penktadienis, liepos 1 d.
Kremliuje bręsta maištas? V. Putinu nepatenkinti nei „karo vanagai“, nei „taikos balandžiai“
Alfa.lt
Scanpix
Vladimiras Putinas.

Daugybė Rusijos politinio elito yra nepatenkinti asmeniškai Vladimiru Putinu. Tokios pozicijos laikosi ir tie, kurie pasisako už karo tęsimą, ir tie, kurie nori taikos, praneša nepriklausomas Rusijos leidinys „Meduza“.

Per tris karo mėnesius bendra Rusijos elito nuotaika sugebėjo kelis kartus visiškai pasikeisti. Kovo pradžioje „Meduza“ rašė, kad dauguma Kremliaus ir vyriausybės pareigūnų paprasčiausiai nežinojo, ką daryti, ir bijojo, kaip sankcijos paveiks jų karjerą bei gyvenimą. Kiek vėliau kilo „patriotinis pakilimas“ – balandį daugelis valdančiųjų viešai ragino kariauti iki „pergalingos pabaigos“.

Dabar, praėjus trims mėnesiams nuo invazijos pradžios, vertinant įvykius vėl vyrauja pesimizmas. „Nebus galima gyventi kaip anksčiau, apie vystymąsi negali būti nė kalbos. Tačiau įmanoma kaip nors išgyventi – pilkasis importas, prekyba su Kinija ir Indija“, – sakė Rusijos vyriausybei artimas šaltinis, kurį cituoja „Meduza“.

Kartu Kremlius vis dar nemato realaus scenarijaus, pagal kurį valdžia galėtų nutraukti karo veiksmus Ukrainoje ir išlaikyti savo reitingą. „Meduza“ jau rašė, kad praėjus kelioms savaitėms nuo invazijos į Ukrainą pradžios Kremliaus politinis blokas pradėjo kurti strategijas, kaip tai būtų galima pasiekti, tačiau nieko nesugebėjo sugalvoti.

„Tų, kurie patenkinti V. Putinu, tikriausiai beveik nėra. Verslininkai ir daugelis vyriausybės narių yra nepatenkinti, kad prezidentas pradėjo karą nepagalvojęs apie sankcijų mastą – su tokiomis sankcijomis neįmanoma gerai gyventi. „Vanagai“ nėra patenkinti „specialiosios operacijos“ tempu. Jie mano, kad galima veikti ryžtingiau“, – taip „Meduzai“ Kremliaus šaltinis apibūdino Rusijos elito nuotaikas. Tai patvirtino dar du prezidento administracijai artimi asmenys, taip pat dar du su vyriausybe glaudžiai susiję pareigūnai.

Kremliui artimi šaltiniai aiškina, kad „karo vanagų“ pozicija paprasta: „Jie sako, kad, jei jau įsitraukėme į šį reikalą, neturėtų būtų leista, kad vyrautų silpnybės. Būtina veikti ryžtingiau.“ Sakydami „griežtesnis“, jie turi omenyje plačią rezervininkų mobilizaciją ir karą „iki pergalės“ – idealiu atveju, kol bus užimtas Kijevas.

Tačiau, pasak „Meduzos“ šaltinių, Kremlius nėra pasirengęs mobilizacijai. Dar balandį šaltiniai iš Rusijos prezidento administracijos, remdamiesi slaptų sociologinių apklausų rezultatais, teigė, kad net „specialiąją operaciją“ palaikantys rusai nėra pasirengę kariauti patys arba siųsti į frontą savo artimųjų.

Kartu šaltiniai sakė, kad „taikos partija“, kuriai atstovauja stambūs verslininkai ir dauguma civilių pareigūnų, taip pat nepatenkinta V. Putino veiksmais, nes nemato jokių realių jo žingsnių siekiant taikos su Ukraina. Jie įžvelgia nemažai sunkumų ekonomikoje.

„Problemos [Rusijoje dėl karo] jau matomos, o vasaros viduryje jos tiesiog pasipils iš įvairių pusių: transporto, medicinos, net žemės ūkio. Apie tokį mastą tiesiog niekas nepagalvojo“, – „Meduzai“ aiškino vyriausybei artimas šaltinis.

Jis pridūrė, kad prieš karą niekas Kremliuje nebuvo apskaičiavęs galimybės, kad Europos šalys visiškai atsisakys importuoti rusiškas dujas ir naftą. Apie tokį embargą vis dar diskutuojama, tačiau, pasak „Meduzos“ pašnekovų, prezidentas ir „karingoji“ jo aplinkos dalis vis dar netiki, kad šie Vakarų grasinimai bus įgyvendinti.

V. Putinas tiesiog nenori galvoti apie ekonominius sunkumus, kurie yra akivaizdūs daugumai pareigūnų, ir ypač nenori jų sieti su karu, pabrėžė du šaltiniai.

Prezidentas taip pat viešai išreiškė tokį požiūrį. Pavyzdžiui, susitikime su V. Putinu Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas taip paaiškino statybų pramonės nuosmukį: „Prasidėjus specialiajai karinei operacijai, laikinai sutriko logistiniai ryšiai. Juk daug pirkome užsienyje ir daug dėmesio skyrėme tranzitui per kaimyninių valstybių teritoriją. Prireikė šiek tiek laiko, kad pritaikytume atsargas prie naujos realybės. Dabar tai jau padaryta.“

V. Putinas kelis kartus pakartojo, kad sunkumai neturėtų būti siejami su karu: „Šiuo atveju nereikėtų kalbėti apie šią mūsų specialiąją karinę operaciją. 2020–2021 m. patyrėte nuosmukį ir statybų apimtys pastebimai sumažėjo. Todėl specialioji karinė operacija Donbase su ja visiškai nesusijusi.“

Prezidento administracijai ir vyriausybei artimi „Meduzos“ pašnekovai teigė, kad šiame kontekste vis dažniau diskutuojama apie „ateitį po Putino“.

„Nėra taip, kad jie dabar nori nuversti V. Putiną ir rengia sąmokslą. Tačiau yra supratimas arba noras, kad artimiausioje ateityje jis nevadovaus valstybei“, – aiškino vienas šaltinis. „Prezidentas viską sugadino, bet viską galima sutvarkyti – kaip nors susitarti [su Vakarais ir Ukraina]“, – pridūrė kitas „Meduzos“ pašnekovas.

Pasak jo, Kremlius tyliai aptarinėja net prezidento įpėdinių figūras. Tarp jų – Maskvos meras Sergejus Sobjaninas, Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ir prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka.

„Meduzos“ šaltiniai paaiškino, kad S. Kirijenka pastaruoju metu nuolat bendrauja su V. Putinu dėl Donbaso (jis tapo šio klausimo Kremliuje kuratoriumi) ir ekonomikos. Tuo pat metu „Meduzos“ šaltiniai skirtingai vertina S. Kirijenkos planus: vieni mano, kad jis nori tapti ministru pirmininku, kiti įsitikinę, kad jis bando įrodyti savo efektyvumą.

Tačiau abu pabrėžė, kad S. Kirijenka, kaip ir „Rosgvardijos“ vadovas Viktoras Zolotovas, dabar priklauso V. Putino artimiausiam ratui.

„Dabar tie, kurie dalyvauja operacijoje, t. y. vadovauja armijai, dirba su Donbasu. Šie žmonės gali užbėgti už „raudonos linijos“, t. y. gali pažadinti prezidentą skambučiu“, – pabrėžė vienas iš pašnekovų.

Tačiau „Meduzos“ pašnekovai taip pat sakė, kad visi supranta: V. Putinas gali palikti prezidento postą tik tuo atveju, jei jo sveikata rimtai pablogės. Todėl aukštų pareigūnų nepasitenkinimas niekuo nepasireiškia, išskyrus tarpusavio pokalbius.

2022 05 24 13:37
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt