sekmadienis, rugsėjo 27 d.
2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per visą stebėjimų istoriją

2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per visą stebėjimų istoriją, žemyne per virtinę karščio bangų buvo užfiksuota temperatūros rekordų, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S).

Savo metinėje ataskaitoje apie klimato būklę C3S nurodo, kad 11 iš 12 šilčiausių žemyno metų užregistruoti nuo 2000-ųjų, toliau didėjant taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Šiluma ir vasaros karščio bangos prisidėjo prie didelės sausros Pietų Europoje, o Arkties rajonuose buvo beveik 1 Celsijaus laipsniu šilčiau nei tipiškais metais, sakoma ataskaitoje.

Bendrai temperatūra Europoje pastaruosius penkerius metus buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei antrojoje XIX a. pusėje, rodo C3S duomenys.

2019-ieji visame pasaulyje karštumu nusileidžia tik 2016 m., kai buvo itin sustiprėjęs reiškinys „El Nino“.

C3S direktorius Carlo Buontempo sakė, kad nors 2019-ieji buvo karščiausi metai Europoje per stebėjimų istoriją, svarbu sutelkti dėmesį į ilgalaikį žemyno šiltėjimą.

„Vieni išskirtinai šilti metai nereiškia šiltėjimo tendencijos, bet turėdami detalią informaciją iš savo operacinės tarnybos, kuri apima daug skirtingų mūsų klimato aspektų, galima sujungti taškus ir daugiau sužinoti apie tai, kaip jis keičiasi“, – sakė C. Buontempo.

Kai kuriose Europos dalyse pernai buvo periodų, kai temperatūra buvo iki 4 Celsijaus laipsnių aukštesnė nei istorinis išeities taškas, o per karščio bangas, pirmiausia birželį ir liepą, temperatūros rekordai buvo užfiksuoti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Pagal Paryžiaus klimato susitarimą šalys pasaulio temperatūros kilimą privalo apriboti skaičiumi, „daug mažesniu“ už 2 Celsijaus laipsnius, palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos.

Kad tai būtų pasiekta ir kad liktų vilties įgyvendinti dar ambicingesnį tikslą atšilimą apriboti 1,5 laipsnio, iškastinio kuro naudojimo lemiama tarša turi mažėti 7,6 proc. per metus iki 2030-ųjų, nuodo Jungtinės Tautos.

Nors tarša anglies junginiais 2020 m. turėtų reikšmingai sumažėti dėl koronaviruso pandemijos sulėtėjus ekonomikai, nuogąstaujama, kad sukūrus skiepus nuo COVID-19 tarša vėl išaugs.

„Atsakas į COVID-19 krizę galėtų padidinti klimato krizę, jei finansinė pagalba iškastinio kuro pramonei ir daug iškastinio kuro naudojantiems sektoriams nebus susieta su perėjimo prie „švarių“ technologijų sąlyga“, – sakė Oksfordo universiteto Smithų verslo ir aplinkos mokyklos direktorius Cameronas Hepburnas.

Kaip sakė Lidso universiteto Poliarinių sričių stebėjimo ir modeliavimo centro direktorius Andrew Shepherdas, C3S duomenys kelia dar didesnį nerimą dėl to, kad pranašauja spartesnį Grenlandijos ledo dangos tirpimą.

„Negalime išvengti sparčių klimato pokyčių, kurie vyksta visoje mūsų planetoje, net jei jie vyksta toli poliariniuose regionuose, nes jie veikia mūsų orus šiandien ir veiks mūsų krantų linijas ateityje“, – sakė jis.

2020 04 22 17:32
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt