pirmadienis, rugpjūčio 8 d.
S. Skvernelis: yra žaidžiama praktiškai Rusijos pusėje
Alfa.lt
BNS foto
Saulius Skvernelis

Laidoje „Alfa taškas“ vedėjas Rimvydas Paleckis kalbina naujai įkurtos partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį apie Vyriausybės priimamus sprendimus siekiant sustabdyti energijos kainų augimą, baltarusiškų trąšų tranzitą bei vertybinę užsienio politiką.

– Valdžia siūlo dvi priemones, kaip stabdyti augančias energijos kainas: nulinį PVM tarifą šildymui ir skirti 35 mln. eurų atsinaujinantiems energijos ištekliams skatinti. Jūsų manymu, jos pakankamos? Ką darytumėte kitaip, jeigu būtumėte premjeras?

– Reikėtų prisiminti vasaros laikotarpį, kada Vyriausybė, ministrė pirmininkė pareiškė, kad yra rinkos ekonomika, Vyriausybė kainų nereguliuoja ir kaip bus, taip bus. Tada buvo, matyt, esminis, neteisingas signalas. Buvo tai, kas buvo prognozuojama – drastiškas kainų kilimas, tiesiogiai susijęs ne tik su namų ūkiais, bet ir su verslu, su paslaugomis. Kadangi tikrai ilgiau tylėti ir nieko nedaryti negalima, kai atsirado tas pirmas siūlymas, šiek tiek saviapgaulė, išdėstyti kainas 5 metų laikotarpiui, nors reikės jas grąžinti su palūkanomis.

Dabar yra siūlomi du sprendimai: nulinis PVM tarifas centriniam šildymui, bet tai yra tik vienas iš segmentų. Nepamirškime, kad yra nemaža dalis namų ūkių, kurie šildosi elektra, dujomis, kurie šildosi biokuru, bet jiems čia jokio postūmio, jokios paskatos nėra. Manau, tai nėra socialiai teisingas ir objektyvus sprendimas, bet, aišku, geriau negu nieko.

Antras, dėl atsinaujinančios energetikos skatinimo. Tai yra mūsų Vyriausybės padarytas pirmas žygis, kuris padarė didžiulį proveržį, kalbant apie saulės elektrinių vartotojus. Šis siūlymas atrodo tikrai priimtinas. Tačiau turime ir didelę biurokratinę mašiną, kuri pakankamai stabdo visą procesą. Nelogiška yra tai, kad tie visi vartotojai energiją gamina visiems. Nuo pavasario iki rudens didžiausią kiekį elektros jie atiduoda pasaugoti į tinklą, bet, kai nori susigrąžinti, turi mokėti gan aukštą kainą.

– Jūs ką nors darytumėte dėl maisto kainų augimo ar ne? Socialdemokratai siūlo mažinti arba daryti nulinį PVM, sutinkate?

– Na, matote, čia visą laiką yra rizika, kad PVM sumažinimas maisto produktams gali tekti netgi ne gamintojui, o prekybininkui. Neužtikrinus, kad kainos sumažinimas atsilieptų tiesiogiai galutiniam vartotojui, būtų rizikingas žingsnis. Todėl ir mes ieškome įvairiausių būdų – konkurencijos skatinimo, kad nebūtų tokio kainų pakilimo. Ši problema tampa globali, nėra vien tik Lietuvos ir jos kaimynų.

Kaimynai daro labai ryžtingus žingsnius, ir šioje vietoje aš taip pat surizikuočiau analogišku principu, kaip ir su šildymu siūlo padaryti trumpą, keturių–šešių mėnesių, laikotarpį, tartis su prekybos centrais, daryti monitoringo programas, kurios ir buvo prie mūsų Vyriausybės darytos, ir stebėti pokytį. Jeigu matome, kad tai nepasiteisina arba vartotojas negauna galutinės naudos, po šešių mėnesių šitą eksperimentą baigti, bet nieko nedaryti iš tikrųjų yra sudėtinga.

Suprantu, kad biudžetas yra sudėtingas, nėra tvarus, tačiau pinigų kitoms išlaidoms yra pakankamai, tai šioje vietoje galima bandyti amortizuoti. Gal ir šešėlį mėsos produktų gamyboje sumažintumėme, jei PVM būtų 9 ar 5 proc.

– Jūs savo suvažiavimą rengiate uždaroje patalpoje Palangoje, buvote visi su respiratoriais. Tačiau prieš gerą savaitę Kaune renginyje tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek meras Visvaldas Matijošaitis buvo nufotografuoti be respiratorių. Kaip manote, čia verta skandalo?

– Matote, jeigu tai būtų užfiksuota mūsų suvažiavimo metu, tai, ko gero, būtų skandalas, kada fiksuojami šios valdžios atstovų pasirodymai, tai niekam nerūpi. Iš esmės nemanau, kad tai buvo teisės pažeidimas. Pagal nustatytus reguliavimus, jei rankoje turi stiklinę arba taurę vyno, vadinasi, ją geri ir visą vakarą gali praleisti su ta neišgerta taure vyno, bet būsi geriantis vyną, todėl tuo metu kaukės nereikia dėvėti.

Tačiau, jei tu valdai pandemiją, reikėtų tokių dviprasmiškų dalykų neištransliuoti visuomenei, tai atrodė labai neskaniai. Aišku, tas vaizdas galbūt buvo momentinis, galbūt tai buvo tik fotografija ir visą likusį vakarą jie buvo su respiratoriais. Aš noriu tikėti, kad taip buvo, bet tiesą gali pasakyti tik tie žmonės, kurie dalyvavo renginyje.

Blogiausia, kad nėra pasitikėjimo, tos nuostatos keičiasi, jos yra kaitaliojamos. Labai dažnai pasakoma: „Žiūrėkite, jūs dėl galimybių paso būtinai turite trečią kartą pasiskiepyti.“ Kas nori, kas nenori, kas su baisiomis reakcijomis pasiskiepijo, viskas gerai, reikia skiepytis, nesiginčiju. Bet po to sako: „Na, to paso kaip ir nebus.“ Kaip ir su vaikais nuo dvylikos metų, iš pradžių sakė – reikės galimybių paso, paskui nebe. Toks blaškymasis mažina pasitikėjimą. Mes klausome, ką sako Vyriausybė, ką sako valdžia, ir jeigu tu matai, kad jie mėtosi, ir tas nuomones kaitalioja gan dažnai, to pasitikėjimo nėra.

– Grįžtant prie jūsų suvažiavimo. Jame pasakėte tokį sakinį: „Turime vertybinę užsienio politiką, kurioje nėra vietos Lietuvos piliečių interesams.“ Galėtumėte patikslinti, ką jūs turėjote omenyje?

– Bet kokia politika, ypač kalbant apie užsienio politiką, turi turėti vertybinius prioritetus. Jeigu kažkam mūsų žmogaus interesai, ekonominiai interesai nėra svarbūs, o vertybė yra demokratijos laisvės nešimas kažkur į labai tolimas valstybes, nepaisant pasekmių, su kuriomis susiduria valstybė, tai yra tokia politika.

Aš manau, kad užsienio politikoje mes turime matyti savo valstybės prioritetą. Nesvarbu, kas tai būtų, ar verslininkai, kurie sukūrė sėkmingus verslus pasaulinio lygio lazerių pramonėje ir sako, kad jaučiasi paaukoti dėl kažkokių vertybinių klausimų. Nematome tų pačių piliečių, kurie turi smulkesnį verslą, kuria darbo vietas, ir jie taip pat jaučia pasekmes nutrūkus grandinei su Kinija. Nematome valstybės įmonių: Klaipėdos uosto, Lietuvos geležinkelių įmonių darbuotojų, kurie tas pačias šeimas turi išlaikyti.

Galiausiai biudžetas mūsų, tiesioginiai ir netiesioginiai biudžeto praradimai, kurie sieks tikrai ne vieną milijardą eurų. Tai yra mūsų atlyginimai, mūsų pensijos, mūsų socialinės išmokos, stipendijos ir panašiai. Man nesuprantama yra, kodėl tokia pasirinkta politika.

– Prieš porą savaičių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pasakėte: „Man norisi, kad visuomenė tai tikrai sužinotų.“ Jūs galėtumėte šiek tiek daugiau pasakyti, ką yra svarbu visuomenei žinoti, kalbant apie trąšų tranzitą?

– Aš manau, kad reikia žinoti detales, kaip tos sankcijos atsirado, kas jas inicijavo, dėl ko jos atsirado. Labai svarbu suprasti, kokios derybos vyko tarp Lietuvos oficialių institucijų ir Baltarusijos režimo tarpininkų. Kokie buvo sutarimai padaryti, kiek tai siejasi su nelegalia migracija? Kas bus, jeigu, sakykime, trąšos nutrūks? Ar atsiras vėl pabėgėliai prie mūsų sienų? Galiausiai, kad būtų įvardyti tie skaičiai, kurie buvo pasakyti dėl nuostolių. Tai reikėtų visuomenei žinoti, tą visą paveikslą matyti ir nereikia jo laikyti slaptu.

– Kiek tiesos tame, kad įvedus sankcijas trąšos paprasčiausiai pabrango pasaulinėje rinkoje ir rezultatas Minsko režimas dar labiau praturtėjo?

– Tame yra daug tiesos ir ne vien tai, ką jūs pasakėte. Visas pasaulis, viso pasaulio žemės ūkis, maisto gamyba, ypač kalbant apie trečiąjį pasaulį, yra negalimas be kalio trąšų. Kas kontroliuoja šią rinką, įsigyja labai rimtą įrankį. Rusija, turėdama apie 20 proc., „Belaruskalij“ įmonę siekia perimti turbūt jau dvidešimt metų.

Suprantame, kad jeigu įvyks kažkas tokio, tai Rusija įgis šalia savo ginkluotos jėgos dar vieną įrankį spausti ir šantažuoti visą pasaulį. Kai prasidėjo šita krizė, taip, trąšos pabrango turbūt iki trijų kartų ir automatiškai pasipelnė tas pats režimas, kuris gauna šias pajamas.

Grįžtu prie to, kad vėlgi mes darome tą sprendimą vieni, tai nėra ES bendras sprendimas, nėra kompensuojami mūsų prarandami nuostoliai. Galiu daryti prielaidas, kad yra žaidžiama praktiškai Rusijos pusėje.

2022 02 06 12:00
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt