trečiadienis, liepos 6 d.
Lietuvos kolegijose pas psichologus eilių nėra, tačiau kai kur pagalba teikiama mokamai arba išvis neegzistuoja
Rugilė Andrejevskytė
BNS foto
Studentai

Lietuvos kolegijos pripažįsta, kad jų studentai, grįžę po karantino, jautriai reaguoja į sunkumus, jaučia nerimą ir stresą. Alfa.lt kalbinti kolegijų atstovai teigia, kad eilių pas psichologus nėra, tačiau kai kur pagalba teikiama mokamai arba išvis neegzistuoja.

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) komunikacijos projektų vadovė Agnė Tumšienė pažymi, kad visuose padaliniuose (Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune) dirba psichologės, į kurias per 2021 m. kreipėsi apie 1,5 proc. visų kolegijos studentų.

Visgi SMK psichologo pagalba yra mokama, tačiau kolegija „nurodo ir nemokamus psichologinės pagalbos šaltinius ir kontaktus veikiančius ne tik viename iš miestų, bet ir respublikiniu mastu“.

„Studentai kreipiasi ir palaiko ryšį su konsultuojančiais specialistais. Vieni sistemingai, kitiems pakanka vos keleto susitikimų“, – sako A. Tumšienė, pratęsdama, kad studentai gali ne tik lankytis pas specialistus, tačiau jiems organizuojamos paskaitos, kaip palaikyti gerą emocinę būklę.

Anot SMK komunikacijos projektų vadovės, studentams teikiama pagalba ne tik dėl studijų keliamų iššūkių, bet ir dėl asmeninių priežasčių, kaip darbas, šeimos santykiai ir pan.

Kauno kolegijoje psichologo pagalba yra nemokama bei teikiama nuotoliniu būdu lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Smiltė Juraitė pabrėžia, kad šiuo metu studentai gali naudotis psichologo pagalba jiems patogiu laiku, eilių nėra.

Kauno kolegijos psichologė Marinos Guptor pastebi, kad studentai dažniausiai jaučia „nerimo, streso, pykčio, liūdesio, susierzinimo ir nuovargio padidėjimą“.

Nors Utenos kolegija neturi psichologo etato, tačiau pagalba studentams yra teikiama psichologijos dėstytojos.

Pasak Utenos kolegijos Karjeros ir komunikacijos skyriaus darbuotojos Vaidos Steponėnienės, eilių dabar nėra, tad studentai pagal poreikį gali susiderinti vizitą sau patogiu laiku.

Utenos kolegijos psichologės Zitos Ribokienės teigimu, „šiuo metu pastebėtini tokie dalykai, kurie susiję ne su karantinu ar pandemija, o su kasdienėmis gyvenimiškomis situacijomis. Jeigu studentas turėjo problemų anksčiau, dar prieš karantiną, tai jos išryškėjo, pvz.: jeigu buvo depresija, dabar ji vėl atsinaujina“.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studentus konsultuoja viena psichologė, kuri per 2021 m. suteikė daugiau nei 100 studentų pagalbą.

Kolegijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Laura Janina Barakauskienė pabrėžia, kad „psichologinių konsultacijų poreikis pilnai užtikrinimas, užsiregistravusiems konsultacija suteikiama nelaukiant eilėse. Kolegijoje dirbanti psichologė vykdo ir švietėjišką veiklą, veda mokymus, seminarus studentams psichikos sveikatos stiprinimo klausimais“.

„Studentai noriai registruojasi į individualias konsultacijas. Eilės priklauso nuo laikotarpio, tačiau šiuo metu susidariusių eilių nėra, tad pirminė konsultacija įprastai yra suteikiama per savaitę nuo kreipimosi. Gruodžio mėnesį buvo kiek intensyvesnis metas, kai konsultacijų tekdavo palaukti ir porą savaičių“, – alfa.lt komentavo Klaipėdos valstybinės kolegijos psichologė Gabija Sruogiūtė – Stašienė.

Visgi pasitaiko ir tokių kolegijų, kurios neteikia psichologinės pagalbos studentams, pavyzdžiui, Panevėžio kolegija.

Lietuvos studentų sąjungos 2021 m. vykdytame „psichologinė studentų būsena ir pagalba“ tyrime 79 proc. aukštųjų mokyklų studentai pažymėjo, kad patiria didelį nerimą, 70 proc. miego sutrikimus, o 48 proc. depresiją.

Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad dauguma studentų ieškotų pagalbos patys (internete, pradėtų sveiką gyvenimo būdą, kalbėtųsi su draugais) ir tik 34 proc. rinktųsi profesionalią psichologinę pagalbą.

2022 01 30 12:22
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt