pirmadienis, gegužės 25 d.
Nebe viskas kaip sviestu patepta
The Economist
Scanpix
Kas iš mūsų jaunesnysis brolis?

Susilpnėjusi Jungtinė Karalystė stiprybės tikisi semtis iš bendrystės su JAV. Kažin, kaip seksis.

„Brexito“ sunkiasvoriai linkę entuziastingai kalbėti apie Jungtinę Karalystę ir JAV siejantį ryšį. 2016 m. šaliai ruošiantis referendumui, anuometis Londono meras, o dabar ministras pirmininkas Borisas Johnsonas prognozavo, kad išstoję iš ES klestintys britai bus „dar geresni ir vertingesni JAV sąjungininkai“. Jungtinę Karalystę ir JAV jau seniai sieja „ypatingi“ santykiai, 2018 m. džiūgavo prekybos sekretorius Liamas Foxas. O „Brexitas“ davė „labai retą progą pereiti prie aukštesnio jų lygio“.

Bet tą savaitę, kai Jungtinė Karalystė pagaliau išstoja iš ES, lydi šalies ginčai su JAV dėl mokesčių, prekybos ir technologijų. Jei britų vyriausybė neatsisakys planų įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, labai aktualų technologijų milžinėms, JAV pažadėjo atsakyti aukštais muitais britų eksportuojamiems automobiliams. Be to, nepaisydamas intensyvaus JAV lobizmo ir užuominų, kad gali ant plauko pakibti šalių keitimasis žvalgybos duomenimis, B. Johnsonas sausio 28 d. nusprendė, jog Jungtinė Karalystė gali pirkti 5G telekomunikacijų įrangą iš kinų „Huawei“. JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo įspėjo, kad nereikėtų leisti Kinijai „kontroliuoti ateities interneto“.

Sprendimas dėl „Huawei“ priimtas likus dviem dienoms iki numatyto M. Pompeo vizito į Londoną su Jungtinės Karalystės pirmuoju valstybės sekretoriumi Dominicu Raabu viešai aptarti „ypatingų santykių ateities“. Kad ir ką sakytų „Brexito“ šalininkai, santykiai iš pirmo žvilgsnio atrodo gana prasti. Thomo Wrighto iš Vašingtono idėjų kalvės „Brookings Institution“ manymu, santykių „būklė blogiausia nuo Sueco krizės“ 1956 m.

Th. Wrightas sudarė įvairių prezidento Donaldo Trumpo ankstesnei Theresos May vadovaujamai vyriausybei negailėtų „kankinimo“ būdų sąrašą. Nors D. Trumpas su B. Johnsonu sutaria geriau nei su Th. May, įtampa nedingo. O konkurencija dėl JAV dėmesio auga. Prancūzija su energinguoju Emmanueliu Macronu priešakyje pabrėžia, kad yra „seniausia [JAV] sąjungininkė“. JAV dėmesį nuo Europos atitraukia ir kylanti Kinija.

Dėl to tik daugiau nežinomybės, koks statusas ir vaidmuo pasaulyje teks Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Vadinamieji ypatingi santykiai niekada nebuvo proporcingi. Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas kartą šmaikštavo, esą jie tokie ypatingi, kad tik viena pusė žino, jog tokie apskritai yra. Tačiau beveik pusę amžiaus priklausydami Europos klubui britai galėjo per daug nesijaudinti dėl įtakos pasaulyje. Jie buvo „JAV ir Europą jungiantis tiltas“, kaip 1997 m. sakė tuometis ministras pirmininkas Tony Blairas, uoliai propaguojantis ypatingus santykius (ir karštas ES rėmėjas). Jungtinė Karalystė galėjo demonstruoti įtaką abipus Atlanto. Dabar, tiltui byrant, vėl kyla klausimų apie Jungtinės Karalystės galią.

Nelengva situacija

Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinei Karalystei sunkiai sekėsi rasti vietą, atsidūrus JAV šešėlyje. Winstonas Churchillis matė Jungtinę Karalystę priklausančią trims svarbioms demokratinių valstybių grupėms: Tautų Sandraugai, anglakalbių šalių ratui ir vieningai Europai. 1946 m. sakydamas kalbą Fultone, Misūryje, jis pasiūlė „ypatingus santykius“ su JAV, angliškai kalbančių tautų „brolišką susivienijimą“, grindžiamą ne tik giminiškomis visuomenėmis, bet ir kariniu bendradarbiavimu. Vėliau kitas ministras pirmininkas, Haroldas Macmillanas, iš aukšto pareiškė, kad britai JAV tarsi Atėnai Romą moko „nerafinuotą, šurmulingą“ tautą, kaip tvarkyti augančią imperiją.

Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinei Karalystei sunkiai sekėsi rasti vietą, atsidūrus JAV šešėlyje.

Tokios kalbos nebuvo įtikinamos. 1962 m. buvęs JAV valstybės sekretorius Deanas Achesonas reziumavo, kad Jungtinė Karalystė prarado imperiją, bet nepasirinko vaidmens, ir pareiškė, kad britų bandymas rasti vaidmenį toli nuo Europos, remiantis „ypatingais santykiais“ su JAV ir tuo, kad šalis yra Tautų Sandraugos galva, „beveik išsisėmė“.

Sprendimas 1973 m. prisijungti prie tuometės Europos ekonominės bendrijos siūlė tam tikrą išeitį. 1994 m. sakydamas atsisveikinimo kalbą JAV ambasadorius Londone Ray Seitzas pabrėžė: „Jei Jungtinės Karalystės balsas bus mažiau įtakingas Paryžiuje arba [Berlyne], jis veikiausiai bus mažiau įtakingas ir Vašingtone.“ T. Blairas suformulavo kitaip: „Stipri Europoje ir stipri su JAV <...>. Neįmanoma rinktis vieno iš dviejų variantų. Stipresnė su viena – stipresnė su kita.“

Neblėstanti meilė?

Ypatingi santykiai ar ne, bet juose netrūko trinties. Be Sueco katastrofos, galima prisiminti įtemptus Haroldo Wilsono ir Lyndono Johnsono santykius, kai pirmasis atsisakė prisidėti prie Vietnamo karo. Net Margaret Thatcher ir Ronaldo Reagano santykiai, kuriuos po R. Reagano atėjęs George’as H. W. Bushas apibūdino žodžiais „ji tiesiog pakerėjo jį“, pašlijo, kai JAV 1983 m. įsiveržė į Grenadą.

Vis dėlto kai kuriose srityse JAV ir Jungtinė Karalystė metams bėgant suartėjo. Abiejų šalių atstovai kartu yra gavę 28 Nobelio premijas. Kaip britų aktoriai dažnai vaidina Holivudo filmuose, pavyzdžiui, Danielis Craigas amerikiečių detektyvą, taip ir amerikiečių aktoriai neretai prabyla manieringu britų akcentu, pavyzdžiui, Renée Zellweger, suvaidinusi Bridžitą Džouns.

Ypač glaudūs ekonominiai ryšiai. Niujorkas ir Londonas konkuruoja kaip du svarbiausi pasaulio finansų centrai, bet sykiu yra itin susiję. JAV tenka beveik penktadalis britų eksporto, t. y. dvigubai su viršum daugiau nei Vokietijai, kuri tarp didžiausių partnerių antra. O sudėjus importą ir eksportą JAV tenka 15 proc. visos prekybos. Nuo JAV investicijų Jungtinėje Karalystėje priklauso apie 1,5 mln. darbo vietų, o JAV nuo britų investicijų – 1,3 mln. Jungtinė Karalystė pritraukia daugiau kaip 10 proc. JAV užsienio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP).

Britus su amerikiečiais stipriai sieja ir bendros vertybės bei įprotis bendradarbiauti. Pasak buvusio JAV ambasadoriaus prie NATO Nicholo Burnso, Jungtinė Karalystė – „šalis, kuria pasitikėjome labiausiai ir su kuria bendradarbiavome glaudžiausiai“. O anot JAV valstybės departamente prie Baracko Obamos dirbusios Europos specialistės Amandos Sloat, departamentas, kuriame britų diplomatai turi tokių privilegijų, kokių negauna jokia kita šalis, laikė Jungtinę Karalystę didžiausia JAV vienminte ir „pirmutiniu kontaktu“ daugeliu su ES susijusių klausimų. 2019 m. spalį vykdytoje „Emerson“ apklausoje 40 proc. amerikiečių nurodė Jungtinę Karalystę kaip vertingiausią JAV sąjungininkę ir strateginę partnerę, gerokai aplenkusią Kanadą, kuri, gavusi 22 proc., liko antra.

Artumas neretai akivaizdus viršūnėse, pradedant nuo W. Churchillio ir Franklino Roosevelto partnerystės karo metais. Ar tai buvo M. Thatcher ir R. Reagano kova už laisvosios rinkos laisvę, ar T. Blairo ir George’o W. Busho kartu kariauti karai, Jungtinės Karalystės ir JAV vadovai paprastai veikė vieningai.

Vienas šiandien ypatingus santykius lydinčių klausimų, ar tas pats galios B. Johnsonui ir D. Trumpui. Abu politikai turi daug bendro ir turbūt neverta stebėtis, kad abu vienas kitu atvirai žavisi. Bet kiti vadovai, įskaitant E. Macroną, pasimokė, kad neišmintinga į „bičiulystę“ su D. Trumpu dėti daug vilčių. O jei D. Trumpas tikisi, kad B. Johnsonas sutiks su jo norais tokiais klausimais kaip Irano branduolinis susitarimas arba santykiai su Kinija, jis veikiausiai nusivils.

Daugeliu klausimų – nuo klimato kaitos iki Ukrainos – B. Johnsono instinktai netgi gali linkti arčiau Europos pozicijų. Kol dirbs D. Trumpo administracija, „atrodo, kad mums vertybėmis ir interesais artimesni europiečiai nei Jungtinės Valstijos“, – teigia buvęs britų ambasadorius Vašingtone seras Peteris Westmacottas. Tęstinumo tikisi ir buvusi ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini.

„Huawei“ buvo pirmas britų politikos po „Brexito“ išbandymas, o dabar metas kitoms dviem sritims – gynybai ir prekybai.

„Huawei“ buvo pirmas britų politikos po „Brexito“ išbandymas, o dabar metas kitoms dviem sritims – gynybai ir prekybai. Tradiciškai britus ir amerikiečius glaudžiausiai sieja kariniai, branduoliniai ir žvalgybos klausimai. Per pastaruosius tris dešimtmečius britų ginkluotosios pajėgos greta sąjungininkės dalyvavo visose svarbiausiose karinėse kampanijose. „Mūsų kovos būdai beveik neatskiriami“, – sakė amerikiečių atsargos generolas Philipas Breedlove’as, 2013–2016 m. vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Iš dalies tai lemia ypatinga integracija. Kiekvienas britų kariuomenės majoras išklauso kursą JAV. Dvidešimt devyniose JAV valstijose dirba daugiau kaip tūkstantis Jungtinės Karalystės karinio ir civilinio gynybos personalo. Iš esmės bendrai valdoma dalis karinio turto. Jokios kitos šalies karinė pramonė tiek neprisideda prie naikintuvo F-35 gamybos kiek britų. Amerikiečiai britams taip pat padeda formuoti ir palaikyti branduolinį arsenalą, padengti susijusias išlaidas.

Žodžiai ir darbai

Vieni nuo kitų labai priklauso ir abiejų šalių šnipai. Britų elektroninės žvalgybos agentūra GCHQ ir amerikiečių NSA bendradarbiauja pagal „Penkių akių“ paktą, kuriam taip pat priklauso Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija. NSA pagal sutartį dirbusio Edwardo Snowdeno nutekinti dokumentai atskleidė, kad Jungtinė Karalystė turi puikias sąlygas: 2009–2012 m. GCHQ iš JAV sulaukė mažiausiai 100 mln. svarų sterlingų, be to, iš NSA britai gavo 60 proc. itin vertingų žvalgybos duomenų. Bet sandoris naudingas ne tik britams. Buvęs NSA vadovas Michaelas Haydenas analogiškas pareigas einančiam britų atstovui kartą sakė, kad JAV elektroninio šnipinėjimo aparatą patikėtų Jungtinei Karalystei, jei kas nors blogo ištiktų NSA būstinę Fort Mide, Merilande.

Šalys strategiškai artimos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Bet artumas nėra amžinas. Kori Schake iš idėjų kalvės „American Enterprise Institute“ (AEI) įspėja, kad „Jungtinė Karalystė pavojingai arti ribos, kai gali tapti tiesiog eiline Vakarų karine valstybe, o ne partnere, kuriai JAV teikia pirmenybę, kai reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių“.

Opiausias pastarųjų metų klausimas – mažinamos britų gynybos išlaidos. Dar prieš D. Trumpo kalbas B. Obama 2015 m. panašiais žodžiais reikalavo, kad tuometis ministras pirmininkas Davidas Cameronas „sąžiningai [sumokėtų] savo dalį“. Tuo metu JAV kariuomenei vadovavęs Generolas Ray Odierno sakė, kad „jam labai neramu“ matant veržiamus diržus, dėl kurių per penketą ankstesnių metų išlaidos realiais terminais sumažėjo 18 proc.

Po įspėjimų išlaidos ūgtelėjo, bet po trejeto metų tuometis D. Trumpo gynybos sekretorius Jamesas Mattisas vėl paleido strėlę į kolegos brito pusę. „Prancūzija ir JAV nusprendė, kad dabar pats laikas gerokai daugiau investuoti į gynybą, – įspėjo jis laiške ir grėsmingai pridūrė: – Abiem mūsų šalims naudinga, kad Jungtinė Karalystė liktų pirmas JAV pasirinkimas tarp partnerių.“ Tąkart vėl skubiai skirta daugiau lėšų, bet britams nepavyksta išlaikyti vienodo lygio. Devynetą metų iš eilės šalies ginkluotosios pajėgos mažėja. Dėl „Brexito“ tikriausiai toliau trauksis.

JAV diplomatiniai ir kariniai veikėjai paprastai su pasipiktinimo gaida neigia, kad santykius ištiko krizė ar kad Prancūzija galėtų užimti Jungtinės Karalystės vietą. „Jungtinė Karalystė tebėra pajėgiausia partnerė kariniu atžvilgiu ir vertingiausia partnerė politiniu atžvilgiu“, – sakė Rachel Ellehuus, iki 2018 m. Pentagone atsakiusi už Europos ir NATO politiką.

Bet Jungtinėje Karalystėje pastebimas svyravimas. Sausio 12 d. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as suabejojo, ar JAV – patikimos partnerės. Jungtinė Karalystė „labai priklauso“ nuo JAV žvalgybos ir aviacinio dengimo, įspėjo B. Wallace’as ir pridūrė, kad „turime didinti išteklių įvairovę“. Britai amerikietiškai įrangai per ateinantį dešimtmetį jau turėtų išleisti 32 mlrd. svarų sterlingų, t. y. kasmet apie 7 proc. gynybos biudžeto.

Variantų didinti įvairovę nedaug. Po „Brexito“ Jungtinė Karalystė liko atkirsta nuo naujo Europos gynybos fondo ir Europos palydovinės navigacijos sistemos projekto. Vienam toks projektas labai brangus: siūlomas alternatyvus britų spiečius kainuotų apie 5 mlrd. svarų sterlingų. Todėl iš pagrindų peržiūrint saugumo, gynybos ir užsienio politiką Jungtinei Karalystei neretai teks pasukti galvą. B. Johnsonas pažadėjo, kad tai bus nuodugniausias įvertinimas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Išbandymai ir galimybės

Ne mažiau sunkus gali būti ir su prekyba susijęs ypatingų santykių išbandymas, ypač kai Kongresas pasipiktinęs sprendimu dėl „Huawei“. Respublikonas Tomas Cottonas iš JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto tviteryje rašė: „Bijau, kad Londonas išsilaisvino iš Briuselio tik tam, kad atiduotų suverenitetą Pekinui.“

Bet susitarti tikrai norima. Abi pusės siekia visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, galinčio panaikinti netarifinius barjerus. Ir vieni, ir kiti derybininkai suinteresuoti užtikrinti stiprią intelektinės nuosavybės apsaugą, pripažinti viena kitos profesines kvalifikacijas ir palaikyti laisvą duomenų judėjimą.

Jei Jungtinė Karalystė tikrai norėtų, turbūt galėtų susitarti per palyginti trumpą laiką. JAV turi prekybos susitarimo šabloną, kurį bando įsiūlyti visoms derybų partnerėms. Davidas Henigas iš idėjų kalvės Europos tarptautinės politinės ekonomijos centro mano, kad britams nekiltų sunkumų pritarti beveik visam tekstui dėl muitų mažinimo ir paslaugų. Iš geros valios amerikiečiai galėtų pasiūlyti ypatingas galimybes dalyvauti JAV viešųjų pirkimų rinkoje.

JAV pareigūnai net stengėsi kolegoms britams pateikti naujausią informaciją, kartais pranešdavo, kur kliuvo derybos su ES. Širdingą pagalbą tik iš dalies lemia nuoširdus noras stiprinti santykius. Amerikiečiai taip pat nori nušluostyti nosį ES. Ir patraukti Jungtinę Karalystę iš ES reguliavimo sferos.

Kai kuriose kritinėse srityse britams teks rinktis amerikietišką arba europietišką reguliavimo sistemą. Pavyzdžiui, nustatant maisto standartus, dažnai supaprastinamus iki diskusijų dėl chloruotos vištienos. ES draudžia jos importą remdamasi atsargumo principu, kuris numato, kad būtina moksliškai įrodyti saugumą ir tik tada išduoti leidimą. JAV atveju priešingai – norint uždrausti produktą reikia mokslinių įrodymų, kad jis nesaugus.

Amerikiečių derybininkai ES požiūrį paniekinamai vadina „nemokslišku“. Šiaip ar taip, jei britai pasirinks amerikietiškąją versiją, jų pačių produktai gali greitai tapti ES nemuitinių barjerų objektu. ES leido aiškiai suprasti, kad būsimas laisvosios prekybos susitarimas su britais negali apsieiti be punktų, apsaugančių nuo „nesąžiningo konkurencinio pranašumo“, kurį britams gali suteikti aplinkosaugos ir reguliavimo priemonių nepaisymas. Vadinasi, Jungtinei Karalystei panorus nukrypti nuo ES standartų ir laikytis amerikietiško modelio, jos rinkai bus sunkiau pasiekti didžiausią ir artimiausią kaimynę.

Jei derybos įstrigs, o grėsmės yra, gali būti siekiama greito ir paviršutiniško susitarimo, atnešiančio politines pergales abipus Atlanto. Toks susitarimas galėtų sušvelninti ginčą dėl skaitmeninių paslaugų mokesčių, gal aprimtų ir JAV skundai, kad Jungtinė Karalystė subsidijuoja Europos orlaivių gamintoją „Airbus“.

Nepaisant tokių galimų kliūčių, net ir išstojus iš ES Jungtinei Karalystei liko svertų prieš Irano „Didžiuoju šėtonu“ pramintą šalį (britai vadinami „Mažuoju šėtonu“). Jungtinė Karalystė tebeturi nemažai diplomatinio kapitalo, kuris suteikia jai svorio. Ji – G 7 ir G 20 šalis, svarbi NATO narė, turi platų Tautų Sandraugos tinklą, įtakos prideda reikšminga pagalba kitų valstybių plėtrai. Ji – viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių. Kai nebereiks sukti galvos dėl „Brexito“ derybų, šalis galės daugiau energijos skirti, kad išsiaiškintų, kaip išnaudoti visas šių išteklių suteikiamas galimybes dabar, kai su žemynine Europa sieja tik daliniai ryšiai.

Entuziastingas T. Blairo pritarimas Irako karui parodė, kad britams bandant įsiteikti JAV nebūtinai viskas gerai baigiasi.

Kad ir kokie būtų natūralūs sprendimo dėl „Huawei“ pranašumai (britų manymu, saugumo riziką įmanoma suvaldyti, o alternatyvūs tiekėjai kol kas negali pasiūlyti priimtino varianto), po jo galima pamiršti, kad silpnesnė iš ES išstojusi Jungtinė Karalystė visada nusilenks JAV valiai. Entuziastingas T. Blairo pritarimas Irako karui parodė, kad britams bandant įsiteikti JAV nebūtinai viskas gerai baigiasi. Geriausia tiesiog blaiviai vertinti savo nacionalinius interesus („Huawei“ atveju įskaitant ir britų norą turėti stiprius prekybos ryšius su Kinija).

Nevaržoma ES tvarkos, Jungtinė Karalystė gali tapti guvesnė. Pavyzdžiui, taikydama sankcijas. Šalis tikrai nebegali jų propaguoti per ES, bet ir nebėra poreikio derinant susitarimą rasti mažiausią bendrą vardiklį. Potencialiai ji galėtų savarankiškai imtis iniciatyvos.

Kaip gyventi toliau

Kai kurie norėtų, kad Jungtinė Karalystė stotų priekyje tose srityse, kurios JAV kol kas, atrodo, nebedomina, pavyzdžiui, ginant demokratiją. (Nors tai reikštų konfrontaciją su Kinija.) Kadangi britai gerai pažįsta JAV, jie turi „rimtą progą padėti bandančioms su [JAV] reikalų turėti šalims <...> suktis žvitriau ir strategiškiau“, – sakė K. Schake iš AEI.

Jungtinė Karalystė gali likti tiltu. Galbūt abi šalys daugiau niekada nebus tokios artimos, kad vadovai kreiptųsi vienas į kitą vardu kaip Rono ir Margaret ar net George’o ir Tony laikais. Bet kitokia JAV vadovybė galėtų vėl tapti artimesnė ir padėti sąjungininkei išsaugoti glaudžius ryšius su žemynine Europa. Kol kas atrodo, kad D. Trumpui įdomiau skaldyti ir valdyti. O tai gali atvėsinti šiltus Boriso ir Donaldo jausmus.

2020 03 11 17:31
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt