šeštadienis, gegužės 30 d.
Seni, turtingi, nevieningi
The Economist
Pixabay
Saulėlydis ir saulėlydis.

Visos turtingos šalys sensta. Bet demografinė padėtis gali sudraskyti Europą.

Darbuotojų ieškantiems Bulgarijos įmonių vadovams padėtis pradeda priminti košmarą. Tekintojo (kvalifikuoto ir net nelabai) tenka ieškoti daugiau kaip šešis mėnesius, kartais net prireikia susimokėti įdarbinimo agentūrai. Gamybos įmonei netoli Sofijos vadovaujantis Julianas Stefanovas skundžiasi, kad senesni, labiau patyrę tekintojai išeina į pensiją, o iš jaunimo retas turi reikiamų įgūdžių. Visų pirma, trūksta parengimo. Antra, Bulgarijos darbo jėga nuo 2008 m. susitraukė 6 proc. Kadangi žmonės toliau masiškai emigruoja, o gimstamumas mažas, iki 2050 m. turėtų nusibraukti dar trečdalis.

Visoje Europoje žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau vaikų. Žinoma, tendencijos analogiškos kitose turtingose šalyse ir daugelyje besivystančių, bet Europai bus sunkiau, nes tai iš dalies susiformavusi sąjunga, kurioje užtikrinamas laisvas darbo jėgos judėjimas ir daugelis narių įsivedė bendrą valiutą, tačiau nėra nei bendros mokesčių politikos, nei strategijos, kaip spręsti senėjimo klausimą.

Investuotojai puikiai žino kai kuriuos Europos trūkumus. Valstybių skolos krizė atskleidė, kad supanašėjusi infliacija ir palūkanų normos savaime neužtikrina tvarios pinigų sąjungos ar integruotos bankų sistemos. Siekiant, kad neaugtų disbalansas tarp šalių, reikia panašių sąlygų derantis dėl atlyginimo, vienodesnio reguliavimo ir t. t. Rečiau suvokiama, kad sąjungą gali išardyti ir demografija.

Nors į Europą žmonių imigruoja daugiau, nei emigruoja, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 m. Europoje gyventojų liks apie 5 proc. mažiau, o europiečių amžiaus mediana pakils iki 47 metų, t. y. bus devyneriais metais didesnė nei amžių sandūroje ir ketveriais didesnė už amerikiečių medianą. 2015 m. keturiems darbingo amžiaus asmenims teko maždaug vienas vyresnis kaip 65 metų žmogus (t. y. pagyvenusių išlaikytinių koeficientas siekė apie 25 proc.). Iki 2050 m. teks vienas dviem, o JAV – vienas trims.

JT prognozuoja, kad iki 2050 m. Europoje gyventojų liks apie 5 proc. mažiau, o europiečių amžiaus mediana pakils iki 47 metų.

Kai kurioms šalims bus dar blogiau. Ispanijos ir Italijos darbo jėga iki 2050 m. turėtų susitraukti daugiau kaip ketvirčiu. Numatoma, kad Pietuose ir Rytuose gyventojų skaičius vidutiniškai sumažės dešimtadaliu. Likus mažiau darbingų žmonių, gali nebeaugti šalių ūkiai, o didėjant su pensijomis ir sveikatos paslaugomis susijusioms išlaidoms pūsis valstybių skola.

Dvidešimt aštuonias ES nares galima suskirstyti į tris grupes. Šiaurės ir Vakarų šalių gyventojos vaikų paprastai turi daugiau nei ES vidurkis (išimtis Vokietija). Nors gimstamumo rodiklis nesiekia pastoviam gyventojų skaičiui palaikyti reikalingų 2,1, dėl atvykėlių gyventojų ten vis tiek daugėja.

Pietų Europoje, kuri priskiriama antrai grupei, gyventojų skaičius nekinta arba traukiasi. Gimstamumas mažesnis, kai kur emigrantai nuo 2010 m. skaičiumi lenkia imigrantus. Ryškus pavyzdys – Italija. Senesni italai palieka darbo rinką dar nesulaukę pensinio amžiaus, o moterys, stokodamos vaikų priežiūros paslaugų, susilaukusios mažylio dažnai nebegrįžta į darbą. Iš įkopusių į šeštą dešimtį darbo rinkoje lieka vos daugiau kaip pusė. Kaip nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertas Stefano Scarpetta, jei Italijai toliau senstant užimtumo lygis liks toks pat žemas, 2050 m. nebedirbančių vyresnių kaip 50 metų italų bus daugiau nei bet kurio amžiaus dirbančių žmonių.

Trečia grupė – Vidurio ir Rytų Europos šalys. Ten gyventojus sparčiai retina emigracija. Kitose ES valstybėse gyvena apie 2,5 mln. darbingo amžiaus rumunų (tai atitinka aštuntadalį šalies gyventojų). Šios grupės šalyse taip pat dirba palyginti mažai pagyvenusių žmonių ir moterų (išimtis Baltijos valstybės, kurioms pavyzdys yra Šiaurės šalys). Lenkija ir Vengrija gimdyti skatina pinigais. Bet tyrimai rodo, kad tokios priemonės mažai veikia.

Demografiniai skirtumai didina ekonominį atotrūkį. Pietiečių padėtis prasta. Našumas žemas, o mažėjant dirbančių žmonių ūkis augs lėčiau. Tenykščių šalių bendra valstybės skola jau didelė (Italijoje viršija 130 proc. BVP) ir gali dar labiau išsipūsti. Išsiskiriant augimo perspektyvoms, visiems pagal vieną kurpalį taikoma euro zonos pinigų politika gali nebeatrodyti tokia priimtina.

Dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių nepriklauso pinigų sąjungai, bet ir jose justi įtampa. ES narystė žadėjo, kad bus galima sparčiai vytis Vakarų Europai būdingą pajamų lygį, bet Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, jog mažėjant gyventojų metinis vienam asmeniui tenkančio BVP prieaugis bus iki vieno procentinio punkto žemesnis, todėl skirtumas tirps lėčiau. Daugelis tų apynaujų narių iš pradžių troško laisvo judėjimo. Tačiau, Europos šiaurei ir vakarams paviliojus daug darbingo amžiaus žmonių, laisvas judėjimas nebeatrodo toks gėris. 2013 m. į ES įstojusi Kroatija, per trejetą vėlesnių metų praradusi 5 proc. gyventojų, nori, kad Bendrija aptartų, kaip spręsti demografinio smukimo poveikio klausimą.

Kaip ir JAV, vykstant migracijai ES viduje, darbo jėga keliasi į dinamiškus miestus ir regionus. Europos reformų centro tyrimas rodo, kad blogiau pasirodžiusių kraštų gyventojai paprastai vyresni, o našumas mažesnis. ES turi pinigų fondą „sanglaudai“ užtikrinti, bet jis nėra didelis ir neturi tiek priemonių kiek nacionaliniai biudžetai perskirstyti iš tų, kuriems sekasi, tiems, kuriems nepasisekė.

Jei sendama Europa nenori subyrėti, jai reikia nuoseklios politikos. Reikėtų skatinti dirbti vyresnius žmones ir moteris, kurių užimtumas paprastai būna mažesnis. Jei dirbančių italių dalis būtų tokia kaip vokiečių, prie Italijos darbo jėgos prisidėtų 14 proc. Vyresnių žmonių atveju atitinkamai 5 proc.

Pasak S. Scarpettos, Prancūzijos pavyzdys rodo, kad pigi vaikų priežiūra skatina moteris dirbti, taip pat didina gimstamumą. Jau dirbančius žmones galima geriau parengti, o automatika gali papildyti jų darbą. Pagerėjus švietimui ir investuojant į infrastruktūrą gali išaugti našumas. Vyriausybės gali pasirūpinti, kad pensinis amžius būtų derinamas prie gyvenimo trukmės. Tokia politika taip pat galėtų pritraukti daugiau imigrantų, o norinčius emigruoti įtikinti likti.

Vyriausybės gali pasirūpinti, kad pensinis amžius būtų derinamas prie gyvenimo trukmės.

Kol kas šiaurinės šalys nuveikė daugiausia. Vokietija šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje ėmėsi ryžtingų veiksmų, kaip tvirtino Axelis Börschas-Supanas iš Miuncheno senėjimo ekonomikos centro. Pertvarkius valstybinių pensijų sistemą, įmokos ir išmokos buvo susietos su pagyvenusių išlaikytinių koeficientu. Didinant pensinį amžių gerokai išaugo vyresnių žmonių, ypač moterų, užimtumas. 2000 m. dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis Vokietijoje buvo vos didesnė nei Ispanijoje ir Graikijoje, o šiandien – trečia ES.

Tačiau įgyvendinti ir palaikyti reformas nėra paprasta. Atšaukiamos jau įdiegtos reformos. 2011 m. Italija padidino pensinį amžių, o pernai iš dalies grąžino į ankstesnį lygį. Panašių atvejų yra Lenkijoje ir net Vokietijoje. Prancūzai jau antrą mėnesį streikuoja prieš pensijų sistemos pertvarką. Pasak Cinzios Alcidi iš Briuselio idėjų kalvės Europos politikos tyrimų centro, Pietuose pensijų sistemos pakeitimai tokie nepopuliarūs dėl to, kad iš pensijos dažnai gyvena ištisos šeimos. Galbūt vertėtų padidinti išlaidas, skirtas dirbančių asmenų išmokoms ir privilegijoms.

Neužtenka akivaizdžiai su gyventojų senėjimu susietų reformų. Antai Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atlikta analizė rodo, kad sumažinus korupciją ir sustiprinus institucijas prasčiau valdomose šalyse gali pavykti potencialius emigrantus įtikinti likti namie. Nebus lengva suorganizuoti lemiamą atsaką į kintančią žemyno demografiją. Bet nuo to gali priklausyti ES išlikimas.

2020 02 14 19:55
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt