šeštadienis, rugpjūčio 13 d.
Sovietų memorialui Klaipėdoje – architektų siūlymai: nugriauti, palikti arba pasėti žolę
BNS
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sovietinis memorialas.

Klaipėdos architektų bendruomenė šią savaitę diskutavo dėl sovietinio memorialo Klaipėdoje likimo, vieni siūlė nugriauti trijų karių skulptūrų ir kardą, kiti palikti stovėti tik vieną iš jų, treti – nieko neliesti, o ant aikštės, po kuria palaidoti kariai, užsėti žolę.

Diskusiją organizavo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Jos nuomone, kad objektų pertvarkymai būtų sėkmingi, svarbu, kad prieš priimant sprendimus, profesionalai pateiktų savo įžvalgas ir rekomendacijas.

Architekto Manto Daukšio kalbinami įžvalgomis pasidalino skulptorius Arūnas Sakalauskas, dizaineris Kęstutis Mickevičius, architektas Vladas Balsys, istorikai Vacys Vaivada ir Vasilijus Safronovas bei diskusijos stebėti atėję architektai.

Miesto taryba kitą savaitę ketina svarstyti, ar nugriauti ties memorialu esančias sovietines skulptūras.

Vieta reikalauja meninio sprendimo

„Norėtume, kad būtų principas „akis už akį, dantis už dantį“. Jei bus priimta griauti, norėtume šioje vietoje matyti kažką kita“, – sako architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, architektas Mantas Daukšys.

Jo teigimu, dominuoja požiūris, jog kompleksą reikia pertvarkyti, nes toks, koks yra žmonių netenkina. Architektai pasisakė už tai, kad čia būtų kapinių vieta, kurioje vyrautų ramybė ir susikaupimas.

„Diskusijos dalyviai iškėlė klausimą – o kaip su tuo istoriniu miesto klodu? Gal kažkokie ženklai turėtų likti? Yra meninių klausimų, ne tik tai, kad nugriausim ir užsodinsim žolyte, tas apipavidalinimas turėtų būti sprendžiamas profesionalų. Tai vieša miesto vieta, kuri reikalauja meninio sprendimo ir reikalauja dabar“, – sako M. Daukšys.

Jo teigimu, savivaldybė turėtų rengti idėjinį konkursą, į kurį būtų pakviesti meninį išsilavinimą turintys žmonės – skulptoriai, architektai, dizaineriai.

„Yra atmintis, su ja dirba istorikai, su vaizdu dirba meninės srities specialistai. Reikėtų idėjinio konkurso, kad galėtume pamatyt, kaip bus sutvarkyta jau dabar, o ne po 30 metų“, – teigė architektas.

Skulptoriaus artimieji nukėlimui pritaria

Skulptorius A. Sakalauskas diskusijos dalyviams priminė, jog prie šio memorialo kūrimo prisidėjo du autoriai, tik skirtingu laiku – tai architektas Petras Šadauskas ir skulptorius Rimantas Daugintis, išliejęs trijų karių skulptūrą.

„Gerai pažinodamas Rimantą Daugintį, kuris 1990-iais ant Vengrijos sienos susidegino, tikrai tikiu, kad norėtų tą savo skulptūrą nugriauti. Praėjusią savaitę kalbėjau su žmona Daiva Daugintiene, ji patvirtino, kad Rimas atsisakytų tos skulptūros. Man atrodo, kad ji šitam visam komplekse, iš tikrųjų, mažiausiai tinka“, – sakė A. Sakalauskas.

P. Šadausko sukurtas kardas, anot A. Sakalausko, profesionalaus skulptoriaus akimis „yra geras kūrinys, proporcingas, savo simbolika įprasmina ir kryžiaus simbolį, ir kalavijo“.

Skulptoriaus teigimu, neseniai Kryžkalnyje Lietuvos partizanams buvo pastatytas būtent kalavijas, o tai rodo, jog šitas simbolis pereina iš kartos į kartą.Rimties vieta

Istorijas V. Vaivada didele klaida vadino sprendimą kapinių vietoje įkurti Skulptūrų parką, kuriame yra senųjų kapų, o greta – memorialas žuvusiems kariams atminti, kur palaidota apie 700 karių.

„Kažkieno valia primesta per kapus vaikščioti. Koncepcijos neišspręstumas sugadino ir viena, ir kita – ir Skulptūrų parko idėją, ir kapines sunaikino fiziškai. Nesunaikino esmės, kuri liko“, – teigė istorikas.

Anot V. Vaivados, pirmiausia valstybė privalo įgyvendinti, kas teisiškai įpareigota – deramai gerbti tų žmonių kapus.

„Būtų galima integruoti kaip bendrą kapinių teritoriją, suartinti ir išspręsti kai kuriuos ideologinius dalykus. Būtų suformuota mintis – viešoji ramybės erdvė“, – teigė istorikas.

Reikia naujos kokybės

Istorikas V. Safronovas dalyvavo savivaldybėje iš įvairių sričių specialistų suburtoje komisijoje, kuri išreiškė savo poziciją dėl šio memorialo ateities.

„Reikia su šia vieta kažką daryti. Gerai, kad ekspertams pavyko įdėti tam tikrų saugiklių, tame tarpe – jei ir keičiame, tai turi būti sukurta nauja kokybė, o bendrai, kad žuvusiems kariams, kurie ten palaidoti, jokie sprendimai jų ramybės neturi trukdyt. Šie du sprendimai darbo grupės išvadose atsirado“, – teigė istorikas.

Jo teigimu, tokią diskusiją dėl memorialo likimo turėjo organizuoti pati Klaipėdos savivaldybė.

V. Safronovo teigimu, šioje memorialo vietoje rekonstrukcija vykdyta jau dukart, tad galėtų vykti ir trečioji, „kuri atspindėtų šiandienį mūsų supratimą, kaip turi būti erdviškai organizuojamos tokios vietos“.

Siūlo užsėti žolę

Į diskusiją įsijungęs architektas Edmundas Andrijauskas teigė, jog pamirštama, kad Klaipėdoje stovi ir kitų sovietmečiu pastatyti paminklų, vienas jų priešais miesto rotušės langus – „Žvejo“ skulptūra.

„Aš skeptiškai žiūriu į šį politinį vajų. Kai griovėm leninus, černiachovskius – tai revoliucijos rezultatas. Jie stovėjo pagrindinėse aikštėse. Praėjo 30 metų, aš tai vadinu šimašišku judėjimu, nes Vilniuje pradėjo griaut nuo Žaliojo tilto pradedat“, – teigė architektas, kalbėdamas apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvas šalinti sovietines skulptūras.

„Jei panižo būtinai perdaryt, bent jau nevarykim buldozeriu, padiskutuokim, paprojektuokim. Gal užtenka aikštę apsėti žole? Nepadaryti ideologine didele aikšte? Ir tegul būna. Kam tie buldozeriai kiekvieną kartą“, – svarstė architektas.

Ragina „nevaryti buldozerio“

Tokia pozicijai pritarė ir skulptorius A. Sakalauskas.

„Pasielkime kaip vokiečiai – čia keliais sluoksniais kapinės yra, bet galutiniame rezultate yra pieva, kur ant žmonių kaulų mes kiekvieną dieną vaikštom. Nieko negalim pasakyt, kur jos tiksliai yra ir nėra. Turėti tokią memorialinę vietą, kuri būtų istoriškai įvertinta ir aprašyta, iliustruota, pilnai pakaktų. Buldozerio nevarykim, jų buvo. Ir dabar tas buldozeris, kuris rausia kapines irgi nieko gero“, – teigė skulptorius.

Architektė Laima Šliogerienė teigė, jog ši vieta – tiesiog istorija, kaip ir išlikę stalininiai pastatai. Jos nuomone, kiekvienas istorijos laikmetis turi būti išsaugotas, o čia atsivedus vaikus galima papasakoti, kokio laikmečio būta ir kokių sunkumų patirta.

„Tai labiau veiks, negu būsime silpni, nugriausime, kils pasipriešinimas, nes gegužės 9 renkasi gana daug. Sukels dar didesnį priešiškumą, parodys lyg esame barbarai, naikintojai. Aišku, reikia nuimt plokštes, padaryti pievą su neužmirštuolėmis“, – sakė L. Šliogerienė.

Pasisakė gyventojai

Šią savaitę baigėsi mėnesį vykdyta klaipėdiečių apklausa.

Gyventojų buvo klausiama: „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“.

Iš 5000 pasisakiusiųjų du trečdaliai teigė palaikantys, jog sovietiniai paminklai turi būti nugriauti.

Kad apklausa būtų laikoma įvykusia, joje turėjo dalyvauti dešimt procentų arba 13500 registruotų Klaipėdos gyventojų. Tačiau nepaisant to, ar ji būtų įvykusi, miestiečių nuomonė yra labiau patariamoji, o dėl sovietinės simbolikos likimo trečiadienį miesto taryboje spręs politikai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 19 08:29
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt