pirmadienis, gegužės 25 d.
Stok, durys užsidaro
Kotryna Tamkutė

Priešingai nei prieš dešimtmetį, Lietuva dabar gali išvengti emigracijos šuolio

2007 m. iš Lietuvos emigravo 30 383 gyventojai, o 2010-aisiais šis skaičius padidėjo iki 83 157. Didžiausią įtaką tam turėjo finansų krizės padariniai: išaugęs nedarbas, sumažėjusios pajamos ir nuojauta, kad nuosmukis tęsis ilgai.

Svarstymus, kad viruso COVID-19 sukeltos pandemijos padariniai bus panašūs ir Lietuvoje kils dar neregėto masto emigracijos banga, IQ kalbinti pašnekovai atmeta: tokia analogija nėra tikra, nes situacija skiriasi iš esmės. „Kol kas emigruoti net nėra sąlygų, – pabrėžė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Sienas uždariusi ne tik Lietuva, bet ir prieš dešimtmetį lietuvius labiausiai traukusios valstybės.“

Emigracijos bangą sukelia valstybių skirtumai. „Nesvarbu, realūs jie ar įsivaizduojami“, – sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika. Per 2008–2009 m. krizę Lietuva, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, nukentėjo nepalyginamai stipriau. 2009 m. Lietuvos ekonomika smuko 14 proc., ES – vidutiniškai 4 proc.

Šį kartą, Ž. Maurico teigimu, Lietuvos pozicijos yra tvirtesnės. Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje nepasiekė tokio masto kaip Vakarų Europoje. Net ir galiausiai atvėrus sienas, tokių šalių kaip Vokietija darbdaviai dėl prisiimtų įsipareigojimų valstybei pirmiausia norės išlaikyti savo darbuotojus. Didžiosios Britanijos patrauklumą mažins ir jos pasitraukimas iš ES.

Kita vertus, per dešimtmetį kiek pakito Lietuvos demografinė ir ekonomikos struktūra. 2009-aisiais 20–25 metų žmonių – daugiausia emigruojančios amžiaus grupės – buvo 235 tūkst., dabar – 154 tūkst. (55–59 metų žmonių šiuo metu yra 36 tūkst. daugiau nei prieš dešimtmetį). Su finansų krize susidūrusi Vyriausybė 2009-aisiais iš esmės sustabdė savo investicines programas, mokyklas baigusiems jaunuoliams neatsirado darbo vietos valstybiniame sektoriuje, darbo rinkoje iš esmės nevyko rotacija. „Dabar turime daug senjorų, kurie baigia karjerą, tad situacija gali pakrypti visai kita vaga“, – aiškino D. Burneika.

Trečdalis visų 2009 m. darbą praradusių žmonių dirbo statybų sektoriuje. „Dabar jame yra tiek darbuotojų, kiek tada buvo bedarbių, todėl, dar turint galvoje tokias valstybės programas kaip daugiabučių renovacija, tokia didelė bedarbių armija neturėtų atsirasti“, – sakė Ž. Mauricas. O tie, kas dirba pastaruoju metu augusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, pašnekovo nuomone, emigruoti neturėtų: „Kam tai daryti, jei darbo yra, o ir atlyginimas neblogas?“

Net ir galiausiai atvėrus sienas, tokių šalių kaip Vokietija darbdaviai dėl prisiimtų įsipareigojimų valstybei pirmiausia norės išlaikyti savo darbuotojus.

Padėtį gali pabloginti Vyriausybės noras kartoti 2009 m. priimtus sprendimus veržtis diržus. „Jeigu valstybės biudžetas nebus peržiūrimas, tam tikros visuomenės grupės turės mažiau paskatų emigruoti, pavyzdžiui, vaikus auginančios šeimos“, – pabrėžė Ž. Mauricas. Jo teigimu, vaiko pinigai, motinystės, tėvystės išmokos, taip pat prastovų kompensavimas šiek tiek sušvelnina ekonominio sąstingio padarinius.

Aplenkti Estiją?

Šių metų kovą į Lietuvą sugrįžo rekordinis skaičius piliečių, parvykusiųjų buvo 527 daugiau nei išvažiavusiųjų. Teigiamą tarptautinės migracijos tendenciją Lietuvoje, IQ kalbintų pašnekovų tvirtinimu, nepaisant koronaviruso sukeltos pandemijos, šalis turėtų fiksuoti ir ateityje, o ilgainiui būtent tai galėtų tapti jos konkurenciniu pranašumu.

Lietuva susiduria su darbo jėgos trūkumu – šalyje sparčiai daugėja vyresnių žmonių. „Pasaulio mačiusių asmenų grįžimas į Lietuvą būtų didelis postūmis ne tik ekonomikai, bet ir šalies kultūrai, socialiniam gyvenimui“, – įsitikinęs D. Burneika. Ž. Maurico nuomone, jau dabar fiksuojamas užsienyje gyvenančių, bet su Lietuva ryšių nenutraukusių lietuvių suaktyvėjimas: padarę tarptautines karjeras, užsienyje žinių ir kapitalo sukaupę asmenys ne tik aukoja kovai su koronavirusu, bet ir kuria darbo vietas. „Šiuo požiūriu Lietuva, mano nuomone, turi gerokai didesnį potencialą augti nei Estija, klausimas tik, ar sugebėsime tai išnaudoti“, – sakė pašnekovas.

2020 05 07 15:34
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt