trečiadienis, lapkričio 25 d.
ES vyriausiasis derybininkas: Didžioji Britanija nenori visiškai pasitraukti iš ES
Alfa.lt

ES vyr. derybininkas Michelis Barnier apkaltino Jungtinę Karalystę (JK) nesugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į derybas dėl būsimų santykių.

Viename griežiausių pastarojo meto pasisakymų M. Barnier atskleidė, kad britai siekia išpešti kuo daugiau naudos, nesiūlydami nieko mainais.

ES vyr. derybininkas kaltina JK Vyriausybę dėl esą nesąžiningos ir nelanksčios derybinės pozicijos, kurios esmė ta, kad britai norėtų „pasilikti ES“, išsaugoti beveik visas narystės privilegijas ir teises, tačiau niekuo bendrijai neįsipareigoti.

Darbo netektų tūkstančiai ES piliečių

M. Barnier perspėjo, kad nusileidus britų pasiūlymams, ES prarastų dešimtis tūkstančių darbo vietų, o sąjungos ekonomika smarkiai nukentėtų.

Iki nustatyto ES ir JK pereinamojo laikotarpio, užtikrinančio artimus ir stabilius santykius tarp ES ir JK, pabaigos, liko mažiau nei pusmetis, tačiau derybos dėl santykių ateities įstrigo aklavietėje.

ES ir JK siekia susitarti iki spalio mėnesio pabaigos, kad liktų laiko ratifikavimui ir kitoms susitarimo įgyvendinimo procedūroms, tačiau kol kas proveržio derybose pasiekti nepavyksta.

Pereinamasis laikotarpis po „Brexito“ baigiasi gruodžio 31 d.

Airijos tarptautinių ir Europos reikalų instituto organizuotame virtualiame renginyje M. Barnier apkaltino britus neteikiant jokių garantijų, kad konkurencija ateityje vyks „sąžininga pagrindu“, kaip tai numatyta Politinėje deklaracijoje – neprivalomoje skyrybų sutarties dalyje, dėl kurios abi pusės susitarė, ir kuri derybų pagrindas.

Jis taip pat teigė, kad, nepaisant JK noro būti nepriklausomai nuo ES, praktiškai ji siekia status quo, tik be įsipareigojimų.

„Mes gerai žinome JK argumentus: norime pasitraukti iš ES, norime visiško suvereniteto ir laisvės nustatyti savo taisykles, norime be apribojimų leisti savo pinigus be jokių europietiškų apribojimų. Tiesa ta, kad Didžiosios Britanijos derybininkai iš tikrųjų siekia tęstinumo daugelyje sričių“, - sakė M. Barnier.

ES vyr. derybininkas atskleidė, kad JK vyriausybė siekia išsaugoti kone visus ES bendrosios rinkos privalumus be įsipareigojimų tokiose srityse kaip transportas, energetika, prekyba, bendradarbiavimas policijos ir teismų klausimais.

Tokiu atveju, pasak M. Barnier, JK galėtų įsigyti prekių iš viso pasaulio, jų iš esmės neperdirbti ir vėliau jau kaip britiškos kilmės produktus eksportuoti į ES be muitų ir kvotų.

JK pasiūlymai dėl kelių transporto leistų britų vilkikams be apribojimų važiuoti ES keliais, tačiau nesilaikyti darbo sąlygų, taikomų ES vairuotojams.

„Didžiosios Britanijos oro linijos galėtų skraidyti ES erdvėje, nesilaikydamos tų pačių darbo ir aplinkos apsaugos standartų“, - piktinosi ES vyr. derybininkas.

Pasak M. Barnier, be sąžiningo susitarimo žuvininkystės srityje apskritai negali būti „jokios naujos ekonominės partnerystės su JK“. ES derybų pusė ne kartą teigė, kad susitarimas dėl žvejybos politikos turi būti bendro susitarimo dėl atieties santykių tarp JK ir ES dalis.

Tačiau ES vyr. derybininkas tvirtino, kad priėmus britų poziciją, Airijos žvejai būtų išstumti iš vandenų, kuriuos jie žvejojo iki 1973 m. kai Airija ir JK įstojo į Europos ekonominę bendriją. Darbo netektų ir kitų šalių žvejai ir žvejybos pramonėje dirbantys ES piliečiai. „Tai visiškai nepriimtina“, – tvirtino prancūzas M. Barnier.

Prieiga prie teritorinių vandenų žvejybai yra itin jautrus klausimas, tiek tiek JK, tiek, pavyzdžiui, Prancūzijos piliečiams.

Vyr. derybininkas taip pat teigė, kad JK nelinkusi susitarti dėl būsimo ginčų sprendimo, nors Briuselis esą tik prašo Londono paversti savo įsipareigojimus teisiniu tekstu: „nieko daugiau, nieko mažiau“.

M. Barnier apkaltino JK neteikiant informacijos apie būsimą maisto prekių reglamentavimą. „Tai nėra technokratinės detalės. Tai yra esminiai dalykai. Kalbama apie dešimtis tūkstančių Europos darbo vietų ir pragyvenimo šaltinius – Airijos darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius – mūsų sveikatą, saugą ir gerovę, mūsų aplinką ir klimatą, mūsų pagrindines teises", – apibendrino M. Barnier.

ES vyr. derybininko komentarai atspindi didėjantį nusivylimą ES pusėje, kad derybos vyksta vėžlio žingsniu tuo metu, kai laiko iki galimo susitarimo lieka vis mažiau.

M. Barnier kalbėjo grįžęs iš neoficialių derybų Londone ir prieš kitą savaitę atnaujindant oficialias derybas.

JK ir toliau siekia laisvo „Kanados stiliaus“ laisvosios prekybos susitarimo su ES su nedaug įsipareigojimų, nors Briuselis tokią poziciją atmeta, nurodydamas JK geografinį artumą žemynui.

Po paskutinio nesėkmingo derybų rato rugjūtį JK vyriausiasis Didžiosios Britanijos derybininkas Davidas Frostas paragino ES sudaryti laisvosios prekybos susitartį, analogišką kitoms ES prekybos sutartims.

Rengiasi bet kuriam scenarijui

Alfa.lt rašė, kad ES institucijos ir valstybės narės jau pradėjo pasiruošimo darbus bet kuriam galimam šių derybų bei pereinamojo laikotarpio pabaigos scenarijui.

Pasirengimo darbai nesusitarimo scenarijui pradėti ir Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, visos šakinės ministerijos ir kitos susijusios institucijos peržiūri dar 2019 m. pradžioje rengtus parengties planus (kai buvo rengiamasi galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo) bei juos atnaujina. Šie planai skirti minimizuoti galimus neigiamus nesusitarimo scenarijaus padarinius.

„Net ir pasiekus išsamų, plačios apimties susitarimą su JK, pokyčių nebus išvengta. Susitarimo atveju pokyčių patirsime prekybos prekėmis ir paslaugomis, kelionių ir turizmo, socialinės apsaugos klausimų koordinavimo, energetikos ir kt. srityse. Šiems pokyčiams taip pat rengiamasi“, – teigė URM.

Europos Komisija, siekdama sklandaus pasirengimo minėtiems pokyčiams, liepos 9 d. išplatino Komunikatą dėl pasirengimo ES ir JK santykių pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentui. Jame detaliai pateikiamas galimų parengties priemonių poreikis atskirose srityse net ir pasiekus susitarimą.

Nepavykus pasiekti susitarimo ES ir JK prekiautų pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.

Dažnu atveju tai reikštų didesnius muitus ir kitus barjerus prekybai. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus mano, kad toks scenarijus būtų žalingas JK, ES ir Lietuvos ekonominei perspektyvai, tačiau palyginti su ekonominiu šoku, kokį sukėlė pandemija, santykinai nereikšmingas.

„Žinoma, tai priklauso nuo kiekvieno verslo ir gyventojo individualios padėties, kiek svarbi jiems yra JK rinka. Tikėtina yra verslų, kurie stipriai pajaustų „Brexito“ poveikį, nors nacionaliniu mastu žala ir būtų ribota“, – mano V. Šimkus.

Kaip vyksta ES ir JK derybos

2020 m. vasario 1 d. JK oficialiai pasitraukus iš ES buvo užbaigti „Brexito“ (JK išstojimo iš ES) derybų procesai. Tuomet buvo pradėtos ES–JK derybos dėl ateities santykių.

Remiantis 2019 m. gruodžio 13 d. Europos vadovų tarybos išvadomis, iš ES pusės derybose dalyvauja JK task force, vadovaujama vyr. derybininko M. Barnier. ES pusėje derybas prižiūri ES Bendrųjų reikalų taryba bei JK klausimų darbo grupė, taip į derybų procesus įtraukiant visas ES valstybes nares.

JK derybose atstovauja task force Europe, vadovaujama vyr. derybininko Davido Frosto.

Derybose abi pusės vadovaujasi derybiniais mandatais. ES derybinis mandatas patvirtintas vasario 25 d. Bendrųjų reikalų taryboje, JK derybinis mandatas paviešintas vasario 27 d.

Derybos vykdomos derybiniais raundas, kurių kiekvienas trunka apie savaitę. Taip pat vykdomi ir atskiri vyriausiųjų derybininkų bei techninio lygmens ekspertų susitikimai. Iki šiol yra įvykę 7 derybiniai raundai. Kitas derybų etapas vyks ateinančią savaitę.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad derybų kulminacija nusikels į spalio viduryje vyksiantį ES Vadovų tarybos susitikimą.

2020 09 04 11:27
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt