ketvirtadienis, gegužės 19 d.
Garsioji Nemenčinės „teroristų“ istorija: iš lietuviško „specnazo“ – tik tėvo paliktas ginklas ir „žolė“
Dominykas Griežė
Alfa.lt
Lietuvos šratasvydininkai su rusiška atributika ir Rusijos spectarnybas primenančiomis uniformomis

Tikriausiai jau nedaug kas ir beatsimena prieš ketverius metus įvykusią istoriją, tačiau 2017 m. gegužės pabaigoje šis įvykis buvo tikra bomba – „Aro“ rinktinės pareigūnai miškuose šalia Nemenčinės išguldė 12 šratasvydininkų, vilkinčių rusiško tipo maskuojančiais kombinezonais ir besitreniruojančių nežinia kam. Gal tiesiog žaidimui, o gal ir koviniams veiksmams, kurie galėjo prasidėti Rusijos intervencijos atveju.

Nuo 2017 m. pradžios įtampą Lietuvoje ėmė kelti tų pačių metų rugsėjį įvykusios pratybos „Zapad 2017“, vertintos kaip potenciali uždanga galimai Rusijos agresijai prieš Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą. Turbūt nieko keisto, kad „Zapad“ kontekste žinia apie šalia Nemenčinės net su „Aro“ kovotojais vykdytą šratasvydžio žaidėjų sutramdymą visuomenėje buvo sutikta itin jautriai.

Visuomenei pateiktos detalės tuomet sudarė nerimą ganėtinai keliantį naratyvą: kaip paaiškėjo, šalia Nemenčinės ne šiaip sau žaidė šratasvydininkai – 12 vyrų, kurių dalies apranga panašėjo į rusiško tipo karinę aprangą, o atlikus kratas pas vieną sulaikytąjį buvo rastas nelegalus šaunamasis ginklas, šoviniai, savadarbis sprogmuo.

Iškart po šio sulaikymo viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje imta svarstyti, kas gi tie sulaikytieji – aktyvaus laisvalaikio gamtoje entuziastai, tik prijaučiantys ar norintys atrodyti kaip Rusijos specialiosios pajėgos, ar po priedanga besitreniruojantis Rusijos „desantas“ Lietuvoje, besiruošiantis valandai X, kai į rankas teks paimti tikrus ginklus?

Žibalo į ugnį papilstė ir vėliau atkapstytos gan iškalbingos nuotraukos iš Lietuvoje vykusių šratasvydžio žaidimų, kurių dalyviai ne tik stengiasi būti panašūs į Rusijos specialiųjų dalinių karius, bet ir nešioja Rusijos vėliavą ant „uniformos“, taip pat kirilica parašytas pavardes. Kad Nemenčinės gyventojų dėmesio sulaukę šratasvydininkai – ne šiaip rusiškos karinės tematikos mėgėjai, tvirtino ir asmenys iš sulaikytųjų aplinkos. „Jie turi pažiūras, bet nerėkauja garsiai“, – dar 2017-aisiais portalui Alfa.lt apie šalia Nemenčinės sulaikytus šratasvydininkus sakė asmuo, žinantis sulaikytuosius, pažįstantis jų aplinką.

Tuo metu vėl prisiminta ir keleriais metais anksčiau Valstybės saugumo departamento (VSD) išplatinta informacija, kad šratasvydžio ir dažasvydžio klubuose gali būti ruošiami kovotojai, laukiantys karinio konflikto Lietuvoje.

2017 m. gegužę kaip bomba sprogusi istorija pakurstė ne tik nerimą, bet ir viltis bei lūkesčius, kad priešiškai Lietuvai nusiteikę asmenys bus susekti ir išaiškinti, o vėliau sulauks teisingumo. Tačiau taip skambiai prasidėjusi istorija vėliau tarsi užgeso – nors viso ketverių metų informacijos srauto patikrinti neįmanoma, paieškojus virtualioje erdvėje neina rasti nei kurios nors institucijos ditirambų apie išaiškintus Lietuvai priešiškus nenaudėlius ar užkirstas grėsmes saugumui, nei santūresnės ir dalykiškesnės informacijos apie nuteistus nusikaltėlius.

Alfa.lt pamėgino išsiaiškinti, kaip baigėsi tokio dėmesio pradžioje sulaukusi istorija ir kodėl apie jos eigą bei pabaigą iki šiol faktiškai nieko nežinoma.

Iš „specnazo“ – tik tėvo ginklas ir „žolė“

Tariamų Rusijos rėmėjų veikla teoriškai galėjo būti tiriama dviem kryptimis – teisėsauga galėjo aiškintis, ar sulaikyti vyrai padarė kokius nors Baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus, saugumas galėjo aiškintis, kokie šių vyrų ryšiai, pažiūros ir planai.

Pasiteiravus Generalinėje prokuratūroje paaiškėjo, kad iš visų dvylikos sulaikytųjų kaltinimų sulaukė tik vienas, o jam iškelta byla išnagrinėta jau prieš trejus metus. Vyras buvo nuteistas, tačiau nei prokurorai, nei teismas apie tai plačiai nesigyrė.

„2017 m. gegužės mėn. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (pagal Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d.) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pagal BK 259 str. 1 d.) buvo baigtas 2018 m. liepos mėn. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Kaltinimai dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo pareikšti vienam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2018 m. spalio mėn. asmenį pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teismas jam skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams“, – portalui nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Per „Infolex“ sistemą išties pavyko rasti 2018 m. spalio 11 d. išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kurioje Viktoras M. užsidirbo pirmąjį savo teistumą. Byloje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 21 d., kai buvo sulaikyti šratasvydininkai, Viktoro namuose atlikus kratą rastas A kategorijos (šios kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje draudžiami) vokiškas lygiavamzdis pistoletas Enser Super – P 35, šaudantis pistoletiniais šratais su šovinių užtaisu, 206 keturių skirtingų rūšių ir kalibro šoviniai (200 iš šių šovinių – mažiausio, 22 kalibro), taip pat ir septyni savadarbiai šoviniai, kai į tuščius garsinius šaudmenis buvo įstatytos guminės kulkos.

Pas Viktorą pareigūnai rado ne tik ginklą, bet ir „žolės“ – 8,1 gramo antžeminių kanapių dalių.

Tačiau kaltinimų dėl savadarbių sprogmenų, apie kuriuos iš pradžių pranešė policija, vyras nesulaukė. Alfa.lt žiniomis, greičiausiai dėl to, kad pasitvirtino iš pat pradžių buvę spėjimai, kad tariami sprogmenys – tik maskuotei skirti dūminiai užtaisai, kuriuos plačiai naudoja tiek šratasvydininkai, tiek ir, pavyzdžiui, šauliai ar kareiviai.

Gerą daiktą išmesti gaila

Prieš teismą stojęs Viktoras M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, kad dėl to labai gailisi, tai jam yra didelė pamoka.

Anot vyro, pavojingas ir vis dar veikiantis ginklas jo rankose atsidūrė po tėvo mirties. Kadangi gerą daiktą išmesti buvo gaila, laikė pistoletą savo namuose, nors ir žinojo, kad jam būtinas leidimas. Dalį šovinių Viktoras teigė įsigijęs bedirbdamas šratasvydžio sferoje, gamindamas iš šovinių tūtelių atributiką, taisydamas kitokius objektus – esą tarp tuščių šovinių pasitaikė ir ne tokių tuščių, kuriuos pasiliko.

Vyras taip pat teigė, kad pistoletinius šovinius parsivežė iš šaudyklos, žadėdamas juos panaudoti gavęs leidimą sportiniam ginklui. Kanapės jo bute atsidūrė po to, kai atsitiktinai išdygo darže – kadangi „žolė“, kaip ir pistoletas, irgi geras daiktas, bet kur nesimėto, Viktoras jas nupjovė ir išdžiovino. Vėliau bandė vartoti gydydamasis miego sutrikimus, tačiau kanapės nei padėjo, nei patiko, todėl tiesiog numojo ranka, o kanapės taip ir liko neišmestos.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Ernestas Rimšelis, prieš tai buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, baisiojo Nemenčinės „specnazo“ nebaudė griežtai – kadangi jaunas vyras kaltę pripažino, o nusikaltimai pasirodė toli gražu nepanašūs į veiklą prieš valstybę, skyrė Viktorui lygtinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią šiuo metu vyras greičiausiai jau yra laikomas įvykdžiusiu.

Kartu teismas konfiskavo ir tėvo paliktą pistoletą, ir šovinius, ir kanapes. O apie sportinį ginklą Viktorui kol kas teks tik pasvajoti – dėl teistumo greičiausiai legaliai jo įsigyti nepavyks.

Saugumas neatvirauja

Skirtingai nei prokuratūra, VSD neatvirauja, ar po Nemenčinės šratasvydininkų istorijos ėmėsi kokių nors veiksmų – tik priminė, kad dar 2014 m. buvo garsiai paskelbę, jog ne visi Lietuvos šratasvydininkai myli Lietuvą.

„Primename, kad 2014 m. veiklos ataskaitoje VSD paskelbė apie tam tikrų šratasvydžio klubų ir jų narių keliamą riziką nacionaliniam saugumui. Atkreipus į tai visuomenės dėmesį, padidėjo ne tik jos, bet ir atskirų šratasvydžio klubų sąmoningumas ir budrumas atsirenkant komandų narius ir šio karinio žaidimo „priešus“.

2015 m. Lietuvos šratasvydžio bendruomenė viešai paskelbė, kad visi viešai paramą Rusijos agresijai Ukrainoje demonstruojantys ir rusiškąjį šovinizmą propaguojantys asmenys bus šalinami iš bendruomenės. Rusijos politiką remiančių šratasvydžio komandų nariams buvo užkirsta galimybė naudotis valstybiniais poligonais ir šaudyklomis“, – nurodė VSD.

Tais laikais kai kurie iš šratasvydžio klubų ne tik nešiojo rusiško pavyzdžio „uniformas“, bet ir atvirai deklaruodavo simpatijas priešiškos kaimynės armijos herojams. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo galima rasti šratasvydžio klubų, pasivadinusių „Specnaz“ ir „Vostok“ – taip vadinami Rusijos armijos specialieji daliniai ir Rytų Ukrainoje veikiantis Rusijos batalionas.

Kiek žmonių, tiek nuomonių

Jau 2017-aisiais, vos šiai istorijai prasidėjus, politikų, pačių šratasvydininkų ir kitų veikėjų nuomonės, kaip reikėtų vertinti Nemenčinės „desantą“, kardinaliai išsiskyrė.

Kelios dienos po „Aro“ rinktinės operacijos į Alfa.lt buvo kreipęsis vienas iš sulaikytųjų šratasvydininkų, Paulius Gaivenis, teigęs, kad dėmesį reikėtų atkreipti ne į tariamus „teroristus“, bet į pačius pareigūnus.

„Buvome pralaikyti gulintys veidais į žemę, surakintomis rankomis už nugaros keturias valandas. Taip pat pasibaisėjome taip gerbiamų ARO pareigūnų elgesiu, žodynu, patyčiomis ir kitais veiksmais. [...] Kiek užtrunka įvertinti visiems įtariamiems žmonėms gulint surakintiems, kokie tai ginklai, tikri ar žaisliniai (kai viso to ilgo laiko metu patys tais žaisliniais ginklais šaudė)? Turėtų užtrukti ne ilgiau nei 15–20 minučių. Bet iš jų veiksmų panašu, kad jiems buvo smagu praleisti pusdienį miške esant geram orui besityčiojant, bemušant ir terorizuojant paprastus pilietiškus žmones. Ar taip turi elgtis taip gerbiamas Antiteroristinių operacijų rinktinės pareigūnas?“ – rašė P. Gaivenis.

Tuo metu sulaikytus šratasvydininkus gynė ir kiti šio užsiėmimo entuziastai. Tačiau kai kurios šratasvydininkų bendruomenės tuo pačiu metu oficialiai pareiškė paramą plačios kritikos sulaukusiai „Aro“ rinktinei. „Esam viena seniausių airsoft'o (šratasvydžio) komandų Lietuvoje, tad negalime nereaguoti į tokį įvykį. Reiškiame 100 proc. paramą „Aro“ pareigūnams! Tikime, kad prie mūsų paramos prisideda ir kitos profesionalios ir patriotiškos Lietuvos airsoft'o bendruomenės komandos“, – savo feisbuko puslapyje rašė šratasvydžio klubas „Eskadronas“, kurio nariai padarė išvadą, jog „Aro“ vyrai padarė tai, ką privalėjo padaryti.

Dabartinis krašto apsaugos ministras, buvęs ilgametis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas prieš ketverius metus portalui sakė, kad į tokius šratasvydžio žaidėjus negalima žiūrėti tik kaip į šio žaidimo entuziastus, o tokių šratasvydžio klubų veikla labai primena Ukrainoje dar prieš karą buvusią padėtį, kai įkurta daugybė panašių klubų, o kilus karui jų nariai aktyviai prisidėjo prie okupantų veiklos.

„Kai savo laiku Rytų Ukrainoje prasidėjo visi tie įvykiai, pagrindinė atrama buvo įvairūs sportiniai klubai, kurių buvo prikurta dešimtimis, su tūkstančiais dalyvių Donbaso, Lugansko ir kitose srityse. Dalis jų buvo ideologiškai „pastatyti“ ant pseudokazokų istorijos pagrindų. Ir, kai prasidėjo visas tas konfliktas, valstybinių įstaigų užėmimai, šie žmonės atsidūrė priešakinėse eilėse“, – 2017-aisiais sakė A. Anušauskas.

2021 12 31 17:30
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt