ES vadovai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujo biudžeto

 Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto. „Sutarta!“, – tviteryje

ES finansavimas

„Skaičių magija“ ES biudžete: kas svarbiausia Lietuvai

Europos Sąjungos lyderiai antradienį patvirtino 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžetą ir ekonomikos gaivinimo fondą po koronaviruso krizės.

ES biudžete – geros naujienos Lietuvos žemdirbiams

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos

„Skaičių magija“ atnaujintame ES biudžeto projekte: kas svarbiausia Lietuvai?

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos šalių vadovams šeštadienį pateikė atnaujintą 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto

ES biudžete Lietuvai siūloma papildomai 125 mln. eurų žemės ūkiui

Atnaujintame Europos Sąjungos biudžeto projekte Lietuvai šeštadienį pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių

Viešieji finansai

2 proc. efektas: Lietuvos kariuomenės biudžetas mažės dėl susitrauksiančio BVP

Dėl pandemijos sukeltos krizės mažėjant bendrajam vidaus produktui (BVP) mažės ir gynybos biudžetas, teks persvarstyti kai kuriuos kariuomenės plėtros planus

BVP

Valstybės biudžete veriasi skylė, bet taupyti finansų ministras nesiūlo

Finansų ministras teigia, kad Lietuvos ekonomikos šiemet laukia nuosmukis ir biudžeto deficitas. Pasak Viliaus Šapokos, vis dėlto tiksliai prognozuoti šalies

Valstybės finansai

Pinigai prieš koronaviruso sukeltą krizę: Lietuva skolinasi 1,5 mlrd. eurų

Lietuva iš tarptautinių finansų institucijų skolinasi 1,5 mlrd. eurų  Lėšos bus skiriamos valstybės iždo likvidumui užtikrinti. Europos investicijų bankas (EIB) skolina

Pasiruošimas krizei

Vokietija planuoja pakelti valstybės skolinimosi ribą iki 156 mlrd. eurų

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė planuoja nustatyti aukštesnę, 156 mlrd. eurų valstybės skolinimosi ribą, siekdama padėti šaliai įveikti koronaviruso pandemiją,

Koronavirusas

V. Šapoka neatmeta, kad teks koreguoti šių metų biudžetą

Finansų ministras Vilius Šapoka įspėja, kad, valstybei siekiant padėti verslui ir darbuotojams sumažinti neigiamas koronaviruso krizės pasekmes, Seimui vėliau gali tekti peržiūrėti šių metų valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas. 

Ūkio letėjimas

Estijos ekonomikos gelbėjimo planuose – 1 mlrd. eurų paskola

Estijos vyriausybė planuoja į šalies ekonomiką įlieti 1,5-2 mlrd. eurų koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padarinių neatidėliotinam sušvelninimui, iš jų maždaug 1 mlrd. eurų – pasiskolintomis lėšomis.

Ekonomika

Estijos finansų ministras: šalies ekonomika įžengė į krizės fazę

Estijoje prasidėjo ekonomikos krizė, pareiškė šalies finansų ministras.

Europos Sąjunga

A. Merkel žada kietas derybas dėl ES biudžeto

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl Europos Sąjungos artimiausių septynerių metų biudžeto ketvirtadienį prasidedančiame neeiliniame bloko viršūnių susitikime bus „labai sunkios“.

2020 metų švietimo, mokslo ir sporto biudžete – 95 milijonais eurų daugiau

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 Eur. 2019 m. ši suma siekė 1500 Eur.

Derybose dėl ES daugiamečio biudžeto Lietuva siekia didesnio tradicinių politikų finansavimo

Gruodžio 10 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas 2021–2027 metų ES daugiametei finansinei programai.

2020 m. biudžetas: kokia trumparegystės kaina?

Rugsėjį, Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės" link, nemažai viešojoje erdvėje diskutuota apie pačią sąvoką, ieškota jos prasmių ir vertintos Lietuvos galimybės iki jos užaugti. O po to Lietuvą „ištiko" biudžetavimo procesas. Neeilinis biudžetavimo procesas – atmieštas artėjančių Seimo rinkimų populistiniais pažadais, visoms politinio spektro partijoms vyniojantis į pasiteisinusį „gerovės valstybės" popierėlį. Kaip niekad prisodrintas paklodės link savų apygardų tampymais ir mokestinėmis fix idėjomis.

Nuleiskim taurę linksmybių

Šių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas beveik neišsikvėpė ir tai džiugina. Tačiau savaime tai negarantuoja, kad be papildomų pastangų mūsų laukia tolimesnis eksporto, atlyginimų ir investicijų augimas bei socialinis progresas.

Briuselyje diskutuota dėl būsimojo ES daugiamečio biudžeto ir teisinės valstybės principo stiprinimo

Rugsėjo 16 dieną užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame aptarta derybų dėl 2021–2027 metų ES daugiametės finansinės programos esama padėtis, vyko pasirengimas 2019 metų spalio 17–18 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui ir diskutuota dėl pagarbos teisinės valstybės principui Europos Sąjungoje stiprinimo.

Kas paguos mokesčių mokėtoją?

Kai tik koks mokesčių mokėtojas pradeda kelti klausimą, kodėl jis tiek daug atiduoda ir tiek mažai gauna, jį užsipuola visi: politikai iš kairės ir dešinės.

Pamokos, kurias praleidome

Praėjusiais metais nemaža dalis mokinių praleido svarbias pamokas. Kai kurie net iki penkių savaičių nelankė mokyklos, nes jų mokytojai streikavo. Greičiausiai šiems mokiniams tenka žymiai intensyviau dirbti šiuo metu, kad pasivytų praleistas temas. Net tie, kurie paslapčia džiaugėsi, kad dėl mokytojų streiko turi daugiau laisvo laiko, nebus patenkinti, jog dabar tenka mokytis dvigubu tempu.