antradienis, spalio 19 d.
Migrantus – į Afriką: ar Lietuva gali pasekti Danijos pavyzdžiu?
Evaldas Labanauskas
VRM
Migrantai Lietuvoje.

Lietuva simpatizuoja Danijos politikai išsiųsti prieglobsčio prašytojus į trečiąją šalį. Ir nors ES, mokėdama milijardus eurų trečiosioms šalims, tokioms kaip Turkija, už jų teritorijoje esančias pabėgėlių stovyklas, praktiškai daro tą patį, mažai tikėtina, jog danų pavyzdžiu pavyks pasinaudoti tiek Lietuvai, tiek visos ES mastu.

Danija turi išimtį

Birželio pradžioje, Lietuvoje įsibėgėjant Migrantų krizei, Danijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį atidaryti priėmimo centrus už Europos ribų, kur gyventų prieglobsčio prašytojai, kol nagrinėjamos jų bylos. Numatoma, kad prieglobsčio prašytojai turėtų asmeniškai pateikti prašymą Danijos pasienyje, o paskui būtų nuskraidinami į prieglobsčio centrą už Europos ribų, kol dokumentą nagrinėja priimančioji šalis. Jei prašymas patvirtinamas ir asmeniui suteikiamas pabėgėlio statusas, jis gauna teisę gyventi priimančiojoje šalyje, bet ne Danijoje. Jei asmens prieglobsčio prašymas būtų atmestas, migranto būtų paprašyta išvykti iš priimančiosios šalies.

„Jei siekiate prieglobsčio Danijoje, žinokite, kad būsite išsiųsti iš Europos, todėl mes tikimės, kad žmonės nustos prašytis prieglobsčio Danijoje“, – tuomet teigė valdančiųjų Danijos socialdemokratų atstovas Rasmusas Stoklundas.

Danai turi „optautą“ migracijos politikos srityje (galimybę atsisakyti ES bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio srityje – Alfa.lt past.) – laisvas rankas. Mes to neturime, bet su jais kalbėtis visada galima.

Tai sulaukė ne tik tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų kritikos, bet ir simpatijų Lietuvoje. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, aktyviausiai šią temą propaguoja to paties komiteto narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė „per socialdemokratinę liniją“. Konservatorius neslepia, kad palaikytų tokią politinių oponentų liniją.

O šią savaitę pranešta, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos imigracijos ir integracijos ministras Mattiasas Tesfaye. Dvišaliame susitikime ministrai aptarė neteisėtos migracijos situaciją Lietuvoje, ES išorės sienos apsaugos klausimus, poreikį adaptuoti ES teisės aktus ir sutarė dėl bendros pozicijos šiais klausimais. Tiesa, A. Bilotaitė teigė, jog Lietuva šiuo metu nesvarsto daniško pavyzdžio pabėgėlių centrų steigimo trečiosiose šalyse.

Mat, skirtingai nuo Danijos, Lietuva neturi išimties susitarimuose su ES dėl migracijos politikos.

„Danai turi „optautą“ migracijos politikos srityje (galimybę atsisakyti ES bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio srityje – Alfa.lt past.) – laisvas rankas. Mes to neturime, bet su jais kalbėtis visada galima, – portalui Alfa.lt teigė L. Kasčiūnas. – Dėl šios išlygos neturėjimo patys to padaryti negalime. Nebent susitartume su Danija.“

Susitarimas su Ruanda – ne prie ko?

Beje, praėjusią savaitę, viešėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Ruandos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministru Vincentu Biruta pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą. Nors Užsienio reikalų ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai daugiau ekonominis žingsnis, nes „Ruanda yra pripažinta lyderė FinTech srityje“, ši Centrinės Afrikos šalis minima tarp kandidačių, kur Danija svarsto įkurdinti pabėgėlių centrus. Dar balandį Danijos imigracijos ir integracijos ministras M. Tesfaye, kurio tėvas yra iš Etiopijos, lankėsi Ruandoje ir pasirašė susitarimus dėl prieglobsčio ir politinių santykių.

Vis dėlto L. Kasčiūnas nenori sieti užmegzto Lietuvos ir Ruandos bendradarbiavimo su migrantų klausimu. Bet palaiko Danijos pavyzdį ir net jo perkėlimą visos ES mastu.

„Aš už (dėl danų modelio perkėlimo į ES – Alfa.lt past.), bet ar įmanoma dėl to susitarti? Sudėtinga. Tačiau esu už, nes taip mažintume migrantų trauką, – sakė politikas ir pridūrė: – Tai Europos Vadovų Tarybos reikalas. Mes galime iškelti šią idėją, paremti. Kodėl gi nepradėus diskusijos?“

Šalies vadovo teigimu, Danijos siūlomas modelis turi privalumų įgyvendinant neteisėtos migracijos prevenciją ir mažinant piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūromis, tačiau jo realaus įgyvendinimo perspektyvos trečiosiose šalyse nėra aiškios.

Prezidentas kaip ir palaikytų, bet...

Kaip žinome, Lietuvai Europos Vadovų Taryboje atstovauja prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ne kartą tvirtino, kad kels migracijos klausimą artimiausiame ES lyderių susitikime.

„Šalies vadovo teigimu, Danijos siūlomas modelis turi privalumų įgyvendinant neteisėtos migracijos prevenciją ir mažinant piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūromis, tačiau jo realaus įgyvendinimo perspektyvos trečiosiose šalyse nėra aiškios“, – portalui Alfa.lt komentavo situaciją Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pasak prezidentūros, panašus modelis buvo svarstytas 2018 m. Austrijos pirmininkavimo metu kalbant apie disembarkacijos platformas (jūroje išgelbėtų migrantų išlaipinimas trečiosiose šalyse), tačiau ši idėja nebuvo išvystyta bei įgyvendinta. Ir dabar atrodo, kad tai mažai tikėtina.

„Mes privalome rasti savo problemų sprendimus, o ir Danijos pasiūlymas šiuo metu tėra idėja. Nemanau, kad pajudėta jo įgyvendinimo linkme“, – prieš kelias savaites „EURACTIV Greece“ teigė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Tiesa, jau dabar ES taiko politiką, kuri neoficialiai labai primena Danijos – mokama trečiosioms valstybėms, kad šios laikytų pabėgėlius pas save ir neleistų jiems vykti į Europą. Ketvirtadienį ES narių ambasadoriai Europos Taryboje pritarė skirti 149,6 mln. eurų iš ES biudžeto pabėgėliams Turkijoje, kur yra 3,7 mln. šių iš Sirijos. Be to, svarstoma skirti Turkijai daugiau nei 3 mlrd. eurų trejiems metams (dalis pinigų tektų Jordanijai ir Libanui, kur taip pat yra Sirijos pabėgėlių stovyklos). Panašūs ES susitarimai derinami su Afganistano, iš kurio valdžią užėmus talibams tikimasi didelės pabėgėlių bangos į Europą, kaimynėmis.

Lietuva siūlys du pakeitimus

Prezidentūros teigimu, G. Nausėda sieks, kad spalio 21–22 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje būtų sutarta dėl strateginių gairių ir pakviesta Europos Komisija pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl migracijos.

Komisija prieš metus pateikė naujojo Migracijos ir prieglobsčio pakto pasiūlymą, o trečiadienį pateikė ES kovos su migrantų kontrabanda 2021–2025 m. planą, kuriame, atsižvelgiant į Baltarusijos vykdomą hibridinę ataką migrantais, atsirado tokie terminai kaip „valstybės remiama“ migrantų kontrabanda, ir galimybė šios veiklos organizatoriams taikyti ES sankcijas, kaip tai jau daroma už žmogaus teisių pažeidimus.

Prezidentas teigiamai vertina Migracijos ir prieglobsčio pakto tikslus įgyvendinti prieglobsčio ir migracijos reformą, tačiau į Briuselį spalio mėnesį atsiveš ir savo pasiūlymų.

„Lietuva siūlo keitimus dviejose ES politikos srityse – sienų apsaugos ir prieglobsčio“, – teigė prezidentūra. G. Nausėda pažymi, kad fizinis barjeras yra veiksminga sienos apsaugos priemonė, kuri tarnauja visai ES, o ne vien atvykimo valstybėms narėms. Be to, pasak prezidento, siekiant užtikrinti vienodą ES sienų saugumo lygį, turėtų būti nustatyti bendri sienų stebėjimo standartai.

„Dėl prieglobsčio sistemos – prezidentas teigia, kad visapusiškos reformos, kokia numatyta Migracijos ir prieglobsčio pakte, neįmanoma įvykdyti per trumpą laiką. O ES lygmens sprendimai reikalingi nedelsiant. Šie sprendimai turėtų būti orientuoti į veiksmingą hibridinės atakos kontekste keliamų migracijos iššūkių atliepimą. Ekstremaliosios situacijos, kuri kyla dėl didelio neteisėtų migrantų srauto, atveju turi būti taikomas išimtinis ES teisinis reglamentavimas, griežtesnės taisyklės“, – atsakymuose portalui Alfa.lt teigė prezidentūra.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

2021 09 30 19:56
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt