Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Viktorija Rinkevičiūtė   |   2015-01-30

Veganė lietuvė Danijoje: mėsos valgymas – betikslis  

  
Veganė lietuvė Danijoje: mėsos valgymas – betikslis
© Asmeninio albumo nuotr.
Anot Viktorijos, mėsos valgymas tėra patogus įprotis.

Kopenhagoje gyvenanti klaipėdietė Viktorija Gorčakovaitė (24 m.) mėsos nevalgo pusę savo gyvenimo. Ne todėl, kad mėsa jai neskani ar per daug raudonos mėsos kenktų sveikatai, o dėl to, kad Viktorijai gyvūnų žudymas dėl maisto atrodo beprasmis. Prieš metus mergina dar kartą ekstremaliai pakeitė mitybą: į burną nebededa žuvies, kiaušinių, pieno ar bet kokių kitų gyvūninės kilmės produktų. Ji tapo vegane. Apie tai, kuo Viktorija maitinasi kiaulieną dievinančioje Danijoje ir apie itin pasitaisiusią sveikatą mergina kalbėjosi su „Tiesa“.

– Vegetarė esi nuo dvylikos metų. Pati pasirinkai tokį kelią ar tau turėjo įtakos artimieji?
– Deja, mano šeima vis dar valgo mėsą, nors ir kiek mažiau nei anksčiau. Vegetare tapau mokykloje pamačiusi plakatą su lapiuku ir užrašu: „Ar tavo mama dėvi kailinius? Maniškė savuosius jau prarado...“.
Pamenu, tą akimirką stovėjau, žiūrėjau į plakatą ir verkiau. Iki tos akimirkos niekada nebuvau susimąsčiusi nei apie kailinius, nei apie valgomus gyvūnus. Suvokimas, kad gyvūnai žudomi vien norint patenkinti visiškai nereikalingus žmogaus poreikius, mane pritrenkė: nusivyliau savimi, šeima, aplinkiniais. Visuomet buvau mylinti, taiki ir užjaučianti, o tą akimirką tiesiog stovėjau ir negalėjau suvokti, kodėl dabar, XXI amžiuje, kai apstu skanaus, sotaus, daug vertingų medžiagų turinčio maisto, kankinami ir žudomi gyvūnai.
 
Netrukus pranešiau mamai, kad nebenoriu valgyti gyvūnų ir nebenoriu būti vaikščiojantis kapinynas. Ji, be
abejo, tik pasijuokė, pamanė, kad tai vien paaugliškas išsišokimas, tačiau paaugliškas ryžtas vedė mane prie domėjimosi mityba, sportu, o galiausiai ir sveikesnio gyvenimo, kuriuo būčiau patenkinta.
 
– Tad tavo vegetarizmas – daugiau vertybinis, nei pastūmėtas sveikatos problemų ar paprasčiausio mėsos nemėgimo?
 
– Jei toks klausimas būtų buvęs užduotas man, kai buvau 12 metų, būčiau sakiusi, kad viskas tik dėl gyvūnų. Su metais, ko gero, tapau kiek egoistiškesnė. Perskaičiusi knygą „The China Study“ (liet.
„Natūralus būdas išvengti ligų“) pradėjau vis labiau domėtis gyvūninio baltymo įtaka žmogaus organizmui, tad dabar prioritetu tapo mano pačios ir mylimų žmonių sveikata.
Tačiau vegetarizmas ar veganizmas ne visiems suprantamas. Juk su mėsa labai paprasta ir įprasta, nėra jokių papildomų sunkumų ar minčių: tereikia nueiti į parduotuvę ir išsirinkti gražų rožinį gabalėlį. Apie gyvūno skausmą, mirtį nė nepagalvojama, gyvybė nevertinama. O juk vien logiškai pagalvojus – kam mums tai? Suprantama ir pateisinama, kai kalbama apie išgyvenimą, bet tai visai kita tema. Tačiau kai parduotuvių lentynos lūžta nuo siūlomo maisto gausos, mėsos valgymas yra tiesiog brutalus ir betikslis.

– Danijoje tapai vegane – tai dar ekstremalesnis gyvenimo pokytis. Kas jį lėmė?
 
– Viskas daug paprasčiau, nei atrodo. Kadangi buvau vegetarė, o mano vaikinas valgė mėsą, vieną dieną perskaitęs straipsnį apie veganišką mitybą jis pasiūlė iššūkį – mėnesį nevalgyti jokių gyvūninių produktų ir intensyviai sportuoti. Mėnuo praėjo itin greit, per tą laiką ir aš, ir jis atsikratėm spuogų, pagražėjo oda, susitvarkė virškinimas, pajutome, kad turime daugiau energijos. Man nustojo skilinėti nagai. Taip tas „mėnuo“ vis dar ir tęsiasi... Greitai jau bus metai!
 
Viktoriją vegane tapti paskatino jos latvis draugas, kuris dar prieš metus mielai kirto mėsą (Asmeninio archyvo nuotr.).
 
– Veganų, kaip ir vegetarų, yra įvairių „tipų“: tuo pačiu vardu besivadinantys žmonės nevalgo skirtingų maisto produktų (pavyzdžiui, yra žmonių, save vadinančių vegetarais ir nevalgančių mėsos iš fabrikų, bet valgančių sumedžiotą žvėrieną) – ką apie juos manai?
 
– Nė vienas iš mūsų, Žemės gyventojų, nenori kentėti ir stengiasi to išvengti. Žinant, kad mėsa nėra būtina norint išgyventi, ir suvokiant, kad niekas nenori kentėti, logiška, kad mėsa ir jos produktai neturėtų būti mūsų maisto racione. Idealiame pasaulyje niekas nevalgytų mėsos.
 
Nors ir nepalaikau žudymo, tačiau, jei reikėtų iš kelių blogybių rinktis mažesnę, be abejo, palaikyčiau kiek įmanomą natūralesnį produktą, kad ir kas tai būtų – ar paties susimedžiotas žvėris, ar laisvėje kaime augantis paršelis. Juk fermose auginami gyvūnai dažnai net aplink save apsisukti negali.
 
– Kaip žiūri į žmones, šalia tavęs valgančius mėsą?
 
– Stengiuosi juos ignoruoti. Prisipažinsiu, liūdna suvokti, kad aplinkiniai valgo mėsos produktus nė nesusimąstydami apie to „produkto“ gyvenimą. Tačiau žmonių neterorizuoju ir nemoralizuoju. Pats geriausias būdas – būti teigiamu pavyzdžiu ir gyventi sveiką, aktyvų gyvenimą.
 
– Kokių maisto produktų atsisakei, kai tapai vegane? Kaip dabar maitiniesi?
 
– Atsisakiau pieno produktų ir kiaušinių. Neslėpsiu, iš pradžių nebuvo lengva, tačiau taip atrodė dėl mano tuometinių įpročių.
 
Tuos, kurie galvoja, kad vegetarai tevalgo salotas, turiu nuvilti: vegetarai ir veganai valgo itin skanius patiekalus. Rytais dažniausiai valgau sausus pusryčius su sojų pienu arba košę (avižų arba miežinę).
 
Pietus valgau darbe: dažniausiai tai būna garintos daržovės kokosų piene su ryžiais arba daržovių plokštainis ar keptas sojų sūris, arba pupelių ar lęšių troškinys. Vakarienę dažnai gamina draugas, jam patinka sukiotis virtuvėje. Jis mane nustebina moliūgų sriuba ar nuostabia lazanija su baklažanais ir cukinija.
 
– Jei palygintum Lietuvą ir Daniją – kur paprasčiau gyventi veganams?
 
– Jei Lietuvoje pasakysi, kad esi vegetaras, tau bus maloniai pristatomas žuvies patiekalas, tarsi pastaroji augtų ant krūmų. Kažkodėl Lietuvoje galvojama, kad vegetarai atsisako tik raudonos mėsos, t. y. kiaulienos ir jautienos, o apie vištieną ar žuvį pamirštama.
 
Nelabai kas žino, kas tas veganas, o dažnai, užsisakius patiekalą be gyvūninių ingredientų, man visgi atnešamas patiekalas, keptas ant sviesto arba su šlakeliu majonezo.
 
Danijoje visi žino apie veganišką mitybą. Kavinėse, jei neturi nieko pasiūlyti iš meniu, mielai suorganizuoja ką nors veganiško. Danijoje ir veganiškų produktų pasiūla itin didelė. Lietuvos rinka, deja, tam dar nepasiruošusi, tačiau džiūgauju, kad bent jau daugumoje kavinių galima nusipirkti gardžios ir kvapnios kavos su sojų arba migdolų pienu.
 
– Įvertinus mėsos pomėgį tradicinėje lietuvių kultūroje, kaip manai, ar vegetarizmas (veganizmas) tarp pasaulio lietuvių gali kada nors tapti masiniu reiškiniu?
 
Vegetarizmas – savo organizmo gerbimas ir gyvybės vertinimas. Nors danų kultūroje mėsos (ypač kiaulienos) vartojimas itin įsišaknijęs, pastebiu, kad vis daugiau danų pradeda domėtis sveika mityba.
 
Norėčiau tikėti, kad taip bus ir Lietuvoje, tik procesas, ko gero, bus kiek lėtesnis.

– Koks, tavo manymu, yra sveiko gyvenimo būdo receptas?
 
– Mano sveiko, laimingo ir visaverčio gyvenimo formulė – sveika ir subalansuota mityba, įsiklausymas į savo organizmą, sportas bei mėgavimasis kiekviena akimirka.
 
Stengiuosi nepersivalgyti, valgau reguliariai, užkandžiauju vaisiais ir kartais, norėdama pasilepinti ar palepinti savo vaikiną, iškepu pyragą arba sausainių.
 
Tiesa, nederėtų pamiršti ir to, kad triskart per savaitę intensyviai sportuojame sporto salėje ir bent kartą per savaitę stengiuosi (nors ne visada pavyksta) dalyvauti jogos arba pilateso treniruotėje.
 
– Minėjai, kad draugą lepini kepiniais, tačiau paprastai į pyragų sudėtį įeina kiaušiniai, pieno produktai, sviestas – visa tai, ko tu nevalgai. Kaip išsiverti?
 
– Nėra labai sudėtinga pasigaminti skanų pyragą, sausainių ar saldainių be gyvūninių produktų. Žmonės tiesiog įpratę juos vartoti ir apie alternatyvas nesusimąsto. Vietoj sviesto dažnai naudoju kokosų aliejų, kartais – margariną be gyvūninių priedų. Kiaušinius pakeičiau bananais arba riešutų sviestu.
Smagu, davus paragauti savo kepinių, matyti susidomėjusius veidus ir išgirsti klausimus: „Kaip gi tu pagaminai viską be kiaušinių ir pieno?“
 
 
Viktorija „Tiesos“ skaitytojams siūlo pasigaminti burnoje tirpstančio veganiško bananų pyrago.
 
 
Jums reikės:

- keturių didelių, minkštų, prisirpusių bananų
- 50 ml aliejaus
- 100 g cukraus
- 150 g cukraus pudros
- 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus
- 200 g miltų
- 2 šaukštų sulčių arba vandens
- pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
- žiupsnio druskos.

Sutrinkite bananus dideliame inde, supilkite aliejų ir sultis (arba vandenį), sudėkite cukrų, cukraus pudrą, vanilę. Viską gerai išmaišykite, kad tešloje net purslų atsirastų. Likusius ingredientus išmaišykite atskirame inde ir po truputį pilkite į bananų masę nuolatos maišydami. Viską gerai išmaišę kepkite formoje apie 20 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Iškepę apibarstykite cukraus pudra. Skanaus!
 
 
  

Žymos: Danija, Pasaulio Lietuviai, Vegetarizmas, Veganizmas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Poetas:
– Vakar naktį į mano butą įsibrovė vagys.
Policininkas:
– Ir ką padarė?
– Jie apvertė aukštyn kojom visus kambarius, padėjo ant rašomojo stalo penkis eurus ir išėjo.