antradienis, rugpjūčio 9 d.
Kam savarankiškai moteriai reikalingas vyras?
Gražina Vasiliauskienė
Unsplash
Savarankiška moteris

Jeigu moteris sugeba pati apsirūpinti viskuo, meistriškai susitvarko su visomis buitinėmis problemomis, kyla klausimas, ar jai apskritai reikalingas vyras. Tačiau nepriklausomybė ir savarankiškumas nėra vienos lyties privilegija. Ir pareigos šiandien jau nebėra griežtai skirstomos į moteriškas ir vyriškas. O rūpinimosi artimu žmogumi ir dvasinės šilumos poreikio dar niekas neatšaukė.

Kam savarankiškai moteriai vyras? Ši tema reguliariai iššaukia karštas diskusijas socialiniuose tinkluose.

Sprendžiant pagal komentarus, nemažai moterų iki šiol mano, kad „stipri ir savarankiška moteris – tai vyras“ arba kad“ yra aiškus moteriškų ir vyriškų pareigų pasiskirstymas“. Ir dar kad „vyrui būtinai reikia meluoti, apsimetinėti silpna ir bejėge, kad jis nepabėgtų“.

Apskritai siūloma žiūrėti į vyrus, kaip į primityvius padarus, kurie nesupranta, kad yra slapta išnaudojami.

Kaip turėtų būti kuriami dviejų suaugusių, veiksnių žmonių santykiai?

Neegzistuoja vien vyriškų ar moteriškų pareigų, išskyrus sugebėjimą gimdyti vaikus. Kiekvienas pats nusprendžia, ką jis gali daryti pats ir už ką pasirengęs sumokėti. O kokias pareigas norės prisiimti partneris, galima sužinoti tik iš atviro ir sąžiningo pokalbio.

Savarankiškumas – patirtis, niekaip nesusijusi su lytimi. Kai kurios moterys nesunkiai surenka baldus, o vyrai puikiai gamina maistą. Ir vieni, ir kiti seniai įsisavino produktų pristatymo būdus, išmoko perleisti kai kurias užduotis specialistams, kad galėtų užsiimti tuo, kas jiems teikia malonumą. Barščių mainymo į įkaltą vinį laikai seniai praėjo.

Nepriklausomybėje nėra nieko antgamtiško. Tai normali suaugusiojo žmogaus būsena. Niekas neprivalo jo išlaikyti ar aptarnauti.

Adekvačių žmonių pasaulyje partneriai kartu nusprendžia, kaip jie paskirstys biudžetą, kas sėdės su vaikais, kam labiau apsimoka paimti kreditą būstui. Rūpinimasis artimu žmogumi tebegalioja, bet jis pasireiškia ne privalomu pasiaukojimu, o noru suteikti malonumą mylimam žmogui. Pavyzdžiui, padėti jam, padovanoti ką nors, pagaminti gardų patiekalą ar tiesiog apkloti antklode. Raktinis žodis – noras, o ne kažkieno primesti įsipareigojimai.

Moters prisitaikymo prie savarankiško gyvenimo lygis niekaip neveikia vyro savivertės. Žinoma, jeigu ji iš pat pradžių su juo elgiasi adekvačiai. Protingas, brandus vyras didžiuosis savo moters pasiekimais. Jis neims dirbtinai skatinti partnerės bejėgiškumo ir kompleksų, kad pats gerai atrodytų jos fone.

Būsena „aš – katinėlis ir turiu nagučius“ kartkartėmis būna būdinga ir sėkmingoms verslininkėms, ir kietiems vyrukams. Svarbiausia, kad ji nevirstų įprasta manipuliacijos priemone.

Manipuliacijos dar nė vieno nepadarė laimingu. Jeigu moteris apsimetinėja, kad išsaugotų vyrą, ji žemina jį, paversdama kvailu vargšeliu, nesugebančiu ištverti mylimo žmogaus savarankiškumo. Ar jums reikia tokio partnerio?

Moteriai nebūtina atrodyti kvailesnei už partnerį, kad išliktų patraukli jam. Mielas posakis „kokia žavi kvailutė“ santuokiniame gyvenime greitai virsta „kokia bjauri idiotė“. Moteriai nėra reikalo elgtis kaip nieko nesugebančiai būtybei, kad pritrauktų vyrą į savo gyvenimą. Veikiausiai tai bus būdas pritraukti tironą ir visam laikui atsisveikinti su gera saviverte.

Abiejų lyčių stiprius, adekvačius žmones partnerio buitinis bejėgiškumas nervina, o ne vilioja.

Poros santykiai – daugiau nei apsikeitimas paslaugomis. Žmonės ieško partnerystės ir rūpesčio, kad neprapultų vienatvėje. Juk visai nesvarbu, kas priskaldė malkų ir pakūrė krosnį, o kas iškepė pyragą ir padengė stalą. Svarbiausia, kad namuose būtų šilta ir jauku.

B17.

2022 02 05 16:00
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt