ketvirtadienis, sausio 27 d.
Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė: Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO (papildytas)
BNS
Scanpix
Christine Lambrecht ir Arvydas Anušauskas

Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, sako pirmojo užsienio vizito į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), reaguodama į Maskvos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl Aljanso plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje.

„Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis. Tai yra išvis nediskutuotinas klausimas“, – Rukloje, Jonavos rajone, sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Lambrecht.

Kartu spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad negalima leisti Rusijai „braižyti naujų raudonųjų linijų“.

„Negalima dalyti Europos į saugumo sferas, negalima uždrausti šalims pasirinkti jų saugumo orientacijos“, – kalbėjo ministras.

Reikalavimai „nėra priimtini“

Rusija penktadienį paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės (bloko) plėtros“.

Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.

Šios sąlygos paskelbtos Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

NATO adresuotame dokumente taip pat rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.

Pasak Lietuvos ministro, savo reikalavimais Rusija siekia suskaldyti NATO, sustiprinti Aljanso rytinio flango apginamumą ir eliminuoti Jungtinių Valstijų buvimą Europoje.

„Tokie reikalavimai nėra priimtini, jeigu mes galvojame apie savo šalių saugumą“, – sakė A. Anušauskas.

K. Lambrecht teigė, kad NATO šalių atstovai aptars Rusijos reikalavimus kitą savaitę.

„Tvirtas įsipareigojimas“

Jonavos rajone, Rukloje, Ch. Lambrecht susitiko su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui.

Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst. karių, pusė jų yra iš Vokietijos.

„Tai rodo tvirtą (Vokietijos – BNS) įsipareigojimą mūsų regiono saugumui“, – sakė A. Anušauskas.

K. Lambrecht teigė, kad pirmojo vizito į užsienį į Lietuvą pasirinko sąmoningai, norėdama „paremti mūsų sąjungininkus ir pasiųsti vienybės signalą“.

„Tvirtai stovime mūsų partnerių ir draugų pusėje ir mes tęsime puikų mūsų karinių pajėgų bendradarbiavimą“, – kalbėjo ministrė.

Ji tvirtino puikiai suprantanti dėl saugumo situacijos regione susirūpinusias Baltijos šalis.

A. Anušauskas sakė, kad Rusija Karaliaučiaus srityje šiuo metu yra dislokavusi pajėgas, kurios yra „dešimtį kartų didesnės“ už Rukloje dislokuotą tarptautinį batalioną.

„Šioje situacijoje Rusijos reikalavimai, silpninantys mūsų šalių saugumą, yra tiesiog neįmanomi. Neįmanoma jų įgyvendinti ir aš manau, kad jie turi būti atmesti“, – teigė Lietuvos ministras.

Panašūs NATO tarptautiniai vienetai Rusijai atgrasyti buvo dislokuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 19 13:11
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt