai pristatyti šventinio „Tiesos“ numerio pašnekovą išties nelengva, tačiau aišku viena: metams bėgant aktorius ir dainininkas Sigutis Jačėnas nesikeičia, išlieka vis toks pat – įdomi, šilumą ir išmintį spinduliuojanti asmenybė. Kone kiekvienam tautiečiui S. Jačėnas kelia gerų prisiminimų ir emocijų: vieniems tai vaikystės dainos ir spektakliai, kitiems Kalėdų Senelis, tretiems – tiesiog mielas ir pažįstamas televizijos veidas.

Nors kalėdiniu laikotarpiu S. Jačėnas itin užsiėmęs, vis dėlto atrado laiko pašnekesiui su „Tiesa“ apie šv. Kalėdas ir jų reikšmę.
– Jūsų veiklos spektras – labai platus. Esate aktorius, renginių vedėjas, režisierius, prodiuseris ir, atrodo, visų galų meistras. Kaip viską spėjate ir kuo gyvenate šiuo metu?
 
– Gal manęs ir daug visur, bet tai niekada nebuvo mano siekiamybė. Priešingai, visada norėjau susikoncentruoti ir skirti visas jėgas kuriai nors vienai sričiai, tačiau... Turbūt tokia jau mano karma. Ir, jeigu atvirai, gana nelengvai pavyksta viską suspėti. O norėčiau ir mamą Kaune dažniau aplankyti, ir namus pats sutvarkyti. Dabar laukiu, kada žmonelė Nijolė iš Vilniaus į svečius atvažiuos. Dar laukiu Kalėdų, fondų konkursų rezultatų ir mėginu atgauti jėgas po praūžusio eglučių įžiebimo bei kalėdinio karavano maratono.
 
Vienintelis skirtumas tarp Kalėdų Senelio ir tikros dievybės tas, kad suaugusieji juo netiki, nors skatina tikėti savo vaikus ir palaiko šį tikėjimą daugybe mistifikacijų. Vienintelis skirtumas tarp Kalėdų Senelio ir tikros dievybės tas, kad suaugusieji juo netiki, nors skatina tikėti savo vaikus ir palaiko šį tikėjimą daugybe mistifikacijų.
 
– Ką Jums pačiam reiškia Kalėdos, šventinis metas?
 
– Kaip čia Jums pasakius… Šiemet suskaičiavau, kad „seneliauju“ jau 37-us metus. Ir nutariau padėti jeigu ne tašką, tai bent daugtaškį... Tai gal tiek. Kitas klausimas? (juokiasi, – aut. past).
 
– Ir vis dėlto, kokia Jūsų mėgstamiausia šventė?
– Laisvadieniai. Kai nereikia ničnieko daryti: nei kur nors važiuoti, nei prie mikrofono studijoje tekstų skaityti, nei garso įrašų klausyti, nei laidų montuoti, nei dizaino redaguoti, nei prašymų, paraiškų ar ataskaitų rašyti, nei sutarčių sudarinėti, nei sąmatų skaičiuoti. Šventė, kai gali kada panorėjęs išeiti pasivaikščioti krantine ar po senamiestį, knygą paskaityti, besišnekučiuojant nueiti su žmonele prie jūros ir apie nieką daugiau tuo metu negalvoti.
 
– Kaip švenčiate šv. Kalėdas? Gal turite kokių nors asmeninių tradicijų?
 
– Dabar jau švenčiame namie labai ramiai: jaukiai, kukliai, skaniai.
 
Pasak S. Jačėno, jeigu žmogaus širdis yra kumščio dydžio, tai ir kalėdinė dovana iš visos širdies turėtų tilpti žmogaus delne. Pasak S. Jačėno, jeigu žmogaus širdis yra kumščio dydžio, tai ir kalėdinė dovana iš visos širdies turėtų tilpti žmogaus delne.
Aktoriui nepriimtina ir svetima agresija mene ar noras šokiruoti bet kokiomis priemonėmis. Aktoriui nepriimtina ir svetima agresija mene ar noras šokiruoti bet kokiomis priemonėmis.
 
– Per savo karjeros metus tikrai ne kartą teko įsikūnyti į Kalėdų Senelį. Pastaraisiais metais kaip Kalėdų Senelis keliavote su Kalėdų karavanu po Lietuvą. Koks tai jausmas? Kokios istorijos jus lydi tokiose kelionėse?
 
– Šiemet, pavyzdžiui, viena mergaitė gana kategoriškai pareiškė norinti, kad būčiau jos tėčiu, o vienas berniukas paprašė pažadinti jį Kalėdų rytą.
 
Pernai „Vakarų eksprese“ suradau, kad apie Kalėdų Senelį visą tiesą yra parašęs žymus prancūzų antropologas Claude‘as Lévi-Straussas: „Kalėdų Senelis − tai ne mitinė būtybė, nes nėra tokio mito, kuris paaiškintų jo kilmę bei funkcijas. Tai nėra ir legendinis personažas, nes su juo nesusijęs joks pusiau istorinis pasakojimas. Iš tiesų tai antgamtinė nekintanti būtybė, amžiams sustingusi savo formoje, turinti unikalią paskirtį, periodiškai sugrįžtanti, priskirtina dievybių šeimai. Beje, tam tikrais metų periodais vaikai atlieka jam skirtus kultinius veiksmus laiškų ir maldų forma: jis apdovanoja gerus ir palieka be dovanų blogus. Vienintelis skirtumas tarp Kalėdų Senelio ir tikros dievybės tas, kad suaugusieji juo netiki, nors skatina tikėti savo vaikus ir palaiko šį tikėjimą daugybe mistifikacijų.“
 
– Kaip manote, ar šiais laikais Kalėdos nepraranda savo svarbos?
 
– Praranda. Išsigimsta. Viską užgožia akcijos, išpardavimai, nukainavimai… Ir tas košmaras tęsiasi jau seniai, o prasideda vis anksčiau ir anksčiau. Kasmet, klausydamasis mažųjų deklamuojamų eilėraščių, neatsistebiu, kokie jie visi geri, mieli, paslaugūs. Kas paskui atsitinka, kodėl jie vėliau pasuka tokiais skirtingais keliais ir net klystkeliais? Pamenate, kaip klausė Justino Marcinkevičiaus Prometėjas prieš daugiau nei keturis dešimtmečius parašytoje poemoje „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“:
 
Mažyti, gležnas ir trapus daigeli,
vadinamas žmogum! O, kaip tave
apsaugoti, apginti, išauginti?..“
 
S. Jačėnas yra atlikęs ir įrašęs daugybę kalėdinių kūrinių. S. Jačėnas yra atlikęs ir įrašęs daugybę kalėdinių kūrinių.
 
– Kaip pasikeitė šventiniai žmonių įpročiai: kokie buvo anksčiau ir kaip yra dabar?
 
– Viskas iš esmės pasikeitė. Beprotiškai pasikeitė. Paradoksai akis bado: ginklavimuisi skiriam vis daugiau, o pasaulyje kasdien vis nesaugiau; turime daugiau patogumų, bet vis mažiau laiko; buriamės į bendruomenes, bet jaučiamės vis labiau vieniši; daugiau vaistų, bet mažiau sveikatos, daugiau išmanių įrenginių, bet mažiau išminties, o dovanos vis didesnės, bet džiaugsmo vis mažiau... Beje, vis populiaresnės dovanos – planšetiniai kompiuteriai ir… dronai. Dažnai sakau: jeigu žmogaus širdis yra kumščio dydžio, tai dovana iš visos širdies turėtų tilpti žmogaus delne.
 
– Jūsų kūryba – išskirtinai pozityvi. Kodėl tai Jums svarbu?
 
– Sutinku, kad menas gali būti visoks, svarbiausia, kad jis nebūtų nuobodus. Tačiau agresija ar noras šokiruoti bet kokiomis priemonėmis man yra nepriimtina ir svetima. O nukrypimus ar net žiaurumus demonstruoti prisidengiant menu, manau, yra nedora.
 
– Ilgą laiką buvote televizijos laidos – loterijos vedėjas. Daugeliui į atmintį įstrigo jūsų šūksnis: SKAAAAMBUUUTIIIS! Ar žmonės gatvėje Jūsų nestabdo ir neprašo dar kartelį sušukti?
 
– Jau nebestabdo, jau nebeprašo... Bet gi praėjo 16 metų, kai nebešūkauju kas sekmadienį iš TV ekrano. Tačiau žmonės tikrai dar iki šiol prisimena ir dažnai pasako komplimentą, kad buvau jų mėgstamiausias vedėjas.
 
– Kokia Jūsų mėgstamiausia kalėdinė daina?
 
– Kasmet stengiuosi surasti kokią nors naują arba seniai pamirštą dainą, nes dainuoti, giedoti per Kalėdas − būtina, kitaip nepajusime šventės.
 
2016 metais – „Žiemos stebuklų šalis“. Tai populiari Kalėdų daina, sukurta 1934-aisiais.
 
 
2015 metais – „It's the Most Wonderful Time of the Year“. Lietuviškas tekstas Nijolės Kepenienės ir Sigučio Jačėno.
 
 
2008 „It's the Most Wonderful Time of the Year”.  Lietuviškas tekstas Nijolės ir Sigučio Jačėnų. 
 
 
2004 metais – „Kalėdų giesmė“. Dainuoja Julija Jačėnaitė ir Sigutis Jačėnas.
 
 
Šiemet kviečiau visus prisiminti gražią vokiečių kalėdinę dainą „O Tannenbaum“, kuriai netrukus bus jau 200 metų. Beje, „Facebooke“ radau informaciją, kad į lietuvių kalbą ją išvertė Vydūnas. Išmokime ir padainuokime drauge apie visada žalią mūsų Kalėdų medelį:
 
„Eglut eglut, graži esi, šakelės tavo žalios.
Žaliuoji vasaros laike ir kai šalta žiema lauke.
Eglut eglut, graži esi, šakelės tavo žalios.
 
Šaltuos laukuos eglutę puoš žiemos naktis žvaigždėta.
Balti laukai, balti miškai, tik tu viena žalia likai.
Eglut eglut, graži esi, šakelės tavo žalios.
Tvirtybės iš tavęs semiuos, tvirtybės ir jaunumo.
Esi jauna tu amžinai, jaunystės paslaptį žinai.
Eglut eglut, graži esi, šakelės tavo žalios.“
 
– Ko palinkėtumėte artėjančių švenčių proga „Tiesos“ skaitytojams, lietuviams, pačiam sau?
 
– Linkiu visiems darnos ir skalsos, bet, svarbiausia, nepamirškime, kad mūsų gyvenimas − tai tik akimirka tarp praeities ir ateities... todėl, kad ir kas nutiktų, kiekvieną akimirką visomis jėgomis stenkimės išlikti žmonėmis ir saugokime mūsų planetą.
 
 
  

Žymos: Interviu, Kalėdos, Kalėdų senelis, Barbora Grigaliūnaitė, Sigutis Jačėnas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

– Studente, ar žinote, kas yra egzaminas?
– Na... Tai dviejų protingų žmonių pokalbis.
– O kas, jei vienas iš jų idiotas?
– Tada kitas gali likti be stipendijos...