pirmadienis, liepos 6 d.
Pasaulis
ES skyrė Ukrainai 500 mln. eurų
Europos Komisija skyrė Ukrainai paskutinę išmoką pagal ketvirtąją makrofinansinės pagalbos programą – 500 mln. eurų, penktadienį pranešė EK atstovė Marta
Pasaulis
Briuselis nori skirti 9 mlrd. eurų paramą sveikatos apsaugai
Europos Sąjunga prašo šalių narių pritarimo skirti 9 mlrd. eurų sveikatos apsaugos sistemai vystyti ambicingą planą gaivinti bloko ekonomiką po
Pasaulis
ES „taupusis ketvertas“ pateikė savus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo
Keturios Europos Sąjungos šalys, pasivadinusios „taupiuoju ketvertu“, šeštadienį pateikė savą pasiūlymą, kaip turėtų būti gaivinama koronaviruso pandemijos paralyžiuota ekonomika, ir
Lietuva
Europos Komisija: Lietuvoje paskelbtos antikrizinės priemonės nebus pilnai panaudotos
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad Lietuvoje nebus pilnai panaudotos Vyriausybės paskelbtos biudžetinės priemonės, skirtos suvaldyti koronaviruso sukeltą krizę. Skelbdama kasmetines rekomendacijas,
IQ Tema
DVIEJŲ KRIZIŲ PALYGINIMAS
Krizės tada ir po 12 metų: pamoka buvo gera, bet patirtis menkai tepadės
Krizė vėl užklupo netikėtai ir šįsyk būtų galima rasti daugiau pasiteisinimų. Tačiau reikėtų ieškoti ne jų, o sprendimų.
Finansai ir investavimas
Finansinės technologijos
„Revolut Bank“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje
Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ pirmadienį oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Nuo šiol daugiau kaip 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje
The Economist
Namas, kurį pastatė Jamie
Ar Jamie Dimono darbas bendrovėje „JPMorgan Chase“ baigtas?
Antrą kartą rimtai sušlubavus sveikatai, labai aktualus įpėdinio kausimas
Verslas
Ekonomikos nuosmukis
Lietuvos ekonomika gali smukti daugiau, nei bankai pasiruošę atlaikyti
Lietuvos bankai, pernai uždirbę daugiau kaip 330 mln. eurų grynojo pelno, turi pakankamai kapitalo ir turėtų atlaikyti dėl koronaviruso krizės gresiantį ekonomikos nuosmukį – jis pagal bazinį scenarijų šiemet gali siekti 11,4 proc., teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis pernai padidėjo 1,3  procentinio punkto ir metų pabaigoje siekė 19,9 proc., todėl net jei bankai šiemet patirtų apie 1,2 mlrd. eurų nuostolių (2009 metais – 1,1 mlrd. eurų), šį rodiklį jie toliau vykdytų. „Bankų likvidumo problemos per visą sistemą nėra, pagrindininis likvidumo šaltinis yra indėliai, tuo metu priklausomybė nuo didžiuosius bankus valdančių užsienio bankų yra stipriai sumažėjusi“, – ketvirtadienį internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas. Jo teigimu, pasitvirtintinus baziniam scenarijui, bankų paskolų portfelio nuostolingumas siektų 6,6 proc., maždaug 80 proc. nuostolių būtų patirta iš verslo paskolų, o jų veiklos pajamos sumažėtų maždaug 36 procentais. Bankų kapitalo pakankamo rodiklis sumažėtų 8,5 proc. punkto, tačiau vis dar viršytų 8 proc. minimalų reikalavimą. "Be abejo, mažesniems rinkos dalyviams būtų sunkiau, bet mūsų vertinimu turėtų įvykti atlaikymas, (...) visi turėtų būti išnirę virš vandens. (...) Pagaliau ir pasiruošimas yra visai kitoks, nei buvo 2008 ar 2009 metais", - sakė V. Vasiliauskas. Lietuvos bankų turtas pernai padidėjo 7,2 proc. ir metų pabaigoje siekė 30,7 mlrd. eurų, tai lėmė paskolų portfelio augimas, kuris metų pabaigoje siekė 20,5 mlrd. eurų, arba 0,6 proc. daugiau nei prieš metus. Pasak V. Vasiliausko, įmonių skolinimasis pernai mažėjo, tuo metu namų ūkių – išliko aktyvus, visų pirma būsto paskolų segmente. Bankuose laikomų indėlių portfelis pernai išaugo 12,1 proc. iki 25 mlrd. eurų, 80 proc. jų yra einamieji indėliai. Pernai didėjo indėliai tiek įmonių, tiek gyventojų sąskaitose. Bankų įsipareigojimai kitoms kredito įstaigos 2019-ųjų pabaigoje sudarė kiek daugiau nei 5 proc. visų įsipareigojimų. Bankai pernai uždirbo 332,7 mln. eurų grynojo pelno – 6,5 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jis siekė 357,9 mln. eurų. Pernai pelningai dirbo devyni bankai, šeši bankai metus baigė nuostolingai.  „Mes esame primygtinai rekomendavę atlaisvindami anticiklinį kapitalo rezervą, kad bankų pelnai pirmiausiai turėtų būti skiriami kapitalo bazės stiprinimui. Tai reiškia, kad kai kurie bankai turėtų koreguoti ikivirusinius dividendų išmokėjimo planus, kai kurie rinkos dalyviai, pavyzdžiui „Swedbank“, jau pasiskelbė, kad taip ir darys“, – sakė V. Vasiliauskas. „Tikimės, kad ir kiti rinkos žaidėjai atitinkamai laikysis mūsų rekomendacijos“,  – pridūrė jis.
Aktualijos
Finansai
Vyriausybės ekonomikos skatinimo planas: suteiks lengvatas, didins skolinimosi limitą
Vyriausybė pirmadienį iš esmės patvirtino dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo planą. Jame numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui.
Aktualijos
Milijonas JK šeimų kasmet praranda apie 2000£: naudokitės vaikų priežiūros išmoka
HMRC duomenys rodo, kad apie 90% šeimų, turinčių teisę į neapmokestinamas vaikų priežiūros paslaugas, to nepasinaudoja - prarasta pagalba jiems kainuoja tūkstančius svarų per metus.
Aktualijos
ES biudžetas
Gyventojų mažėjimo kamuojamai Lietuvai siūloma kompensacija ES biudžete
Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstydamas lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas lieka neaišku, kiek tai leistų sušvelninti drastišką europinės paramos apkarpymą.
Pramogos
Trys patikrinti būdai, kaip prarasti savo pinigus
Pasauliui paminėjus Saugesnio interneto dieną (vasario 9 d.), „Swedbank“ saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad sparčiai augant elektroninių paslaugų ir operacijų skaičiui tuo siekia pasinaudoti skaitmeninėje erdvėje veikiantys sukčiai. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pusė šalies gyventojų yra susidūrę su internetiniais ar telefoniniais sukčiais, o kas šeštas dėl to patyrė finansinių nuostolių. Kokie sukčių metodai dažniausiai suklaidina gyventojus ir kaip galima užsitikrinti didesnį saugumą?
IQ Tema
Finansinės technologijos
L. Moyle: „Vyresnės kartos lojalumą bankai galėtų išnaudoti diegdami fintecho sprendimus“
Augantis finansinių technologijų verslas turėtų liautis ignoruoti vyresnius vartotojus, mano fintecho ekspertė Lisa Moyle. Senjorus į šį sektorių įtraukti siekianti Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos „FinTech Inn“ pranešėja IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui sakė, kad jų turimas turtas galiausiai turėtų atvilioti ir jiems pritaikytas technologijas.
Finansai ir investavimas
Bankai
SEB pelnas Estijoje pernai išaugo 58 proc.
Švedijos SEB banko padalinys Estijoje pranešė 2019-aisiais uždirbęs 100,4 mln. eurų neaudituoto pelno – 57,6 proc. daugiau negu 2018 metais.
Lietuva
Sugrįžo į besikeičiančią ir tobulėjančią Lietuvą, kad ir vėl taptų to virsmo dalimi
Dalijamės jauno vyro, išvykusio iš Lietuvos per didžiausią emigracijos bangą, o vėliau sugrįžusio į tėvynę, istorija. Neabejojame, kad daugelis joje atpažintų savo jaunystės paieškas – kai buvo svajota ir keliauta, dairomasi tos vietos, kurioje būtų gera gyventi, ir kurioje galėtume jaustis laimingais.
Pasaulis
Ambasadorius Ukrainoje: lietuvių kompanijos susidomėjusios galimybe investuoti Donbase
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis tvirtina, kad yra ne vienas konkretus pavyzdys, kai lietuviškos įmonės domisi investicijų Donbase galimybėmis.
Lietuva
Siūlomas pagal tolydinę funkciją kintantis progresyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas įregistravo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įvesti progresyvų ir tolydžiai kintantį gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris, augant pajamoms, didėtų pagal įstatymo projekte numatytą logistinės funkcijos formulę.
Anglijoje
Didžiojo Beno dūžiai gali nepaskelbti „Brexito“, jeigu neatsiras pinigų
Ar Londono Didysis Benas paskelbs „Brexitą“? Ne, jeigu britų mokesčių mokėtojai nesurinks pinigų.
Aktualijos
Viešieji finansai
EBPO atstovas B. Cournède: „Mokesčių vengimui mažinti reikia politinės valios“
Numatomam ūkio lėtėjimui būtina ruoštis šiandien, įsitikinęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešosios ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotojas Borisas Cournède. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis aiškino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį norint ne tik pakeisti mokesčių sistemą, bet padaryti ją palankesnę mokesčių mokėtojams, aplinkai ir ekonomikai.
ŽYMA
FINANSAI