antradienis, rugpjūčio 9 d.
Gyvenimas be dujų – įmanomas scenarijus Lietuvoje? (papildyta)
Arvydas Jockus
BNS foto
Lietuva šių metų balandį visiškai atsisakė rusiškų dujų, dabar visos dujos, daugiausia iš JAV, gabenamos per SGD terminalą Klaipėdoje

Ekspertų nuomone, išskyrus „Achemą“, suvartojančią daugiau kaip pusę šalyje suvartojamų dujų, visi kiti vartotojai galėtų be jų apsieiti – alternatyvų iškastiniam kurui yra pakankamai.

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba be dujų Lietuvoje galėtų visiškai apsieiti jau 2030 m.

Individualūs ūkiai, dujas naudojantys viryklėse ir šilumos boileriuose, sparčiai keičia į kitus sprendimus, pavyzdžiui, įsirengia šilumos siurblius.

Kiek sudėtingesnė situacija pramonės įmonėse, bet ir jas investuoti į kitus šaltinius vers nekonkurencinga dujų kaina.

Vis dėlto artimiausią žiemą rekordiškai aukštos dujų kainos dar kandžiosis ir vers susiveržti diržus ir gyventojus, ir pramonę.

Laukia sunki žiema

Prognozuojama, kad ateinantį sezoną dėl rekordiškai išaugusių gamtinių dujų kainų Lietuvos vartotojai už šilumą mokės ne mažiau, o gal ir daugiau nei praėjusią žiemą.

Nuo rusiškų dujų ypač priklausančioje Vokietijoje prognozuojamos iki trijų kartų didesnės sąskaitos už šildymą. Anksčiau Vokietija iš Rusijos importuodavo 55 proc. suvartojamų dujų, šiuo metu srautas beveik sustojęs.

Naujienų portalo Alfa.lt kalbinti ekspertai mano, kad padėtis Lietuvoje nėra tokia grėsminga, nes dujų vartojimas šalyje, ypač šilumos gamyboje, pastaruoju metu mažėjo ir toliau mažės.

Nedideles pajamas gaunantiems gyventojams, kurie be dujų neapsieis, kitą žiemą, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, dalį kainos kompensuos Vyriausybė.

Tačiau Vilniuje, kur šiluma dėl aukštų dujų kainų pernai brango labiausiai Lietuvoje, iš esmės niekas nesikeis.

Šilumą gaminant iš brangių gamtinių dujų, vilniečiai ir toliau gaus bauginančias sąskaitas ir ne visi galės pretenduoti į valdiškas kompensacijas.

Prognozuojama, kad valstybės kontroliuojamos įmonės „Ignitis grupė“ statomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas visu pajėgumu pradės veikti jau pasibaigus šildymo sezonui.

Vilniuje beveik pusė centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš rekordiškai brangių dujų, ir tai yra „prasčiausias“ rodiklis tarp šalies savivaldybių.

Daugiausia degins Vilnius

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad didžioji dalis centralizuotos šilumos tiekėjų turi katilines, kurios degina kitas kuro rūšis, pirmiausia biokurą, kuris sudaro apie 75 proc.

„Likusią dalį dengdavome dujomis arba skystuoju kuru. Kol dujos buvo pigios, piko metu buvo deginamas šis iškastinis kuras. Dabar, kai dujos labai pabrango, žinoma, įmonės svarsto visus variantus ir vėl ruošiasi pirkti ir perka skystąjį kurą, kad sumažintų dujų dalį“, – sakė V. Lukoševičius.

Didelės katilinės, kurios turi mazuto ūkius, pasak jo, gali deginti mazutą, mažesnės – krosnių kurą ir lengvuosius naftos produktus.

„Dujų daugiausia naudoja Vilnius, Kaune beveik nenaudojama, šiek tiek daugiau dujų deginama Klaipėdoje, Šiauliuose, o Alytuje jos sudaro apie trečdalį kuro“, – sakė V. Lukoševičius.

Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas. Kuras sudaro apie 70 proc. šildymo kainos.

Praėjusią žiemą Vilniuje 44 proc. šilumos gaminta deginant rekordiškai pabrangusias gamtines dujas.

Jeigu Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas jau veiktų, šildymo sezono metu Vilnius apie 70 proc. visos suvartojamos šilumos pagamintų iš pigesnio biokuro.

Biokuras Lietuvoje, išskyrus sostinę, šilumos gamyboje sudaro apie 75 proc.

Sostinės šilumos ūkio valdytoja savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) būsimam šildymo sezonui jau užtikrino 100 proc. būtino dujų kiekio.

Įmonė jau pasirašė sutartį su „Ignitis grupe“, kuri šešiems mėnesiams užtikrins dujų tiekimą.

Vis dėlto konkreti dujų kaina priklausys nuo to, koks tuo metu bus Nyderlandų dujų indeksas (TTF indeksas). Nors VŠT siekė įsigyti dujų už fiksuotą kainą, tokio pasiūlymo nepateikė nė vienas rinkos dalyvis.

Tikslas – atsisakyti dujų

Kokios galimybės šilumos gamyboje iš viso atsisakyti gamtinių dujų?

V. Lukoševičius tikina, kad atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje yra ir politinis, ir taktinis, ir strateginis tikslas, ir jo siekiama gana ryžtingai.

Atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje yra ir politinis, ir taktinis, ir strateginis tikslas.

„Jeigu būtų (numatytu laiku 2021–2022 metų sandūroje – red.) pasileidusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė, mes jau beveik 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gamintume iš biokuro ir kitų kuro rūšių, bet nenaudotume dujų. Ir pamažu iki 2030 m. šilumos gamyboje visiškai atsisakytume iškastinio kuro ir pereitume prie atsinaujinančių išteklių“, – teigė V. Lukoševičius.

Lietuvoje nemaža dalis individualių ūkių šilumą gamina iš dujų. Dujines šilumos sistemas gyventojai įsirengė, kai dujos buvo pigios. „Dabar jų plėtra nebevyksta, namų ūkiai įsirengia šilumos siurblius arba prisijungia prie centralizuotų tiekimo tinklų“, – sakė V. Lukoševičius.

Sunkiausia pramonei

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad dujų atsisakymo procesas Lietuvoje vyksta visą pastarąjį dešimtmetį.

„Aišku, jį buvo prislopinę 2018–2019 m. žemos dujų kainos. Dėl to buvo šioks toks dujų tiekimo į individualius namus šuolis, kai buvo įsirengiami ir pigiomis dujomis šildomi boileriai. Tai čia buvo tam tikras nukrypimas nuo bendros tendencijos“, – pastebėjo T. Povilauskas.

Dujos Lietuvoje, pasak jo, dabar daugiausia naudojamos pramonėje ir šilumos gamyboje.

Daugiau kaip pusę visų šalyje suvartojamų dujų naudoja Jonavos chemijos produktų gamykla „Achema“ – dujos yra pagrindinė azoto trąšų gamybos žaliava. Kiti trys stambūs vartotojai yra individualūs ūkiai, šilumos gamintojai ir pramonė.

„Namų ūkiuose dujos deginamos viryklėse ir šilumos boileriuose. Centralizuotą šilumą tiekiančios įmonės jau seniai konvertuoja dujas į biokurą ir dabar jo dalis sudaro apie 75 proc. Šis santykis labai pagerės, kai pagaliau bus įrengtas „Igničio“ biokuro katilas naujoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Greičiausiai tai bus kitų metų pavasarį. Šioje vietoje progresas buvo ir bus“, – neabejoja T. Povilauskas.

Jo nuomone, kiek sudėtingesnė situacija pramonės įmonėse, bet ir jas investuoti į kitus šaltinius vers nekonkurencinga dujų kaina.

„Keliolika didžiųjų pramonės įmonių daugiausia naudoja gamtines dujas garo ir šilumos gamybai. Tai stiklo, medienos, popieriaus, naftos perdirbimo pramonė, šiltnamiai. Turbūt aukšta gamtinių dujų kaina ir bus tas motyvuojantis veiksnys dujų atsisakyti ir investuoti į kitus energijos išteklius“, – mano T. Povilauskas.

Keliolika didžiųjų pramonės įmonių daugiausia naudoja gamtines dujas garo ir šilumos gamybai.

Pasak jo, buitiniai vartotojai turi gan daug alternatyvų keisti dujų boilerius – tai ir šilumos siurbliai, ir saulės elektrinės, ir kitos sistemos.

„Individualių namų ateitis aiški – be dujų, – įsitikinęs ekonomistas. – Lieka pramonės įmonės, kurios turės priimti individualius sprendimus. Aukštos kainos turbūt labiausiai motyvuos investuoti į kitą kurą. Dujų atsisakymas centralizuotai tiekiamos šilumos įmonėse – tik laiko klausimas.“

Šiemet vartosime mažiau

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo suvartota 24,1 TWh dujų.

„Dėl nuolat besikeičiančios situacijos dujų rinkoje sunku tiksliai prognozuoti dujų suvartojimą, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad Lietuvoje 2022 m. bus suvartota apie 20,2 TWh. Dujų suvartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais (2018-2021 m.) svyravo nuo 22,3 TWh iki 25,1 TWh per metus“, – Alfa.lt teigė „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.

Didžiausias gamtinių dujų vartotojas Lietuvoje yra AB „Achema“, kurios metinis dujų poreikis sudaro arti pusės viso Lietuvos dujų poreikio.

Išaugo beveik 400 proc.

Lietuva šių metų balandį visiškai atsisakė rusiškų dujų. Visos šalyje suvartojamos dujos importuojamos per Klaipėdos SGD terminalą. Kas mėnesį Klaipėdą pasiekia po tris didelius SGD krovinius, daugiausia iš JAV.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitoje nurodo, kad 2021 m. antrą pusmetį gamtines dujas importuojantys rinkos dalyviai į Lietuvą importavo 10 466 GWh gamtinių dujų, t. y. 31,79 proc. mažiau nei 2020 m. antrą pusmetį.

Vidutinė svertinė importuojamų gamtinių dujų kaina 2021 m. antrą pusmetį buvo 54,23 Eur/MWh, arba 397,98 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje buvo parduota 3395 GWh gamtinių dujų, t. y. 1,29 proc. daugiau nei 2020 m. antrą pusmetį.

Didmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2021 m. antrą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, parduodamų gamtinių dujų kiekis sumažėjo 29,87 proc., t. y. nuo 10 097 GWh iki 7081 GWh.

Didmeninėje gamtinių dujų rinkoje pagal dvišales sutartis prekiavę gamtinių dujų tiekėjai 2021 m. antrą pusmetį gavo 177,411 mln. eurų pajamų, arba 338,72 proc. daugiau nei 2020 m. antrą pusmetį.

Mažmeninėje gamtinių dujų rinkoje 2021 m. antrą pusmetį patiekta 3895 GWh gamtinių dujų, t. y. 12,98 proc. daugiau nei 2020 m. antrą pusmetį.

Tiekimas nebuitiniams vartotojams padidėjo 10,18 proc., o buitiniams vartotojams – 19,87 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Gamtinių dujų tiekimo įmonės, gamtines dujas pardavusios mažmeninėje gamtinių dujų tiekimo rinkoje, 2021 m. antrą pusmetį gavo 193,907 mln. eurų pajamų. Pajamų dydis išaugo 158,13 proc. palyginti su 2020 m. antru pusmečiu.

2021 m. antrą pusmetį Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas siekė 9326 GWh, t. y. 25,32 proc. mažiau nei 2020 m. antrą pusmetį, kai buvo suvartota 12 488 GWh gamtinių dujų.

2022 07 19 10:13
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt