antradienis, gegužės 26 d.
5Geopolitika
The Economist
Scanpix
5G kerai.

Prieš „Huawei“ nukreipta JAV kampanija neduoda vaisių. Laimė, gali būti kitas būdas neleisti Kinijai dominuoti naujos kartos mobiliuosiuose tinkluose.

Baigiantis XX a. JAV telekomunikacijų sektorius buvo pasidalijęs į dvi priešiškas stovyklas. Vienai priklausė bellininkai, gavę vardą nuo buvusios telefonijos monopolininkės „Bell“ ir atstovaujantys įmonėms, kurios jai skilus atsirado XX a. 9-ajame dešimtmetyje. Jie gynė „grandinių komutaciją“, ryšį klientams užtikrinančią per specialius kanalus, kuriems reikia itin specializuotos, labai patikimos įrangos, sujungtos pagal griežtą hierarchiją. Be to, jie tikėjo nuosavomis technologijomis, vertikaliomis monopolijomis ir pagarba reguliuotojams.

Kitoje aikštelės pusėje buvo tinklininkai. Jie užaugo su internetu, kuriame taikoma „paketų komutacija“, kai informacija suskaitmeninama ir išskaidoma į nedidelius paketus, per geriausią galimą ryšio kanalą atskirai nukreipiamus į paskirties tikslą, o ten vėl sujungiamus į krūvą. Tinklininkai buvo už atvirojo kodo programinę įrangą, įmonių bendradarbiavimą ir decentralizuotą sprendimų priėmimą.

Senosios diskusijos vėl atsinaujino, šįkart dėl mobiliųjų technologijų, o konkrečiai dėl penktosios kartos, žinomos 5G vardu. Būtent dėl šių dienų bellininkų vyksta JAV puolimas prieš „Huawei“, didžiausią telekomunikacijų įrangos gamintoją, suteikiančią Kinijai daugiausia šansų dominuoti pasaulinėje 5G rinkoje. Naujieji tinklininkai propaguoja „visiškai virtualizuotus mobiliuosius tinklus“, kuriuos sudaro pigi aparatinė įranga, o valdo programinė įranga, panašiai kaip debesiją. Pastariesiems priklauso Japonijos technologijų grupė „Rakuten“, balandžio 8-ąją pristačiusi pirmą visiškai virtualizuotą tinklą. Jei pergalę švęs tinklininkai, įvykis reikšme gali nenusileisti 2006 m. „Amazon“ pristatytam novatoriškam debesijos padaliniui.

Dar anksti užtikrintai teigti, kam 2030 m. bus tekusi didžiausia riekė nuo 2 trln. JAV dolerių metinio su ryšiais susijusio priedo prie pasaulinio BVP.

Kiekviena ankstesnė mobiliųjų technologijų atmaina turėjo savų laimėtojų (žr. grafiką). 2G atveju tai buvo mobiliojo ryšio operatorės ir telefonų gamintojos, kaip antai „Nokia“ ir „Ericsson“. 3G ir 4G atveju – išmaniųjų telefonų gamintojos, ypač „Apple“, ir per išmaniuosius įrenginius vartotojus pasiekiančios interneto milžinės, kaip antai „Amazon“ ir „Google“. Su 5G bus ne kitaip. Dar anksti užtikrintai teigti, kam 2030 m. bus tekusi didžiausia riekė nuo 2 trln. JAV dolerių metinio su ryšiais susijusio priedo prie pasaulinio BVP, idėjų kalvės „McKinsey Global Institute“ prognozuojamo vien sveikatos priežiūros, gamybos, transporto ir mažmeninės prekybos srityje. Aišku viena – JAV nenori, kad tai būtų Kinija. Mūšis dėl 5G iš komercijos persikelia į geopolitiką.

Iš pirmo žvilgsnio Vakarų panika dėl „Huawei“ atrodo perdėta. Daugelis telekomunikacijų ekspertų mano, kad 5G tėra įrenginių ir tinklo įrangos gamintojų ažiotažas, kuriamas verslo sumetimais. Iš dalies jie teisūs. 5G neapvers vartotojų gyvenimo. Žadamas spartesnis ryšys, bet dažnai tik optimaliomis sąlygomis (kai bazinės stoties antena yra matymo linijoje). Panaši atsisiuntimo sparta galima išplėtus 4G. Banko UBS manymu, be Kinijos, Pietų Korėjos ir dar kelių Azijos šalių, 5G gali plisti perpus lėčiau nei 2009 m. pristatytas 4G, per penketą metų pasiekęs 30 proc. mobiliojo ryšio naudotojų.

Po žingsnį į priekį

Vis dėlto 5G nėra tik bet kur pasiekiamas spartesnis ryšys „Netflix“ turiniui. Įdiegus 5G galima sukurti daiktų internetui tinkamus tinklus, įtinklintų daiktų – nuo dantų šepetėlių iki staklių – pasaulį. Kaip debesija pavertė kompiuteriją komunaline paslauga kaip elektra, taip 5G tinklai leistų daugiau skaičiavimų perkelti ten, kur jų reikia. Esant papildomam apdorojimo pajėgumui pažangiausios tinklų bazinės stotys galėtų valdyti savavaldžius automobilius arba gamyklų cechų robotus.

Pasak stambios lustus išmaniesiems gaminančios amerikiečių bendrovės „Qualcomm“ prezidento Cristiano Amono, 5G varys ne tik telekomunikacijų sektorių, bet ir didžiąją dalį ekonominės veiklos, tad belaidžiai tinklai virs kritine infrastruktūra. Galbūt jis žiūri naudos sau, nes „Qualcomm“ gali uždirbti milijardus iš 5G procesorių, bet toks scenarijus nėra neįtikimas. Galima įsivaizduoti, kad ši technologija – tai tankaus belaidžio ryšio kilimo ataudai, o metmenyse naujos kartos „Wi-Fi“, novatoriški trumpojo nuotolio ryšio kanalai, žemoje orbitoje skriejančių palydovų spiečiai ir, be abejo, 6G (jau kuriamas).

Būtent Kinijos dominavimas belaidžiame gobelene gąsdina dažną aršų saugumo sergėtoją Vakaruose. Elsai Kaniai iš Naujojo Amerikos saugumo centro neramu, kad net tokiu atveju, jei „Huawei“, įtariamai ryšiais su Kinijos valstybės aparatu, bus leista prisidėti prie dalies tinklų, gavusi įsakymą iš jai diriguojančių komunistų, bendrovė gali pridaryti baisios žalos. Mažiau pavojaus, kad „Huawei“ rinks duomenis, nes jų nuotėkis turbūt neliktų nepastebėtas ir jam galima užkirsti kelią šifravimu. Baisiau, kad kilus Kinijos ir Vakarų konfliktui bendrovė galėtų išjungti priešo tinklą, o gal net panaudoti daiktų interneto įrenginius, pavyzdžiui, savavaldžius automobilius, kaip ginklą.

Vakarų saugumo ekspertai nesutaria, kiek praktiškas būtų toks puolimas, taip pat ar toks žingsnis būtų išmintingas, turint omenyje neišvengiamus atsakomuosius veiksmus. Bet dėl tokios galimybės prezidento Donaldo Trumpo administracijos bellininkai kelia triukšmą. Administracija apsėsta Kinijos aparatinės įrangos, dejuoja, kad neturi savos grynai amerikietiškos vertikalios monopolijos, ir pareiškė, kad 5G – „lenktynės“, kurias Kinija turi pralaimėti, tik tada JAV išloš.

„Arba, arba“ požiūrio sėkmė ribota net jo paties terminais. Amerikiečių technologijų bendrovės netrukus rado teisinių spragų, tad gali toliau pardavinėti savo produktus „Huawei“. Kovo 31-ąją „Huawei“ pranešė pernai gavusi 19 proc. daugiau metinių pajamų, ir jos pasiekė 123 mlrd. JAV dolerių. 2019 m. JAV tiekėjams ji sumokėjo 19 mlrd. JAV dolerių, t. y. 8 mlrd. daugiau nei prieš metus. Nepaisant grasinimų, kad „Huawei“ iš tinklų atsisakančios išmesti sąjungininkės nebegaus JAV žvalgybinės informacijos, pakluso tik trys: Australija, Japonija ir Naujoji Zelandija. Net Jungtinė Karalystė, artimiausia JAV partnerė saugumo klausimais, sausį leido ryšio operatorėms kai kur šalyje naudoti „Huawei“ įrangą.

JAV bauginimai atsigręžė prieš pačią šalį, nes „Huawei“ ėmė dvigubai uoliau siekti nebepriklausyti nuo amerikiečių technologijų. Nors tokius teiginius sunku patikrinti, „Huawei“ vadovų komandai priklausantis Timas Danksas sakė, kad iš 600 tūkst. bazinių stočių, daugiausia pristatytų Kinijos ryšio operatorėms, 50 tūkst. neturi nė vieno amerikietiško komponento. Neseniai išnarstę aukščiausios klasės „Huawei“ išmanųjį telefoną inžinieriai rado tik kelis amerikiečių suprojektuotus lustus.

Dabar Vašingtono karingieji ragina D. Trumpą griežtinti sąlygas, pavyzdžiui, nustatyti, kad produktai pagal vertę gali turėti nebe 25 proc., o tik 10 proc. JAV technologijų, kad jų gamintojos (iš JAV ar kitur) galėtų tiekti savo produkciją „Huawei“. Nors mėgsta smūgiuoti Kinijai, D. Trumpas, atrodo, nesutiko ir įsiklausė į JAV technologijų gamintojų nerimą, vadovams įspėjus, kad dėl tokio ėjimo gali nukentėti jų sektorius. Kovo pabaigoje Baltuosiuose rūmuose įvyko kabineto pasitarimas, kuriame sugalvotas naujas planas, kad, norėdama parduoti tam tikrus procesorius „Huawei“, bet kuri JAV lustų gamybos įrangą arba žinias naudojanti JAV ar užsienio įmonė turėtų gauti eksporto licenciją.

Nesvarbu, kokia bus galutinė forma ir griežtumas, iš plano akivaizdu, kad D. Trumpo administracijai 5G lenktynės reiškia ne norą įveikti Kiniją inovacijomis, bet supančioti varžovę. Pasak Paulo Triolo iš konsultacijų paslaugas teikiančios „Eurasia Group“, administracija neturi įtikimos strategijos, kaip visose JAV greitai įdiegti 5G. Iškeltos idėjos, pavyzdžiui, patikėti valstybei sukurti nacionalinį tinklą ir nuomoti pajėgumus ryšio operatorėms (Meksikoje tokiu principu veikia 4G) arba leisti privačiai įmonei valdyti vieną didelį tinklą, nieko nedavė.

Žemiausi instinktai

Paliktos savo nuožiūrai, JAV ryšio operatorės pastatė 10 tūkst. 5G bazinių stočių. Dėl COVID-19 karantino diegimas Vakaruose vyks lėčiau, o Kinija jau švelnina priemones, nes epidemija ten atrodo suvaldyta. Jau įrengusios 150 tūkst. bazinių stočių, Kinijos ryšio operatorės iki metų pabaigos nori 330 miestų pastatyti daugiau kaip milijoną.

Iš nevilties Vašingtonas svarsto apie europietiško stiliaus pramonės politiką, kadaise laikytą amerikietiškojo kapitalizmo antiteze. Vasarį generalinis prokuroras Williamas Barras pasiūlė, kad JAV savo „solidžia rinkos ir finansine galia“ padėtų nusilpusioms „Huawei“ konkurentėms iš Europos, „Ericsson“ ir „Nokiai“, kurios vienintelės, be Pietų Korėjos „Samsung“, gali prisidėti prie JAV 5G tinklų (paskutinė JAV vietos gamintoja „Lucent“ 2006 m. susijungė su prancūzų „Alcatel“, o vėliau jas abi nusipirko „Nokia“). Kalbėta apie subsidijas minėtoms Europos gamintojoms, kad noriau nusiteiktų bendram verslui ar būtų perimtos JAV technologijų milžinės arba privataus kapitalo investicinės bendrovės.

Samm Sacks iš idėjų kalvės „New America“ įspėja, kad Europos ir, ironiška, Kinijos reguliuotojai gali blokuoti bet kokį susitarimą, motyvuodami konkurencija. Daug svarbiau, kad jų įkūnijamas belliškas požiūris nebėra vienintelis žaidimo variantas, kaip rodo „Rakuten“ pavyzdys. Mobilieji tinklai buvo paskutinis bellininkų bastionas. Bazinėms stotims reikia specializuotos įrangos. Kai viename tinkle montuojama skirtingų gamintojų įranga, naudotojams judant ir persijungiant nuo vienos bazinės stoties prie kitos gali nutrūkti ryšys. Todėl ryšio operatorės to nedaro.

Daugelis norėtų, nes jau pabodo brangi, nelanksti įranga. Laimė, šiandien inžinieriai gali atkartoti visas tinklo funkcijas programinėje įrangoje. Naujos tokioms alternatyvoms propaguoti skirtos sektoriaus grupės, kaip antai „O-RAN Alliance“, kuria atviras bazinių stočių specifikacijas. Iš „Facebook“ siekio sumažinti ryšio kainą skurdžiose šalyse išaugęs „Telecom Infra Project“ padeda visų kraštų tinklo operatorėms įsigyti ir suderinti skirtingų gamintojų komponentus. Kai kurios ryšio operatorės, įskaitant ispanų „Telefónicą“ ir britų „Vodafone“, bando naująjį principą.

Tačiau būtent „Rakuten“ sukūrė visą tinklą, pagrįstą atvira architektūra. Kol kas tik 4G, bet birželį žadamas ir 5G. Įmonė tinkle naudoja skirtingų tiekėjų įrangą (pavyzdžiui, „Nokios“ ir amerikiečių „Cisco“), sukūrė savo kompiuterinę platformą, o valdyti naudoja amerikiečių startuolės „Altiostar“, kurioje turi stambų akcijų paketą, programinę įrangą. „Patys atlikome integraciją, ir tai nebuvo lengva. Bet nebuvo B plano“, – sakė vyriausiasis „Rakuten“ technologas Tareqas Aminas, kuris tikisi, kad kitos įmonės paseks pavyzdžiu, galbūt net naudos „Rakuten“ technologiją. Yra apie tai galvojančių. Paklaustas, ar „Rakuten“ buvo pavyzdys „Dish Network“ planuojamai 10 mlrd. JAV dolerių investicijai į 5G, šios JAV palydovinės TV paslaugų teikėjos vadovas Charlesas Ergenas sakė, kad „Dish“ iš japonų bendrovės „daug išmoko“.

Atrodo, kad „telko debesija“, kaip sektorių vadina Pierre’as Ferragu iš tyrimų bendrovės „New Street“, neišvengiamai plėsis. O jai išsiplėtus, ryšio operatorėms gali nebebūti tokia reikalinga „Huawei“ įranga, paprastai pigesnė už siūlomą „Ericsson“ ar „Nokios“ ir ne mažiau puiki. „Rakuten“ teigia, kad sukurti tinklą jai kainavo maždaug perpus pigiau nei įprastą, o kai kurios bazinės 5G stotys bus ne brangesnės už „Wi-Fi“ maršruto parinktuvą. Besivystančio pasaulio vartotojai turėtų džiaugtis, kaip ir aršūs saugumo sergėtojai. Dėl atviros architektūros operatorės labiau kontroliuoja, kokią įrangą naudoti tinkluose. Antai „Rakuten“ tinkle nėra juodosios dėžės, kuria reikia aklai pasitikėti.

Iš nevilties Vašingtonas svarsto apie europietiško stiliaus pramonės politiką, kadaise laikytą amerikietiškojo kapitalizmo antiteze.

„Huawei“ tinklininkų principą nurašė į svajones. Skirtingai nei „Ericsson“ ir „Nokia“, kinų milžinė kol kas neprisijungė prie „O-RAN Alliance“ narių. Galbūt įkvėptas senų laikų, kai buvo telekomunikacijų bendrovių teisininkas, W. Barras tai pavadino „tortu danguje“. Stéphane’as Téralas iš tyrimų bendrovės „Informa Tech“ įspėja: „Visada keblu užtikrinti, kad iš skirtingų įmonių gauti komponentai tinkamai veiktų kartu.“ Būtent dėl tokių nemalonių problemų „Rakuten“ šešis mėnesius vėlavo pristatyti tinklą. Be to, nemažai ryšio operatorių, kurios jau pradėjo statyti įprastas 5G bazines stotis, galėjo ne vieniems metams įstrigti situacijoje, kai bus priverstos naudotis vieno tiekėjo paslaugomis.

Vis dėlto vyriausybės galėtų propaguoti tinklininkų siūlomą alternatyvą, teigia buvęs JAV federalinės ryšių komisijos pirmininkas Tomas Wheeleris, dabar dirbantis idėjų kalvėje „Brookings Institution“. Abiejų partijų paremtas įstatymas Senate sukurtų 750 mln. JAV dolerių tyrimų fondą, kuris paskatintų atviros architektūros tinklų plėtrą ir padėtų ryšio operatorėms įsigyti tokios įrangos. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai nori, kad būtų privaloma naudoti įrangą su atvira sąsaja.

D. Trumpo administracijos laukia aiškus pasirinkimas. Ji gali likti prie bellininkų ir bandyti įveikti kinus jų pačių ginklu, persekiodama „Huawei“ ir taikydama pramonės politiką, arba gali rinktis amerikietiškesnį žingsnį ir padėti ateiti inovacijoms, kad galėtų klestėti daug įmonių tuo metu, kai pasauliui po pandemijos kaip tik reikės pigesnio ir geresnio ryšio.

2020 05 07 17:48
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt