antradienis, balandžio 20 d.
Nauja koronaviruso atmaina: ką mes apie ją žinome?
Alfa.lt

Greitas naujos koronaviruso atmainos plitimas prisidėjo prie naujos baimės bangos, privertusios beveik visą Europą uždaryti savo sienas iš Jungtinės Karalystės atvykstantiems asmenims.

Taigi, kaip ši atmaina taip greit tapo iš niekam nežinomos iki labiausiai paplitusios Anglijoje vos per porą mėnesių?

Portalo BBC duomenimis, mokslininkai spėlioja, kad būtent ši viruso atmaina plinta žymiai greičiau nei prieš tai buvusios. Tačiau taip pat lieka ir labai daug nežinomų faktų apie šią nemažą problemą.

Kodėl ši atmaina kelia tokį rūpestį?

Šiuo atveju veikia trys esminiai faktoriai: ši viruso atmaina gan sparčiai keičia prieš tai buvusias, ji savo viduje turi reikšmingų mutacijų, kurios gali vėliau sukelti rimtų problemų, o laboratoriniai bandymai parodė, kad šios mutacijos leidžia virusui greičiau užkrėsti žmogaus ląsteles.

Šiuos faktorius sujungus, galime daryti išvadą, kad susiduriame su virusu, kuris plinta žymiai sparčiau nei prieš tai buvę. Tačiau tai nebūtinai yra visiška tiesa. Naujos atmainos gali tapti dažnesnės, nes jos tiesiog atsirado reikiamoje vietoje ir reikiamu metu – pavyzdžiui, Londone, kuriame iki šiol karantino apribojimai nebuvo tokie griežti. 

Kaip greitai ši atmaina plinta?

Pirmą kartą ji buvo aptikta rugsėjį. Lapkritį apie ketvirtadalis naujų koronaviruso atvejų Londone jau buvo šios atmainos, o iki gruodžio vidurio šis skaičius jau siekė du trečdalius.

Matematikai šiuo metu bando apskaičiuoti galimus plitimo scenarijus, siekiant nustatyti kiek greitai naujasis virusas gali plisti. Tačiau net jiems yra sunku tiksliai nustatyti kiek prie šio plitimo prisideda pats virusas, o kiek – žmonių elgsena.

JK premjeras Borisas Johnsonas paminėjo, kad ši atmaina yra iki 70 proc. labiau plintanti, nei anksčiau buvusios. Šį skaičių nustatė Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininkas Dr. Erikas Volzas.

„Yra kiek per anksti tiksliai konstatuoti, tačiau iš to ką mes matome, šis virusas plinta labai greitai, net greičiau nei prieš tai dominavusio atmaina. Todėl yra reikalinga įdėmiai stebėti šią atmainą“, – pristatymo metu teigė tyrėjas.

Tačiau kol kas nėra „tikslios“ statistikos kiek stipriai rizikinga yra ši atmaina – kai kurie mokslininkai teigia, kad plitimas yra 70 proc. didesnis nei ankstesnių atmainų, o kai kurie – žymiai mažesnis nei 70 proc. Dar vieni abejoja išvis ar ši atmaina yra labiau užkrečiama. 

Kaip toli atmaina pasklido?

Yra manoma, kad ši atmaina kilo iš kažkurio susirgusiojo JK arba buvo atvežta iš šalies, turinčios menkesnes galimybes nuodugniai stebėti koronaviruso mutacijas.

Šios atmainos viruso galima rasti visoje JK, išskyrus Šiaurės Airiją, tačiau didžiausia šios atmainos koncentracija aptinkama Londone, Pietryčių ir Rytų Anglijoje. Kitose šalies vietose šis naujasis virusas nelabai pasklido.

Pagal virusų genetinius pavyzdžius renkančią ir tiriančią organizaciją „Nextstrain“, šios atmainos koronaviruso atvejai Danijoje ir Australijoje, tikėtina, atkeliavo iš JK. Nyderlandai taip pat yra užfiksavę viruso atvejų.

Taip pat, panašus mutavęs koronavirusas buvo aptiktas ir Pietų Afrikoje, tačiau jis neturi nieko bendro su aptariamais atvejais JK. 

Ar mutacijos yra aptiktos ir anksčiau?

Taip. Kinijos Uhano mieste aptiktas „klasikinis“ koronavirusas nebėra tas pats, kuris šiuo metu yra pasklidęs po visą pasaulį.

D614G mutacija pasirodė pirmą kartą vasarį Europoje ir tapo labiausiai pasaulyje paplitusia viruso atmaina. Kita, pavadinta A222V, paplito Europoje ir yra susijusi su žmonių atostogų sezonu Ispanijoje.

Ką mes žinome apie naująsias mutacijas?

Pirminė naujosios atmainos analizė nustatė apie 17 galimai svarbių mutacijų genetinėje viruso informacijoje.

Buvo užfiksuoti pokyčiai viruso spygliniuose baltymuose – būtent jų pagalba virusai geba įsiskverbti į organizmo ląsteles.

Viena iš mutacijų, N501Y, pakeičia vieną svarbiausių šių spyglinių baltymų dalių, vadinamą RDB. Būtent ties šia vieta virusas prisiliečia prie ląstelės paviršiaus. Bet kokie viruso pokyčiai šioje srityje leidžia virusui lengviau patekti vidun ir daugintis.

Kita mutacija - H69/V70 išsitrynimas, pašalinantis mažą dalį spyglinio baltymo, buvo jau porą kartų užfiksuotas anksčiau, tarp jų ir žymiaisiais audinių ūkių atvejais. Kembridžo universiteto profesorius Ravi Gupta pastebėjo, kad būtent ši mutacija leidžia padidinti užkrečiamumą dvigubai.

„Liga masiškai plinta. Būtent tai kas kelia baimę šalių valdžioms ir mums, mokslininkams“, – teigė prof. R. Gupta. 

Iš kur ši atmaina atsirado?

Ši atmaina yra labai neįprastai stipriai mutavusi.

Didžiausia tikimybė, kad ši atmaina atsirado paciente, kuris turėjo kiek susilpnėjusią imuninę reakciją ir nesugebėjo įveikti viruso.

Vietoje kovos su liga, žmogaus organizmas tavo viruso veisykla.

Ar tai padaro infekciją dar pavojingesne?

Kol kas, įrodymų, kad ši atmaina sukelia daugiau mirčių nėra. Tačiau tam patvirtinti, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tačiau šis padidėjęs plitimas gali sukelti nemenkų problemų ligoninėms. 

Ar vakcinos veiks prieš naują atmainą?

Tikriausiai taip – bent kol kas.

Vakcinos mūsų imuninę sistemą paruošia kovoti su keliomis skirtingomis viruso dalimis, todėl net ir pakitus kai kurioms kitoms viruso dalims, skiepai turėtų veikti.

„Bet jei mes leisime virusui toliau mutuoti, tada galima bus pradėti rūpintis, – teigė prof. R. Gupta. – Virusas potencialiai yra pakeliui išvengti vakcinų ir jau žengė pirmuosius žingsnius link to.“

Šios mutacijos parodo, kad virusas kuo puikiausiai prisitaiko prie naujų sąlygų ir grėsmių, o situacija tik prastės jei leisime užsikrėsti vis didesniam žmonių skaičiui.

„Virusas tikriausiai sugebės sukurti vakcinų išvengiančius mutantus“, – teigė Glazgo universiteto profesorius Davidas Robertsonas.

Taigi, dabartinis koronavirusas suformuos labai panašias sąlygas kaip ir gripas, kuriam vakcinos turi būti nuolat atnaujinamos. Gera žinia tik ta, kad dabar turimas vakcinas yra labai lengva pakoreguoti. 

2020 12 30 10:03
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt