Karas Ukrainoje
E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi atvyko į Kyjivą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį atvyko į Kyjivą, siekdami pademonstruoti bendrą Europos paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.
Trys lyderiai atvažiavo specialiu traukiniu, anksti ketvirtadienį išvykusiu iš Lenkijos. Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad lyderiai naktį susitiko Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve, kur yra tarptautinis oro uostas.
Jie atvyko atskirai ir susitiko traukinyje netrukus po jo išvykimo.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi drauge nuvyko į Kyjivą, o Ukrainos sotinėje prie jų prisidės ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Kyjive jie susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
E. Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir pavadino brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo karo nusikaltimais.
„Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E. Macronas.
Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“.
Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride.
Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija.
Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė.
Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E. Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje.
„Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis.
E. Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms. Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
O. Scholzas ilgai nenorėjo vykti į Kyjivą ir sakydavo nenorintis „stoti į žmonių, greit atvykstančių pasifotografuoti ir vėl išvykstančių, eilę“. Kancleris tvirtino, kad vizitas turėtų būti skirtas „konkretiems dalykams“.
Vokietija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai tris reaktyvines salvinės ugnies sistemas – tokias, kokių Kyjivas skubiai prašo gynimuisi nuo Rusijos invazijos.
Atvykęs į Kyjivą O. Scholzas pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – dienraščiui „Bild“ sakė O. Scholzas.
„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai su Maskva“, – pridūrė jis.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Vokietija perduos Ukrainai tris vidutinio nuotolio sistemas M270 ir šaudmenų.
Pasak Vokietijos, ši parama, panaši į Didžiosios Britanijos ir JAV žingsnius, bus suteikta drauge su apmokymu ir padarys „greitą bei reikšmingą poveikį mūšio lauke“.
