trečiadienis, gruodžio 2 d.
Kodėl kartu su COVID-19 susirgimais tolygiai nekyla ir mirčių skaičius?
Alfa.lt

Europa skęsta antroje koronaviruso pandemijos bangoje. Infekcijų skaičius tragiškai išaugo visame žemyne. Valstybės pamažu įveda griežtas karantinines priemones. Ekonomikos vėl užsidaro. Tačiau visame šiame chaose yra ir kažkiek vilties – vis dar labai pavojingas virusas, panašu, vidutiniškai pražudo mažiau žmonių, praneša portalas CNN.

Naujausi turimi duomenys iš Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rodo, kad nors COVID-19 sergamumo atvejų skaičius rekordiškai auga Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse, mirčių skaičius taip staigiai neauga.

Pasak mirtingumą šalyse stebinčio Nuffieldo pirminės pagalbos mokslų statistiko Jasono Oke'o, JK birželio pabaigoje mirtingumas siekė mažiau nei 3 proc. Iki rugpjūčio skaičius jau sumažėjo iki 0,5 proc., o dabar siekia apie 0,75 proc.

„Manau, kad tai lemia sergančiųjų amžius ir kiti veiksniai, tokia kaip gydymo kokybė“, – mano J. Oke'as. 

Jaunesni ir sveikesni žmonės ima dažniau sirgti

Ko gero, dažniausia mažesnio mirtingumo priežastis – sergančiųjų amžius.

Pirmoji pandemijos banga ypač skaudžiai kirto Europos senoliams, plisdama ligoninėse ir pensionatuose, tačiau tendencijos per vasarą pakito, virusui ėmus cirkuliuoti daugiau tarp jaunesnių žmonių, kurie lankosi restoranuose, baruose ir kitose viešose vietose.

Vidutinis sergančiųjų Europoje amžius nuo pirmosios bangos nukrito nuo 54 iki 39 metų.

Vyresni žmonės susiduria su daug rimtesne rizika rimtai susirgti, todėl protrūkis pensionate gali būti daug mirtingesnė nei studentų bendrabutyje.

Tačiau sergant vis didesniam jaunų žmonių skaičiui ir bendram mirtingumui mažėjant, nereiškia, kad virusas tapo mažiau pavojingas. Jei jis vėl pradės plisti vyresnių žmonių grupėje, mirtingumo skaičius taip pat išaugs. Tai jau pradeda matytis kai kuriose valstybėse kaip JK, kur, J. Oke'o teigimu, mirtingumas nežymiai pradėjo augti.

„COVID-19 virusas yra labai stabilus, jis nelabai mutuoja, – teigė Leičesterio universiteto virusologas dr. Julianas Tangas. – Koronaviruso rimtumas priklauso nuo daugiausia individualaus imuniteto atsako, susijusio su amžiumi, lytimi, tautybe ir kai kuriomis jau esančiomis sveikatos problemomis.“

Gydymo procesas gerėja

Nors demografinis pokytis prisidėjo prie mažesnio mirtingumo, ekspertai įtaria, kad sveikatos sistemos geresnis prisitaikymas gydyti COVID-19 pacientus gali būti kitas svarbus veiksnys.

Remiantis Niujorko universiteto Langone sveikatos centro atlikto tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į demografinius ir klinikinius faktorius, į Niujorko ligonines paguldytų žmonių mirtingumas nukrito nuo 25,6 proc. kovą iki 7,6 proc. rugpjūtį.

Ir pačios gydymo priemonės taip pat pasikeitė. Gal plačiai pandemijos pradžioje naudoti plaučių ventiliavimo aparatai dabar yra naudojami mažiau, nes gydytojai suprato, kaip jie gali pažeisti sergančiųjų COVID-19 plaučius. Vietoje to pacientai dabar yra guldomi ant pilvo, kad padėtų jiems į plaučius gauti daugiau deguonies.

Gerėjanti statistika yra užfiksuota ir JK gydymo įstaigose – tik 12 proc. pacientų mirė nuo rugsėjo pradžios, palyginus su 39 proc. nuo pandemijos pradžios iki rugpjūčio.

„Tai gali indikuoti, kad arba gydymas gerėja ir sveikatos darbuotojai dabar žino, kaip tvarkytis su virusu, arba į ligonines atkeliauja žmonės su švelnesniais simptomais“, – teigė J. Oke'as.

Duomenų ir testavimo klausimas

Nors mažėjantis mirtingumas lyg ir teikia vilčių, yra daugybė kitų problemų, į kurias reikia atsižvelgti. COVID-19 mirtys yra skaičiuojamos nuo bendro susirgimų skaičiaus, tai reiškia, kad jų nustatymas bus tikslus, jei bendra fiksuojama statistika bus teisinga.

Ir tai tikrai sukėlė nemenką problemą pandemijos pradžioje, kai testavimas nebuvo taip gerai prieinamas ir tik rimtai susirgę būdavo tikrinami.

„Jei tu tik tikrinsi simptomatinius atvejus, tu gali gerokai nuvertinti bendrą susirgusiųjų skaičių“, – teigė virusologas J. Tangas ir pabrėžė, kad kai kurie tyrimai indikuoja, kad asimptominių koronaviruso atvejų gali būti net iki 60–70 proc.

„Būtent todėl pranešamas mirtingumas galėjo būti neproporcingai didelis pandemijos pradžioje, tačiau vėliau sumažėti, nes mes imame tikrinti visu daugiau asimptominių sergančiųjų, kurie „praskiedžia“ ir mirtingumą“, – pridūrė J. Tangas. 

2020 10 29 13:54
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt