pirmadienis, gegužės 25 d.
Galios centras
Kotryna Tamkutė
Scanpix
Q. Soleimani gedintis Libanas.

Iranas siekia tapti svarbiausia islamo pasaulio valstybe, tačiau tam priešinasi ne tik amžini varžovai, bet ir laikini sąjungininkai

2015 m. prezidento Hassano Rouhani patarėjas Ali Younisi Iraną pavadino imperija ir pasidžiaugė, kad Irakas tampa jos dalimi. Revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qassemas Soleimani, kuris amerikiečių neseniai buvo nužudytas, yra teigęs, kad Islamo revoliucija jau išplito visame regione: nuo Bahreino iki Irako, nuo Sirijos iki Jemeno ir Šiaurės Afrikos.

Geografiškai musulmonų pasaulio centre esančio Irano padėtis yra ideali projektuoti savo galią tiek į Kaukazą, Centrinę Aziją, Artimuosius Rytus bei Pietų Azijos valstybes. Iranui pavyko tapti 200 mln. pasaulio šiitų bendruomenės lyderiu, tačiau jo įtakos plėtrą į kitus musulmoniškus kraštus bando užkirsti pirmiausia sunitų dominuojamos valstybės.

Vienas pirmųjų ir sėkmingų bandymų mobilizuoti šiitus Artimuosiuose Rytuose buvo 1982 m. prasidėjęs Libano karas, kuriame Iranas stojo į vieną gretą su Hazefo Assado vadovaujama Sirija ir palestiniečių kovotojais. Dar vieną impulsą Irano ambicijoms regione pildytis davė 2003 m. amerikiečių invazija į Iraką. Ilgamečio šalies lyderio Saddamo Husseino pašalinimas reiškė, kad šiitai – didžiausia religinė grupė Irake, natūraliai linkstanti prie Irano – gavo prieigą prie valdžios. Iš priešiško kaimyno Irakas ilgainiui tapo kone Irano prieangiu.

Įsitraukimas į kovą su „Islamo valstybe“ dar labiau sustiprino Irano įtaką Sirijoje. Jos lyderis Basharas al Assadas yra alavitas (šiitams priskiriama sekta), tad su Iranu jį saisto ne tik politiniai interesai. Tai, politologo Mato Maldeikio teigimu, suteikė galimybę Iranui išplėsti savo interesų zoną iki pat Viduržemio jūros.

Įtakai palaikyti Iranas kiekvienais metais skiria šimtus milijonų JAV dolerių. Skaičiuojama, kad sukarintoms grupuotėms Sirijoje, Irake, Afganistane, Jemene, palestiniečių kontroliuojamose teritorijose, Libane pernai buvo skirta daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių (žr. žemėlapį). „Regione vykdomas vadinamasis proxy, arba netiesioginis, karas, kai Iranas veikia svetimomis rankomis ir siunčia signalus, kad tai – kitos šalies darbas“, – aiškino M. Maldeikis. Visame regione išsibarsčiusį Irano sąjungininkų tinklą kelis dešimtmečius kūrė ir jam dirigavo generolas Q. Soleimani, kuris buvo nužudytas metų pradžioje per JAV bepiločių orlaivių ataką. Manoma, kad jam pakluso kelios dešimtys tūkstančių kovotojų įvairiose valstybėse.

Visame regione išsibarsčiusį Irano sąjungininkų tinklą kelis dešimtmečius kūrė ir jam dirigavo generolas Q. Soleimani, kuris nužudytas metų pradžioje.

Vis dėlto kilus dideliam kariniam konfliktui Irano režimas negalėtų kliautis visais dabartiniais sąjungininkais. „Net šalys, kurios suinteresuotos JAV silpnėjimu regione, tokios kaip Rusija, nesidžiaugia stiprėjančiu Iranu“, – pabrėžė M. Maldeikis. Rusija, nors bendradarbiauja Sirijoje, Irake ir Afganistane, kaip ir ryžtą plėtoti strateginę partnerystę deklaruojanti Kinija, į pagalbą kažin ar skubėtų.

(Ne)tuščia erdvė

Irano stiprėjimas Irake ir Sirijoje verčia kitas šalis koordinuoti savo veiksmus prieš jį. Apžvalgininkai pastebi, kad dabartinė JAV administracija jau kelerius metus kalba apie NATO analogą regione, kuris būtų skirtas Iranui sulaikyti.

Saudo Arabija tokioje sąjungoje turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį. Kuriuo keliu pasuks Turkija, atrodo, priklausys nuo tą dieną pučiančio vėjo krypties. Svarbiausiu savo interesu ji mato Libano vyriausybės, konfrontuojančios su Irano remiama „Hezbollah“, saugumo užtikrinimą, tačiau ir neslepia ambicijų tapti reikšminga jėga, kartu su Iranu ir Saudo Arabija besivaržančia dėl įtakos ir teritorijų.

Visi šie procesai vyksta prasidėjus didesniam politiniam lūžiui. Irano strategijoje numatytas tikslas išprašyti JAV iš regiono po truputį pildosi. Per artimiausius kelerius metus iš didžiausios naftos importuotojos JAV taps didžiausiomis eksportuotojomis ir tai, kas vyksta naftos turtingame regione, joms taps antraeiliu klausimu. Tai supranta ir Iranas, ir Saudo Arabija, ir Rusija. „Pamažu formuojasi politinis vakuumas, kurį kiekviena šalis stengiasi užpildyti, kaip moka“, – įsitikinęs M. Maldeikis.

Svilinantis šaltis: Irano priešai ir konkurentai

Saudo Arabija

Įtemptus Saudo Arabijos ir Irano santykius lemia konkurencija dėl lyderės vaidmens musulmonų pasaulyje, taip pat sunitų ir šiitų – pagrindinių islamo krypčių atstovų – konfliktas. Saudo Arabija, 1932 m. įkurta absoliutinė monarchija, ilgus metus save laikė ne tik sunitų, bet ir visų musulmonų atstove. Skaudus smūgis šiam suvokimui suduotas daugiau kaip po keturių dešimtmečių, kai Irane susikūrė Islamo šiitų teokratija su demokratijos elementais, siekianti Islamo revoliuciją sėti visame regione.

2011 m. kilęs Arabų pavasaris abiem šalims sudarė sąlygas praplėsti įtaką Sirijoje ir Jemene. Iranas palaikė tuos, su kuriais kovojo Saudo Arabija, – B. al Assado vyriausybės pajėgas Sirijoje ir hučių judėjimą Jemene. Valstybių santykiai visiškai nutrūko 2016 m., kai Saudo Arabija įvykdė mirties bausmę šiitų dvasininkui Nimrui Baqirui al Nimrui, o pasipiktinusi iraniečių minia atakavo ir padegė Saudo Arabijos ambasadą Teherane.

Šiandien abiejų valstybių santykius apžvalgininkai laiko dar vienu šaltuoju karu. Saudo Arabijai nerimą kelia didėjantis JAV abejingumas šiam regionui, o visiškas amerikiečių pasitraukimas, kurio siekia Iranas, Saudidų dinastijai gali tapti dideliu išbandymu.

Izraelis

Iki Islamo revoliucijos Irano ir Izraelio santykiai buvo gana draugiški, Iranas net buvo antra po Turkijos musulmoniška valstybė, pripažinusi Izraelį. Tačiau po 1979 m. santykiai ėmė šlyti, o pastaruosius tris dešimtmečius yra itin priešiški.

Irano politinis elitas ne kartą deklaravo tikslą nuo žemės paviršiaus nušluoti Izraelį, o plėtojama branduolinė programa didžiausią nerimą ir grėsmę kelia būtent Izraeliui. Iranas taip pat dosniai finansuoja su Izraeliu kovojančias „Hamas“ ir „Hezbollah“ grupuotes.

Turkija

Pastarąjį dešimtmetį Turkijoje stebėtas prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano iškilimas patvirtina pasikeitusią politinę orientaciją – nuo Vakarų sąjungininkų tolstanti Turkija daugiau dėmesio ėmė skirti įtakai regione plėsti.

Su Iranu ją sieja pastangos išspręsti tebesitęsiantį Sirijos pilietinį karą ir parama Katarui, konfrontuojančiam su Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Į Irano prezidento H. Rouhani kvietimą priešintis JAV, viešai išsakytą po generolo Q. Soleimani nužudymo, Turkija neatsakė.

Abi šalis sieja glaudūs ekonominiai ryšiai, tad aštresnės retorikos vengiama, nors per karinius konfliktus, pavyzdžiui, Sirijoje ar Jemene, turkai ir iraniečiai remia priešingas grupes.

Meilė ir pinigai: Iranui draugiški režimai ir organizacijos

Sirija

Sirijos prezidentas B. al Assadas laikomas pagrindiniu Irano sąjungininku. Jis remia Irano regioninius tikslus ir buvo itin svarbi figūra, siekiant užtikrinti Teherano galimybes finansuoti Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir apsaugoti nuo Sirijoje įsikūrusių sunitų radikalų.

Remdamas Sirijos vyriausybės pajėgas Iranas žinojo, kad, valdžioje įsitvirtinus jam priešiškai režimo opozicijai, Teheranas prarastų strategiškai reikalingus išteklius. Nevyriausybinės organizacijos „The Soufan Center“ duomenimis, iki 2015 m. Iranas Sirijoje dislokavo beveik 2 tūkst. karių, finansavo Nacionalines gynybos pajėgas, į karo lauką padėjo persikelti 7 tūkst. „Hezbollah“ kovotojų. Trauktis iš Sirijos Iranas kol kas neketina – 2018 m. Teheranas ir Damaskas atnaujino karinio bendradarbiavimo susitarimą dėl neriboto Irano pajėgų buvimo šalyje.

Irakas

„Asaib Ahl al-Haq“, „Kataeb Hezbollah“ ir „Badr“ – tai Irako kovotojų grupės, kurioms vadovauja artimais ryšiais su nužudytu Irano generolu Q. Soleimani susiję asmenys ir kurias daugiau kaip dešimtmetį finansuoja Teheranas. Vienos jų lyderis Abu Mahdi al Muhandi per JAV organizuotą bepiločių lėktuvų antpuolį žuvo kartu su Q. Soleimani.

Irako kovotojų grupės – dalis Irako Liaudies mobilizacijos pajėgų, sudarytų daugiausia iš šiitų kovotojų ir 2016 m. įtrauktų į šalies karinių pajėgų sudėtį. Maždaug 140 tūkst. jas sudarančių kovotojų tiesiogiai pavaldūs Irako ministrui pirmininkui, kuris kartu su kitais Irako politiniais lyderiais palaiko glaudžius ryšius su Irano elitu.

„Hezbollah“

Libano musulmonų šiitų organizacija ir politinė partija, sudaryta iš politinio ir karinio sparno, kurios pavadinimas išvertus iš arabų kalbos reiškia „Dievo partija“, buvo įkurta devintajame dešimtmetyje per Libano pilietinį karą. Pagrindine jos kūrėja laikoma Irano revoliucinė gvardija. Po 18 metų partizaninio karo „Hezbollah“ galiausiai pavyko priversti Izraelio pajėgas pasitraukti iš Libano. Po šešerių metų ji įsiveržė į Izraelio teritoriją ir įtraukė šalį į 34 dienas vykusį karinį konfliktą.

Šiandien tai viena efektyviausiai savo veiklą organizuojančių politinių ir ginkluotų karinių grupuočių regione. Naujienų agentūra AP skaičiuoja, kad jos karinį arsenalą sudaro dešimtys tūkstančių raketų, galinčių pasiekti bet kurį taikinį Izraelyje, ir tūkstančiai disciplinuotų karių. Daugiau nei šešerius metus „Hezbollah“ aktyviai rėmė Sirijos vyriausybės pajėgas. Vis dėlto pabrėžiama, kad į dar vieną karinį konfliktą „Hezbollah“ galėtų įsitraukti nebent išprovokuota – pati karo su Izraeliu grupuotė nesiekia.

Jemeno hučiai

Islamistų grupuotė atsirado XX a. pabaigoje kaip atsakas į šiitų bendruomenės nepasitenkinimą savo padėtimi. 2014 m. ji užėmė Jemeno sostinę Saną, tačiau kelią jai užkirto Saudo Arabijos, siekusios grąžinti valstybės kontrolę tarptautiniu mastu pripažintai Jemeno vyriausybei, vadovaujamos pajėgos. Metus trukęs konfliktas pražudė 90 tūkst. civilių ir sukėlė vieną baisiausių humanitarinių krizių pasaulyje.

Iki dabar hučiai, kurių gretose priskaičiuojama per 100 tūkst. judėjimo šalininkų, kontroliuoja didelę šiaurinę Jemeno dalį. Saudo Arabijos akimis, hučiai – ne tik teroristinė organizacija, bet ir artimi Irano sąjungininkai. Teheranas sukilėlius remia, tačiau neigia bet kokius teiginius dėl ginklų jiems tiekimo.

Palestiniečių kovotojų grupės

Nedidelės islamo džihadistų grupuotės ir palestiniečių islamistų sunitų organizacija „Hamas“ jau kurį laiką yra remiama Irano. Skaičiuojama, kad per metus skiriamos sumos gali siekti šimtus milijonų JAV dolerių. 2019 m. vasarą Izraelio nacionalinis transliuotojas pranešė, kad Iranas sutiko padidinti kas mėnesį Palestinos sukarintoms grupuotėms skiriamą finansavimą iki 30 mln. JAV dolerių mainais į žvalgybos duomenis apie Izraelio karines pajėgas.

Pagrindinis „Hamas“ deklaruojamas tikslas – sunaikinti Izraelį ir dabartinėje jo teritorijoje, Vakarų Krante ir Gazos Ruože įkurti Palestinos valstybę – neprieštarauja Irano strateginiams uždaviniams.

2020 02 09 21:35
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt