sekmadienis, gegužės 31 d.
Rusijos ir Lenkijos ginčas dėl istorijos temdo Aušvico išvadavimo metinių minėjimą
BNS
Pixabay

Artimiausiomis dienomis pasaulio lyderiai dukart rinksis paminėti 75-ąsias Aušvico-Birkenau nacių mirties stovyklos išvadavimo metines.

Šia proga vyks dvi atskiros minėjimo ceremonijos – viena iš jų ketvirtadienį rengiama Jeruzalėje, o kita – pirmadienį buvusios stovyklos vietoje Aušvice, pietų Lenkijoje. Tai išryškina politinius nesutarimus dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių, nacionalistinėms Rusijos ir Lenkijos vyriausybėms dėl politinės naudos juos interpretuojant savaip.

Abiejų šalių lyderiai, prie kurių prisijungs dar gyvi praeities baisybių liudininkai, atiduos pagarbą 6 milijonams per Holokaustą žuvusių žydų. Tačiau šiuos minėjimo renginius gali aptemdyti gilūs nesutarimai tarp Lenkijos – kur okupantai naciai buvo įkūrę ne vieną liūdnai pagarsėjusią mirties stovyklą – ir Sovietų Sąjungos teises perėmusios Rusijos.

„Manau, kad tai bus nenaudinga Holokausto paminėjimui“, – sakė lenkų istorikas ir buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus direktorius Dariuszas Stola.

Pasak jo, tokie paminėjimai turėtų būti akimirka, kai „dabartis tarnauja praeičiai“.

„Dabar praeitis tarnauja dabartinės politikos tikslams“, – sakė jis naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Sovietų pajėgos išvadavo Aušvicą 1945 metų sausio 27 dieną. Tačiau prieš karą 1939 metais sovietai su naciais pasirašė nepuolimo sutartį, dar žinomą kaip Molotovo-Ribbentropo paktą. Su šia sutartimi taip pat buvo pasirašytas slaptas protokolas dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo tarp totalitarinių valstybių.

Po dvejų metų Vokietija atsisuko prieš Kremliaus lyderį Josifą Staliną ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą, priversdama sovietus stoti į karą Sąjungininkų pusėje. Šiame kare kovodami su Adolfo Hitlerio nacistine Vokietija gyvybes prarado milijonai Raudonosios Armijos karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Lenkiją, kad Vakarai daugiau kalba apie Sovietų Sąjungos vaidmenį kurstant karą nei apie jos nuopelnus nugalint nacistinę Vokietiją.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Lenkiją, kad Vakarai daugiau kalba apie Sovietų Sąjungos vaidmenį kurstant karą nei apie jos nuopelnus nugalint nacistinę Vokietiją.

Rusijos pateikiama istorijos interpretacija supykdė Lenkijos vyriausybę. Jos nuomone, pagrindinis V. Putino motyvas yra sumažinti Lenkijos įtaką Europos Sąjungoje, nes Varšuva yra viena aktyviausių sankcijų Maskvai išsaugojimo rėmėjų ir kovoja prieš Rusijos planuojamą dujotiekį.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis yra sakęs, kad V. Putinas tyčia meluoja, siekdamas nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių, įskaitant Rusijos sportininkų dopingo skandalą.

Lenkija taip pat sulaukia kritikos, kad neva siekia užglaistyti faktą, jog jos gyventojai padėjo nacių okupantams žudyti žydus.

V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai tvirtina, kad Lenkija – į kurią 1939 metais įsiveržė Vokietijos ir Sovietų pajėgos – iš tiesų turi prisiimti dalį atsakomybės dėl karo pradžios. Vakarų istorikai šiuos kaltinimus laiko ciniška gudrybe, kuria siekiama atleisti Sovietų Sąjungą nuo atsakomybės, mūsų dienomis Maskvai šlovinant Didįjį Tėvynės karą ir visą Stalino epochą, liūdnai pagarsėjusią valdžios kritikų masiniu žudymu ir atnešusią daug kančių Rytų Europos žmonėms.

Pastarosiomis dienomis Lenkijos vyriausybė bando apginti šalies reputaciją. Ji primena, kaip jos vyriausybė tremtyje bandė gelbėti žydus perspėdama pasaulį apie šalyje nacių vykdytus žiaurumus, ir vardija Lenkijos patirtus ekonominius ir kultūrinius nuostolius, sovietų kariuomenei perėmus jos teritorijos kontrolę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Pakviesdamas dešimtis pasaulio lyderių dalyvauti Pasaulio Holokausto forume Jeruzalėje Izraelis tikėjosi vieningo Europos žydų genocido paminėjimo ir bendro perspėjimo dėl šių laikų antisemitizmo pavojaus.

Tačiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda boikotuoja šį renginį, nes, priešingai nei V. Putinas, nebuvo įtrauktas į Jeruzalės Holokausto muziejuje „Yad Vashem“ vyksiančio forumo kalbėtojų sąrašą.

Izraelis pareiškė, kad A. Duda neįtrauktas į sąrašą, nes jo šalis nėra viena iš Antrojo pasaulinio karo išvaduotojų.  Pasak jo, Vokietijos prezidentui taip pat buvo leista pasisakyti, kad jis prisiimtų atsakomybę už Holokausto vykdytojus.

Tačiau dar geriau tokį sprendimą paaiškina Izraelio ryšiai su Rusija.

Vienas iš forumo Jeruzalėje organizatorių ir rėmėjų yra Moshe Kantoras – Kremliui artimas milijardierius ir įtakinga figūra Rusijos žydų bendruomenėje. Jis taip pat yra Europos žydų kongreso (EJC) prezidentas.

Be to Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu reikalinga V. Putino parama, nes Rusija yra įsitraukusi  į karą kaimyninėje Sirijoje, kur esančios Irano pajėgos kelia Izraelio susirūpinimą.

Jis taip pat tikisi, kad V. Putinas nurodys paleisti Rusijoje įkalintą jauną izraelietę, apkaltintą narkotikų įvežimu į šalį. Šis įvykis padidintų žydų simpatijas B. Netanyahu prieš kovą įvyksiančius visuotinius rinkimus. Per V. Putino vizitą B. Netanyahu atidengs paminklą, skirtą beveik 900 trukusios Leningrado blokados aukoms. V. Putinas gimė šiame mieste – dabartiniame Sankt Peterburge.

Izraelio santykiai su Lenkija yra gana įtempti dėl Lenkijos vyriausybės 2018 metais priimto prieštaringai vertinamo vadinamojo Holokausto įstatymo, kuris numato nuobaudas už pareiškimus, kad lenkų tauta ir valstybė yra kaip nors atsakinga už nacių nusikaltimus karo metais Vokietijos okupuotoje Lenkijoje

Be to Izraelio santykiai su Lenkija yra gana įtempti dėl Lenkijos vyriausybės 2018 metais priimto prieštaringai vertinamo vadinamojo Holokausto įstatymo, kuris numato nuobaudas už pareiškimus, kad lenkų tauta ir valstybė yra kaip nors atsakinga už nacių nusikaltimus karo metais Vokietijos okupuotoje Lenkijoje. Lenkus siekiama pirmiausia vaizduoti kaip žydų gelbėtojus, nesureikšminant fakto, kad būta asmenų, kurie padėjo nacių vokiečiams naikinti žydus.

Janas Grabowskis, lenkų kilmės Otavos universiteto istorikas, neseniai pareiškė, kad V. Putinas užsiima „cinišku istorijos falsifikavimu“. Tačiau jis pridūrė, kad Lenkijos valdžia, „diskredituota ilgus metus trukusio Holokausto istorijos iškraipymo, prarado pasitikėjimą ir moralinę teisę eiti į ginčą šioje srityje“.

Politiniai žaidimai minint Holokausto aukų atminimą kelia istorikų ir šią tragediją išgyvenusių žmonių nerimą. Tačiau „Yad Vashem“ istorikas Robertas Rozettas sako turintis vilties, kad daugiau nei 45 pasaulio lyderių susibūrimas kartu paminėti Holokaustą padės „pakilti“ virš, jo žodžiais, nelemto foninio triukšmo.

„Istorijos panaudojimas įvairiems tikslams yra mūsų pasaulio nūdienos dalis, ir mes, kaip istorikai, tai kritikuojame“, – naujienų agentūrai AP sakė jis.

„Tačiau jeigu lauktume, kol visos žvaigždės išsidėstys vienoje linijoje ir visi laikysis vieningos nuomonės, niekada neturėtume tokio renginio kaip šis“, – pridūrė R. Rozettas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 23 09:50
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt