sekmadienis, spalio 25 d.
„Brexit“ problemos: 4 temos, galinčios sugriauti būsimą JK ir ES prekybos susitarimą
Alfa.lt

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier išreiškė nuoskaudą, kad kol kas „nėra jokio esminio proveržio derybose“ po ketvirtojo derybų tarp Jungtinės Karalystės ir ES raundo, pranešė portalas „Euronews“.

„Trūksta proveržio ne dėl metodo, o dėl turinio. Mes turime laikytis savo įsipareigojimų, jei norime judėti pirmyn“, – teigė M. Barnier ir apkaltino JK „atsitraukiant“ nuo esminių savo pažadų, apibrėžtų „skyrybų“ susitarime.

M. Barnier, kalbėdamas apie derybų eigą, pastebėjo, kad abiem pusėms bent kokį progresą pasiekti vis dar sunku dėl žvejybos teisių užtikrinimo ir pasižadant dėl sąžiningos konkurencijos. Derybininkas teigė „nežinantis, kodėl“ JK vis vengia tartis dėl užsienio politikos, vystymosi ir gynybos kooperacijos.

JK derybininkas Davidas Frostas sutiko, kad vykdomas derybų progresas yra kiek „ribotas“ ir šiuo metu vykdomas nuotolinis bendravimas „artėja prie įmanomų galimybių ribų“ – abi pusės dėl koronaviruso pandemijos derybas vykdo nuotoliniu vaizdo formatu.

Jungtinė Karalystė ES paliko sausio 31 d. Nuo tada abiem pusėms sunkiai sekasi pasiekti tinkamą proveržį, o nustatytas pereinamasis laikotarpis pamažu eina į pabaigą – tai reiškia visų dar JK narystės ES laikais priimtų taisyklių panaikinimą iki metų pabaigos. Britai yra užsispyrę ir teigia nepratęsiantys pereinamojo laikotarpio, ką jiems reiktų padaryti iki liepos 1 d. 

„Jokio esminio proveržio“

Vyriausiojo ES derybininko vertinimas spaudos konferencijos metu buvo išties vangus.

„Tiesa ta, kad nėra jokio esminio proveržio“, – teigė M. Barnier.

ES siekia plataus ir „ambicingo“ susitarimo, kuris apimtų prekybą ir visas kitas temas, o JK geriau norėtų paprasto prekybinio susitarimo su atskiru dokumentu dėl kitų esamų temų.

M. Barnier žurnalistams ir visuomenei priminė 4 esmines temas, kurios liko „užstrigusios“ po praėjusio derybų raundo.

  • Žuvininkystė. Nuo 2020 m. pabaigos JK siekia išsilaisvinti iš ES Bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių ir veikti kaip „nepriklausoma pakrančių valstybė“. ES nori prieigos prie JK vandenų. M. Barnier teigimu, britai nerodo jokio susidomėjimo ieškoti alternatyvų jų pateikiamiems pasiūlymams tokiose srityse kaip kvotų dalijimasis, o JK reikalavimas dėl minėtų kvotų derėtis kasmet yra „techniškai neįmanomi“ ES.
  • Vienodų sąlygų užtikrinimas. „Sąžiningo žaidimo“ taisyklės, apimančios ekonomiką ir prekybą, M. Barnier teigimu, taip pat nejuda iš vietos, nepaisant ES pastangų susitarti dėl standartų išlaikymo. ES nori užsitikrinti, kad JK laikytųsi jau esamų aplinkosaugos, darbo teisės, valstybinės pagalbos ir mokesčių taisyklių bei standartų. JK teigia įsivesianti savus standartus, kurie nors ir išliks aukšti, bus laisvi nuo ES taisyklių.
  • Valdysena. M. Barnier teigė, kad abi pusės yra „dar toli nuo uždavinio“ sukurti bendrus teisinius organus, kurie prižiūrėtų būsimą kooperaciją. ES nori naujo valdančio organo, kuris gali būti naudojamas kaip potencialus arbitražas kilus ginčui. JK siekia, kad būsima valdysena ir ginčų nagrinėjimas būtų vykdomas tariantis „lygiaverčiams suvereniems partneriams“.
  • Saugumas. Dėl policijos ir teisinių sistemų bendradarbiavimo, M. Barnier teigimu, vyko jau kiek konstruktyvesnės diskusijos, tačiau gan svarbūs klausimai lieka neatsakyti, pavyzdžiui, ar į susitarimą turi būti įtraukta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Kova dėl žuvų

Pasak JK Nacionalinės žvejybos organizacijų federacijos vadovo Barrie Deaso, ankstesnis žuvininkystės susitarimas, pasirašytas, kai 1973 m. JK prisijungė prie ES pirmtakės EEB, lėmė, kad „ES laivai žvejoja apie 6 kartus daugiau JK vandenyse, nei JK tą patį daro likusios ES vandenyse. Būtent todėl šis klausimas derybose tapo toks sudėtingas“.

„ES pozicijai įgyvendinti reiktų JK kapituliacijos žuvininkystės klausimu, ko tikrai nebus, – teigė B. Deasas. – Tai yra asimetrinis bendradarbiavimas, kuris yra naudingas tik ES laivynams. Ir gan stebėtina, bet jie nori pasilikti prie šių taisyklių. Jie nori status quo ir siekia, kad JK pakeistų savo ketinimus. Dabartinė ES pozicija yra status quo arba nieko. Deja, tokiu atveju nėra vietos jokiems kompromisams.“

Kitas raundas

ES vyriausiasis derybininkas taip pat susirūpino, kad menksta JK pasiryžimas įgyvendinti pasitraukimo susitarimo punktus tokiais klausimais kaip pasienio susitarimai Šiaurės Airijoje ir ES ir JK piliečių teisės.

Nors M. Barnier teigė, kad derybos „negali taip tęstis amžinai“, jis vylėsi, jog likęs laikas privalo būti „išnaudotas kaip įmanoma geriau“.

Po trečiojo derybų raundo gegužę M. Barnier „nusivylė“ JK ambicijos trūkumu derybų procese. Jis tvirtino, kad JK vis dar nepradėjo „tikros diskusijos“ dėl lygių konkurencijos teisių.

Kai kurie politikos komentatoriai mano, kad per šią vasarą rimtesnio proveržio nebus pasiekta, ypač kai Europa turi tvarkytis su koronaviruso pandemija. Jie yra įsitikinę, kad kokiam nors rimtesniam progresui pasiekti bus reikalingas valstybių lyderių įsikišimas ir politinė valia nusileisti. 

2020 06 09 10:40
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt