Skaitomiausi

Citata

Orai

Find more about Weather in London, UK

Ji ir Jis

Valdas Pryšmantas   |   2017-05-19

Vokiečiui Lietuva – neišsprendžiama lygtis

  
Vokiečiui Lietuva – neišsprendžiama lygtis
© Nerijaus Steponavičiaus nuotr.
Kai‘us Noackas Lietuvoje gyvena jau ketverius metus.
Nesakau, kad lietuviai nuo šiol turėtų nustoti dirbti ir kelti reikalavimus. Tiesiog reikia juos paraginti kalbėtis, kelti jų sąmoningumą. Galbūt situacija Lietuvoje pagerėtų

Kainomis Lietuvoje stebisi ne tik mažiausias pajamas gaunanti visuomenės dalis, bet ir šioje šalyje įsikūrę ir kur kas daugiau uždirbantys užsieniečiai. Vienas jų – kvalifikuotas matematikas – teigia, kad nėra tokios formulės, kuri paaiškintų, kaip čia užsidaro ekonomikos ratas.

Viena, kai kainas lygina trumpam į Lietuvą užsukę turistai, ir visai kas kita, kai tą patį daro čia nuolat gyvenantis užsienietis.
„Tiesa“ pakalbino prieš ketverius metus iš Berlyno į Klaipėdą persikrausčiusį Kai‘ų Noacką, kuris, kaip matematikas, pasitelkęs statistiką bei elementarius skaičiavimus palygino žmonių pajamas ir kainas gimtojoje Vokietijoje ir Vilniuje, savo įžvalgas fiksavo vaizdo kamera, o įrašu pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
 
Ir matematiškai pagrįsto atsakymo vyras nerado.
 
Remiantis eksperto skaičiavimais, Lietuvoje kainos turėtų būti 3,5 karto mažesnės – arba atlyginimai pusketvirto karto didesni. O kol taip nėra, vokietis tikina nuoširdžiai nesuprantantis, kur slypi gyvenimo Lietuvoje paslaptis – gaunant gerokai mažiau išleisti tiek pat ir net daugiau.
 
„Jeigu kas nors ją žinote, prašau, praneškite. Man ir visam likusiam pasauliui“, – sako K. Noackas.
Nuostaba – ne vienintelė priežastis, privertusi vokietį prabilti viešai.
 
„Norėčiau, kad ir eiliniai Lietuvos žmonės daugiau apie tai diskutuotų, ieškotų atsakymų. Gal juos radus situacija šalyje pagerėtų“, – viliasi K. Noackas.
 
– Kokios buvo jūsų persikėlimo iš Vokietijos į Lietuvą priežastys?
– Tą lėmė šeiminės aplinkybės ir pigesnis pragyvenimas, mat užsiimu tokia veikla, kuriai vieta nedaro didelės įtakos. Galiu būti bet kur – nesvarbu, ar tai Klaipėda, ar Havajai. Taikau inovacijas mokydamas matematikos.
 
Lietuva man iš karto visapusiškai patiko: žmonės – malonūs, viskas tiesiog nuostabu, bet svarbiausia buvo tai, kad kišenėje turėdamas 50 litų galėdavau puikiausiai praleisti savaitgalį ir dar šiek tiek likdavo. Tiesa, tai buvo 2013 metais.
 
– Kaip atsirado tas vaizdo įrašas, kuriame ieškote atsakymo apie pragyvenimą Lietuvoje?
 
– Pagalvodavau apie tai anksčiau, bet po paskutinio apsilankymo Vilniuje supratau, kad jeigu su 15 eurų (51,79 litų) sugebėsi išsisukti vieną dieną, tau pasiseks. Tiek reikia norint vien pavalgyti, išgerti kavos ar kokteilį. O aš dar išgėriau sidro. Žinote, kiek jis kainavo? 5,20 euro!
 
Tada ir pradėjau skaičiuoti. Tiesiog surašiau kainas ant popieriaus, ėmiau vidutines žmonių pajamas ir skaičiavau atlikdamas paprasčiausius matematinius veiksmus. Ir neradau būdo gauti teigiamą atsakymą, nors matematiką išmanau puikiai.
 
– Lyginant kainas Vokietijoje ir Lietuvoje, kurie skirtumai padarė didžiausią įspūdį?
 
– Man įdomiausia tai, kodėl čia tokie brangūs pieno produktai. Nuolat apie tai galvoju.
 
Esu tikras, kad šalies pieno pramonėje dirbantiems žmonėms mokamas gana žemas atlyginimas – tai šiuo metu jau skelbiama viešai. Šalis nėra didelė, tad žaliavos transportavimas negali atsieiti labai daug ir daryti didelę įtaką kainodarai. Vienintelė mintis, kuri pirmiausiai šauna į galvą, – galbūt Lietuvos Vyriausybė taiko didesnius mokesčius pieno produktams. Bet tai tik mano spėjimas.
 
Tai ir yra įspūdingiausias skirtumas bei didžiulė mistika man. Tačiau svarbiausia, kad pieno pakuotė Lietuvoje kainuoja daugiau nei Vokietijoje, kur minimalus atlyginimas yra triskart didesnis.
Vokiečiui kai kurie ekonominiai procesai Lietuvoje yra nepaaiškinami logiškai. Asmeninio archyvo nuotr. Vokiečiui kai kurie ekonominiai procesai Lietuvoje yra nepaaiškinami logiškai. Asmeninio archyvo nuotr.
– Gali susidaryti klaidingas įspūdis, kurioje šalyje pragyvenimo lygis aukštesnis.
 
– Būtent. Tai yra man dar labiau nesuprantamas dalykas nei kainos. Eidamas Vilniaus centru matau pilnas parduotuves, kavinėse ir restoranuose sunku rasti vietos. Greta šaligatvio pastatytas „Maserati“, prie jo – „Porsche“, jauna mergina bando priparkuoti „Ferrari“...
 
– Jūsų filmuką peržiūrėję žmonės reagavo įvairiai. Buvo sakančiųjų, kad neteisinga lyginti Vilnių ir Berlyną, kad statistika iškraipo realią situaciją...
 
– Statistika ir matematika yra vieninteliai loginiai pagrindai palyginimams. Visa kita – tik kalbos ir spėjimai. O kalbama, kad Lietuvoje labai klesti šešėlinė ekonomika, labai daug neapskaitytų pinigų. Sakoma, kad tuos pačius prabangius automobilius kai kurie žmonės įsigijo vien dėl to, kad prieš Lietuvai įsivedant eurą tai buvo geriausias būdas išleisti vadinamuosius juodus pinigus.
 
Bet tai tik kalbos, kurias reikia įrodyti.
 
O aš remiuosi skaičiais ir matematika. Ir nerandu atsakymo. Be to, aš lyginau vidutines pajamas, o Lietuvoje daug žmonių, kurie gauna dar mažiau pinigų – minimalius atlyginimus ar pensijas. Kaip gyvena jie?
 
Visi mano gauti atsakymai – su minuso ženklu. Tikra beprotybė. Nejaugi didžioji dalis žmonių šioje šalyje tiesiog kenčia?
 
Man tai tikrai įdomu ir net kelia nerimą. Norėčiau, kad ir žmonės daugiau apie tai diskutuotų.
 
– O gal tiesiog nėra pagrindo nerimauti?
 
– Išties, savaitgalio vakarais išėjus pasivaikščioti nesunku pastebėti, kiek daug žmonių laiką leidžia pasilinksminimo įstaigose, kaip jie leidžia pinigus. O kur dar prekybos centrai... Barai ir restoranai, žinoma, nėra poreikiai, kuriuos gyvybiškai svarbu patenkinti, tačiau į parduotuves žmonės eina dėl kasdienių būtiniausių prekių.
 
Prisiminkime kainų Vokietijoje ir Lietuvoje palyginimą. Ir vėl sunku patikėti, kad žmogus šioje šalyje uždirba vidutiniškai 636 eurus per mėnesį.
 
Aš uždirbu vidutinį vokišką atlyginimą, jis kur kas didesnis už lietuviškąjį. Ir kai ėmiau skaičiuoti visas be išimties išlaidas, kaskart fiksuodamas jas specialioje programėlėje telefone, pamačiau, kad didžiausi skaičiai – skiltyje „Prekybos centras“, kur apsirūpinu kasdienėmis prekėmis sau ir savo šeimai.
 
Tai apie 350 eurų per mėnesį. Taip, aš gaunu vokišką atlyginimą, o ką daryti šeimai su minimaliomis pajamomis? O kur dar išlaidos šildymui, transportui, aprangai? Štai kur didžiausias klaustukas.
 
Žinau, kad į Lietuvą didžiules sumas parsiunčia užsienyje dirbantys žmonės. Bet ar tikrai viską galima tuo paaiškinti? Jeigu ne, tai iš kur kiti pinigai? Nejaugi įdomu tik man vienam?
Kainas sekti pradėjęs Kai‘us suprato, kad daugiausia išleidžia prekybos centruose. Pixabay nuotr. Kainas sekti pradėjęs Kai‘us suprato, kad daugiausia išleidžia prekybos centruose. Pixabay nuotr.
 
– Jūs girdėjote lietuvių nusiskundimų, kad jie blogai gyvena?
 
– Labai daug. Pastarąjį kartą man dėl to skundėsi taksistas, kuris tikino labai daug dirbantis dėl to, kad per mėnesį užsidirbtų bent 700 eurų. Jis taip pat minėjo, kad jo brolis gyvena Škotijoje ir nieko neveikdamas gauna dvigubai didesnę pašalpą.
 
Taksistas buvo labai piktas ant Lietuvos valdžios, kaltino ją dėl kainų augimo.
 
– Sutinkate, kad valdžią šiuo atveju kaltinti tikslingiausia?
 
– Tikrai ne. Žmogus turėtų kontroliuoti savo gyvenimą taip, kad netaptų priklausomas nuo valdžios. Vis dėlto kai kurie Vyriausybės sprendimai paliečia tiesiogiai, vis didesnė našta keliama ant viduriniosios klasės. Ji, man atrodo, Lietuvos visuomenėje užima kur kas mažesnę dalį nei Vokietijoje – ten vidurinioji klasė išties didelė.
 
Be to, lietuviai galbūt galėtų daugiau kovoti už savo, kaip darbuotojų, teises, nebijoti reikalauti – galbūt tas vyrukas iš „Maserati“ sutiktų pasidalyti didesne pelno dalimi. Gal užtektų pasikalbėti, o gal reikėtų streikuoti. Tai yra labai efektyvi priemonė: Vokietijoje milžiniškus pinigus uždirbantys skrydžių bendrovės „Lufthansa“ darbuotojai nustoja dirbti vos tik darbdavys atsisako su jais kalbėtis. Ir tai veikia.
 
Nesakau, kad lietuviai nuo šiol turėtų nustoti dirbti ir kelti reikalavimus. Tiesiog reikia juos paraginti kalbėtis, kelti jų sąmoningumą. Galbūt situacija Lietuvoje pagerėtų.
 
– Na, bet matote ir pozityvių ženklų?
 
– Taip, žmonės čia nuostabūs, puiki kultūra. Į Lietuvą ateina tarptautinės kompanijos, kuriančios daug darbo vietų. Nors tokia milžinė kaip „Coca-Cola“ iš šalies pasitraukė, ateinančiųjų yra daugiau.
 
O tai nuteikia pozityviai.
Kai‘us mano, jog viešai kalbant apie visuomenei svarbius dalykus galima keisti gyvenimo sąlygas. Nerijaus Steponavičiaus nuotr. Kai‘us mano, jog viešai kalbant apie visuomenei svarbius dalykus galima keisti gyvenimo sąlygas. Nerijaus Steponavičiaus nuotr.
  

Žymos: Ekonomika, Vilnius, Berlynas, Kainos, kainos Lietuvoje, Kai Noack, matematika, kainų palyginimas

Komentarai

Naujausi straipsniai

Kiti rubrikos straipsniai

Anekdotai

Per dykumą bėga šuo ir murma:
– Jeigu nerasiu medžio, apsisisiosiu...