penktadienis, liepos 30 d.
11 mln. eurų vertės pusdienis: ką NATO vadovų susitikime veiks prezidentas G. Nausėda?
Evaldas Labanauskas
Scanpix
Prezidentas Gitanas Nausėda 2019 m. NATO susitikime Londone.

Pirmadienį vykstantis NATO vadovų susitikimas – milžiniškas renginys, kuriame 30 valstybių lyderiai apsispręs dėl tolesnės Aljanso ateities. Be kita ko tikimasi, kad bus įtvirtinta, jog kelių metų bėgyje tokio lygio NATO renginys įvyks Vilniuje. 

Pandemijos šešėlyje

Susitikimo pasirengimo darbai NATO būstinėje buvo pradėti dar balandžio mėnesį. Buvo surestos laikinos konstrukcijos – susitikimų kambariai, sporto salė perdaryta į spaudos centrą. Iš viso numatoma, kad renginyje dalyvaus apie 600 žurnalistų. Anksčiau į NATO vadovų susitikimus susirinkdavo iki 1100 žiniasklaidos atstovų, bet dėl COVID-19 pandemijos šį kartą jų skaičius ribojamas. 

Taip pat apribotas delegacijų narių skaičius. Skaičiuojama, kad iš viso jų bus 450 – iki 15 žmonių kiekvienoje delegacijoje. Iki pandemijos tradiciškai buvo leidžiama apie 30 žmonių vienos šalies delegacijoje, t.y. viso buvo apie 900 dalyvių be NATO personalo. 

Tiek žurnalistai, tiek visi diplomatai privalėjo pasidaryti COVID-19 testą. Taip pat privaloma nuolat dėvėti FPP2 kaukes. 

NATO būstinės teritorijoje saugumą užtikrins NATO apsauga, išorėje – Belgijos pareigūnai. Nuo sekmadienio virš Briuselio ratus suka sraigtasparniai. Pirmadienį dalis gatvių netoli NATO būstinės buvo uždarytos. 

Susitiko su Turkijos vadovu

Pats NATO lyderių susitikimas truks tik keletą valandų. Aljanso šalių vadovai į būstinę pradės rinktis 10:30 val., 13:30 val. prasidės susitikimas ir tęsis iki maždaug 16 val. (Belgijos laiku). Be šio pagrindinio susitikimo kai kurie lyderiai planuoja dvišalius susitikimus. Tarkime, neabejotina šio susitikimo žvaigždė naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja susitikti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu. 

Beje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Tukrijos vadovu susitiko sekmadienį vakare, tik atvykęs į Briuselį. 

Neatmestina, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bandė surengti susitikimą su JAV prezidentu.

„Man labai svarbus šis susitikimas, kadangi norisi aptarti labai platų klausimų ratą (...) ir mes traktuojame Turkiją, kaip labai atsakingą NATO partnerę“, – sekmadienį vakare Briuselyje į portalo Alfa.lt klausimą apie dvišalius susitikimus atsakė G. Nausėda. 

Kaip žinia, neseniai Turkija sušvelnino NATO pareiškimą dėl Baltarusijos įvykdyto prievartinio „Ryanair“ lėktuvo nuleidimo Minske ir opozicijos aktyvisto arešto. Taip pat 2019-2020 m. blokavo NATO Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų atnaujinimą. Be to, kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bus tariamasi dėl ES santykių su Turkija. 

Dėl kitų Lietuvos prezidento dvišalių susitikimų sekmadienį dar nebuvo aišku. Kiek anksčiau kalbėta, kad G. Nausėda norėtų pasimatyti su ne ES šalių vadovais. Taip pat neatmestina, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bandė surengti susitikimą su JAV prezidentu. 

NATO Vilniuje

„NATO viršūnių susitikimas kainuos maždaug 11 mln. eurų, neįtraukiant priimančios šalies, Belgijos išlaidų“, – portalui Alfa.lt teigė NATO pareigūnas. 

Tai aktualu Lietuvai, nes kaip jau Alfa.lt rašė, 2023 m. toks NATO lyderių susitikimas gali įvykti Vilniuje. Gegužės pradžioje Lietuvos ambasadoriaus NATO Deividas Matulionis teigė, kad tai bus nuspręsta būtent pirmadienį, per šį Aljanso lyderių susitikimą. 

„Mintis yra tokia: 2022 m. – Madridas, 2023 m. – Vilnius ir kol kas pozityviai viskas vyksta, bet sunku pasakyti, nes kai kurios šalys gali turėti tam tikrų rezervacijų – ne konkrečiai dėl Vilniaus, bet gal esą nereikėtų įsipareigoti taip iš anksto; gal kai kurios šalys tikisi, kad jų teritorijoje vyks“, – tuomet atsargiai kalbėjo D. Matulionis.  

Alfa.lt šaltinių teigimu, pasiektas kompromisas ir NATO vadovų susitkimo komunikate įrašyta, kad po Ispanijos įvyks susitikimas Vilniuje, tačiau konkrečiai nenurodyta kelintais metais.

Alfa.lt žiniomis, dalis NATO šalių, tarp jų – JAV, paprasčiausiai nenorėjo griežtai įsipareigoti. Vienas jų argumentų, kad NATO lyderiai dažniausia susitinka kas dvejus metus. Tačiau pastaraisiais metais tokie susitikimai vyksta dažniau (2018 m. Belgijoje, 2019 m. Jungtinėje Karalystėje) ir Lietuvos pusės teigimu, šiuolaikiniame, grėsmių pilmane pasaulyje NATO neturi prabangos susitikti tik kartą į dvejus metus. 

„Lietuva norėtų surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje ir labai tikiuosi, kad ši mūsų žinia bus vienaip ar kitaip užfiksuota“, – Briuselyje žurnalistams teigė prezidentas G. Nausėda. 

Alfa.lt šaltinių teigimu, pasiektas kompromisas ir NATO vadovų susitkimo komunikate įrašyta, kad po Ispanijos įvyks susitikimas Vilniuje, tačiau konkrečiai nenurodyta kelintais metais. Tai bus didžiausias visų laikų tarptautinis renginys Lietuvoje, nes jame dalyvaus 30 įtakingiausių Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vadovų. 

Panašaus dydžio renginys Vilniuje įvyko 2013 m. lapkritį. Į ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Lietuvos sostinėje susirinko 34 šalių vadovai ir jų delegacijos. Dalį jo išlaidų padengta iš ES lėšų. 

NATO susitikimus rengianti šalis pati padengia visas išlaidas, šalys narės tik susimoka už viešbučius, apgyvendinimą savo delegacijos nariams. 

Rusija ir Baltarusija nebus pamirštos

NATO susitikimas Vilniuje galbūt svarbus, bet ne esminis pirmadienio lyderių diskusijų objektas. Pagrindinis simbolinis momentas parodyti transatlantinį solidarumą po to, kai J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas ne kartą kritiškai pasisakė apie NATO bei net galvojo apie JAV pasitraukimą iš Aljanso. 

„Reikia pabrėžti šio NATO susitikimo reikšmę. Jis vyksta ypatingu laikotarpiu, kai patiriame didėjančias grėsmes, ypač iš Rytų pusės, kuomet matome netvarką ir demokratijos užgožimą Baltarusijoje, todėl šiandien NATO kaip niekada reikalingas stiprus, gyvibingas, patikimas. Mūsų pagrindinė žinia, kad mes norime prisidėti prie NATO, kaip kolektyvinės gynybos, kaip atgrasymo sistemos ir kaip sistemos, kuri pasiruošusi reaguoti į įvairiausio pobūdžio iššūkius greitai ir labai ryžtingai“, –  teigė prezidentas G. Nausėda. 

„NATO 2030“ reformos – taip pat labai svarbus aspektas. Iki paskutinės akimirkos Aljanso šalių diplomatai ginčijosi dėl tam tikrų šios reformos punktų. Prancūzijai ypač nepatiko idėją padidinti finansavimą NATO ir kad pats Aljansas finansuotų dalį operacijų bei projektų. 

„Pasisakome už ambicingą „NATO 2030“ dienotvarkę“, – sakė prezidentas. 

Be kita ko, NATO jau sutarė, kad bus vykdoma daugiau politinių konsultacijų, stiprinamas kritinės infrastruktūros, komunikacinių ir tiekimo linijų atsparumas. Taip pat NATO sukurs gynybos technologijų akceleratorių ir Inovacijų fondą, iš kurio bus remiami gynybos ir saugumo technologijų startuoliai. Planuojama ir skirti didelį dėmesį kovai su klimato kaita bei bendradarbiavimui su partneriais. 

Matome akivaizdžias Rusijos pastangas, pasinaudojant situacija, Baltarusiją praryti.

„Labai svarbu, kad NATO susitikimo komunikate atsispindėtų grėsmės, kurios mums yra labai aktualios. Tai pirmiausia Baltarusijos klausimu norime tam tikros analizės ir faktų konstatavimo. Be jokios abejonės, negalime apeiti Rusijos klausimo (...) Matome akivaizdžias Rusijos pastangas, pasinaudojant situacija, Baltarusiją praryti“, – kalbėjo Briuselyje prezidentas. 

Taip pat G. Nausėda pridūrė, kad kitas Lietuvai labai svarbus klausimas – išlaikyti NATO duris atviras Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai: „NATO yra organizacija, kuri visą laiką rėmėsi demokratiniais veikimo principais, atvira toms kandidatėms, kurios yra pasirengusios įgyvendinti įsipareigojimus. 2008 m. NATO Bucharešto susitikimas aiškiai konstatavo, kad mūsų rytų asocijuotos partnerės turi turėti galimybę tapti NATO narėmis ir jos šios žinios pakartojimo arba patvirtinimo labai laukia.“

2021 06 14 09:07
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt