trečiadienis, spalio 20 d.
Kelionės į užsienį be COVID-19 skiepo nebebus įmanomos
Domantas Katelė
Pixabay
Paplūdimys.

Lietuvos gyventojai po karantino vis aktyviau renkasi keliones į užsienį. Dažniausi jų pasirinkimai – šiltesnio klimato ir šalia jūros ar vandenyno esančios šalys. Kaip teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė, būtent skiepai atveria duris ir supaprastina procedūras kelionėms į užsienį. 

Situacija nėra rožinė

Ž. Gavelienė teigia, kad pandemijos metu lietuviai pasiilgo kelionių, todėl poreikis tikrai nėra mažas. Vis dėlto situacija dar nėra tokia gera, kokia buvo iki pandemijos: „Kelionių poreikis auga, jos atsigauna. Remiantis „EuroControl“ duomenimis, praėjusią savaitę vykdyti skrydžiai sudarė 68 proc. 2019 m. bendro skrydžių srauto.“

Ekspertė pasidalijo ir savo kelionių agentūros surinktais duomenimis. Anot turizmo sektoriaus atstovės, jie rodo didelį gyventojų norą keliauti į kitas šalis, tačiau atvykstamojo turizmo mastas krito drastiškai: „Estravel“ vasaros sezono poilsiautojų skaičius išaugo 220 proc., verslo keliautojų 48 proc., bet atvykstamasis turizmas krito 92 proc.“

Anot Ž. Gavelienės, tam įtakos turėjo ir Vyriausybės priimti sprendimai. Ji pastebi, kad valdžios atstovai tinkamai neiškomunikavo galimybių atvykti į Lietuvą ir taikomų reguliacinių priemonių, tokių kaip skiepai, testai ir panašiai. Turizmo ekspertė pastebi, kad nepavyko sukurti ir vadinamojo „Baltijos burbulo“, kada Baltijos valstybių gyventojai galėtų lengviau keliauti tarp šalių, taip gerinant turizmo sektoriaus padėtį ir gaivinant valstybės ekonomiką.

„Estravel Vilnius“ vadovė priduria, kad karantinas, uždarytos sienos ir pandemija paliko žymų pėdsaką ir įmonės biudžete. Pasak Ž. Gavelienės, organizacijos pajamos, lyginant su 2019 m., susitraukė 41 proc. Ji tikina, kad atsigavimui ir sugrįžimui prie ikipandeminio pajamų lygio prireiks bent keleto metų.

Gelbėja skiepai

Ž. Gavelienė teigia, kad atsiradus skiepams situacija dramatiškai pasikeitė lyginant su ta, kuri buvo iki atsirandant Europos Sąjungos sertifikatui. Periodiškai atliekamus ir neretai itin brangiai keliautojams kainuojančius testus pakeitė kelios vakcinos injekcijos, kurios palengvina ne tik keliautojų, bet ir valstybės institucijų darbą.

„Atsispirti nuo žemės leidžia skiepai ir skaitmeninis Europos Sąjungos (ES) sertifikatas. Turizmas tapo puikiu argumentu vakcinuotis. Keliauti tapo kur kas paprasčiau tiems, kurie turi imunitetą COVID-19. Dingsta prievolė testuotis ir izoliuotis grįžusiems iš Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamo paveiktų šalių sąrašo“, – ES lygiu patvirtintomis priemonėmis džiaugiasi Ž. Gavelienė.

Ji priduria, kad sėkmingai visose ES šalyse taikomas skaitmeninis sertifikatas sukuria vertės ir Lietuvos oro uostams. Remdamasi turimais statistikos duomenimis, Ž. Gavelienė tvirtina, jog Vilniaus oro uostas tapo lyderiu Baltijos šalyse, o birželį įvykdė net 71 tiesioginį skrydį.

Kalbėdama apie skiepų naudą turizmo sektoriui, ji pastebi, kad atsiranda vis daugiau valstybių, kurios atsisako priimti nuo COVID-19 neskiepytus keliautojus iš užsienio. Tarp tokių valstybių – Izraelis, Malta ir Vengrija. Anot Ž. Gavelienės, tai galimai turės įtakos tų šalių patrauklumui, tačiau saugumas tampa šių šalių prioritetu. Skaitmeninis ES sertifikatas, anot Ž. Gavelienės, tampa reikalingas ir norint patekti į vietinius valstybių traukos objektus. Be šio dokumento į Paryžiuje esantį Eifelio bokštą patekti nebepavyks.

Turizmo ekspertė priduria, kad kainos pandemijos laikotarpiu per daug nesikeitė. Europoje atlaisvėjus suvaržymams, didelių kainų pokyčių ar augimo nepastebima. Vis dėlto keliaujantieji pasiruošę išleisti daugiau pinigų, kadangi daugiau renkasi geresnius, platesnį paslaugų asortimentą turinčius viešbučius.

Taip pat keičiasi ir keliavimo tendencijos. Į turistines keliones išsiruošę gyventojai užsienio valstybėse praleidžia daugiau laiko – apie 2–3 savaites arba net iki keleto mėnesių, kada atostogas derina su darbu. Galimybę tiek daug laiko leisti užsienyje suteikė darbas nuotoliniu būdu.

Po pandemijos į keliones išsiruošę žmonės yra linkę keliauti grupelėmis. Jie pirmiausia taikosi į dideles vilas užsienio valstybėse, kurios pastaruoju metu yra itin pilnos. 

Traukia ten, kur šilta

Pasak Ž. Gavelienės, lietuviai renkasi atostogas šiltuose kraštuose. Užsidarius sienoms, Atlanto vandenyne Portugalijai priklausanti Madeiros sala ėmėsi ieškoti naujų rinkų. Taip ji atsivėrė ir keliautojams iš Lietuvos, kurie vis dažniau renkasi ilsėtis būtent čia. Kaip teigia „Estravel Vilnius“ vadovė, ši sala tampa pirmu pasirinkimu, o jei nėra vietų, lietuviai suka link Graikijos.

Turizmo ekspertė tvirtina, kad lietuviai itin mėgsta Graikiją – atsiradus galimybei skristi į naują, anksčiau dar neišbandytą Graikijos salą, lietuviai šios galimybės nepraleidžia.

Paklausa didelė ir dėl kelionių į Turkiją. Rinkdamiesi keliauti į šią valstybę, lietuviai stengiasi tai suderinti su mokinių atostogomis, tad ruduo pasižymi itin dideliu užimtumu. Ž. Gavelienė teigia, kad neretai pasitaiko poilsiautojų, kurie pasiruošę Turkijoje praleisti net iki mėnesio. Vis dėlto šiemet tokios trukmės kelionės vis dar kabo ant plauko, kadangi nėra aišku, ar moksleiviai turės galimybę mokytis nuotoliniu būdu.

Kaip teigia „Estravel Vilnius“ vadovė, didele paklausa pasižymi ir naujametės kelionės. Jau dabar likę itin mažai vietų skrydžiams į anksčiau minėtą Madeirą, kuri pasižymi įspūdingu naujųjų metų pasitikimu į dangų leidžiant milžinišką kiekį fejerverkų.

Kalbėdama apie saugumą kelionių metu, Ž. Gavelienė išskiria kelis pagrindinius dalykus, kuriuos būtina atlikti iki kelionės: „Keleiviai neretai pamiršta pasitikrinti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimo datą, tad į tai vertėtų atkreipti dėmesį. Taip pat būtina pasirūpinti draudimu nuo COVID-19, kadangi tai kalba ne tik apie medicininių paslaugų finansavimą, tačiau ir apie tokius atvejus, kada keliautojai yra priversti izoliuotis. Tai padengtų ir apgyvendinimo kaštus. Kitas dalykas – skaitmeninis ES sertifikatas, nevalia jo pamiršti. Prieš vykstant į užsienio valstybę, rekomenduoju nepamiršti pasitikrinti tos šalies taikomų reikalavimų, kad per kelionę nekiltų nesklandumų.“

Atvykstamajam turizmui – krizė

„Estravel Vilnius“ vadovės teigimu, Lietuvos institucijos pavėlavo tinkamai iškomunikuoti apie galimybę užsieniečiams atvykti į Lietuvą. Tai, pasak jos, lėmė, kad Lietuvos turizmo sezonas liko neišnaudojęs savo potencialo.

„Kaip jau minėjau anksčiau, atvykstamasis turizmas šiemet krito per 92 proc. lyginant su 2019 m. Turimi duomenys rodo, kad per antrąjį metų ketvirtį į Lietuvą atvyko vos 73 tūkst. turistų iš užsienio, o tai sudarė tik 14 proc. įprasto srauto. Vilnius taip pat per daug neišsiskyrė iš bendro valstybės konteksto – per birželio mėnesį sostinė sulaukė tik kiek mažiau negu 20 proc. įprasto srauto, lyginant su 2019 m.“, – negatyvią statistiką pristato Ž. Gavelienė.

Ji priduria, kad pavieniai keliautojai dažnai nesinaudoja kelionių organizatorių paslaugomis, o tai lemia, kad po šalį keliauja itin mažai – dažniausiai apsiriboja Vilniaus senamiesčiu, jo kavinėmis, restoranais, lankomais objektais.

Anksčiau didžiausią dalį turistų sudarydavo keliautojai iš Rytų kaimynių – Baltarusijos ir Rusijos. Šiemet situacija pasikeitė – atvykėlių iš šių šalių beveik nėra. Tendencija rodo itin grėsmingus rodiklius turizmo sektoriui. Ekspertai skaičiuoja, kad Lietuva per šią vasarą gali sulaukti net du kartus mažiau turistų nei pernai.

2021 08 05 10:16
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt