penktadienis, spalio 30 d.
Nejungtinė Karalystė: kodėl dėl „Brexit“ Škotijos nepriklausomybė yra dar labiau tikėtina?
Alfa.lt

Prieš daugiau nei 6 metus Škotijos gyventojams beveik pavyko neįmanoma – ilgą laiką svajota nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės vos per plauką buvo neįgyvendinta. Tačiau dabar šios jungtinės valstybės vienybė vėl braška nuo politikų ir visuomenės spaudimo.

Portalo „Euronews“ duomenimis, šiuo metu gyventojų apklausos Škotijoje rodo, kad dauguma regiono gyventojų nori atsiskirti nuo JK. Tačiau kas lėmė tokį nuomonės pasikeitimą per tokį trumpą laiką?

Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. Škotijos nepriklausomybės referendumo Jungtinei Karalystei teko išgyventi daugybę rinkimų ir kitų balsavimų – per tą laikotarpį įvyko du referendumai, trys įprastiniai ir vieni išankstiniai parlamento rinkimai. Tačiau vienas balsavimas turėjo ypač didelę svarbą – referendumas dėl tolimesnės narystės ES.

Nors jau 300 metų laikiusi politinė ir ekonominė sąjunga sugebėjo išgyventi bet kokias negandas iki pat 2014 m., „Brexit“ sukeltas lūžis gali tapti paskutine vinimi į Jungtinės Karalystės karstą.

„Brexit“ sujungė dvi priešiškas stovyklas

„Pagrindinė priežastis, kodėl dabar mes matome už nepriklausomybę pasisakančią daugumą, yra tai, kad anksčiau nepriklausomybei besipriešinę proeuropietiški žmonės perėjo į nepriklausomybės šalininkų pusę, – teigė Edinburge veikiančios analitinės kompanijos „European Merchants“ vykdantysis direktorius Anthony Salamone‘as. – Šia prasme galima matyti Škotijos nepriklausomybės ir palaikymo ES klausimų susipynimą.“

JK rinkėjai menka 51,9 proc. persvara nubalsavo už pasitraukimą iš ES 2016 m. birželio 23 d., daugumą „Brexit“ palaikytojų sudarius rinkėjams iš Anglijos ir Velso. Šiaurės Airija, kaip ir Škotija, nusprendė norinčios pasilikti bendrijoje.

Būtent Škotija nubalsavo už pasilikimą ES didžiausiu skirtumu už kitus regionus – 62 prieš 38 proc. Škotijoje ir balsų susiskirstymas buvo tolygesnis, visoms vietinėms savivaldoms išreiškus norą pasilikti bendrijoje, palyginus su Anglija ir Velsu, kur norą pasilikti deklaravo tik Londonas ir kiti didesnieji miestai kaip Kardifas, Mančesteris, Lydsas ir Liverpulis.

Būtent ši skirtis tarp skirtingų JK regionų nuspalvino ir visą politinį diskursą visiems po to vykusiems 4 metus, per kuriuos valstybės valdžia Londone derėjosi dėl šalies išstojimo iš ES sąlygų.

Šia skirtumų politika pasinaudojo Škotijos nacionalinės partijos (SNP) politikai, kartodami, kad Škotija buvo išplėšta iš ES prieš jos piliečių valią ir galiausiai buvo ignoruojama Theresos May bei Boriso Johnsono valdomų konservatorių vyriausybių Londone. Būtent pastarojo politiko skyrimas į premjero postą lėmė didžiausią šuolį Škotijos nepriklausomybės palaikymo klausimu.

Asmenybių politika

B. Johnsono tvarkymasis su koronaviruso pandemija, kuris labai dažnai buvo tarsi tiesioginė konfrontacija su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, dar labiau nusmukdė jungtinės valstybės palaikymą. Pats naujausias konflikto židinys – JK vyriausybės bandomas priimti Vidaus rinkos įstatymas (IMB), kuris gali nepaisyti anksčiau pasirašyto „Brexit“ susitarimo su ES dėl prekybos Šiaurės Airijoje ir, kai kurių kritikų teigimu, akivaizdžiai sumenkina JK regioninių vyriausybių galias – būtent tai gali būti paskutinis škotų kantrybės lašas.

„Škotija jaučiasi vis labiau atskirta dėl „Brexit“, augančio anglų nacionalizmo ir matymo, kaip B. Johnsono valdoma torių vyriausybė meta lauk tiek vidinius, tiek tarptautinius politinio elgesio standartus lauk, ir, aišku, tragiško nesusitvarkymo su COVID krize“, – teigė Škotijos politikos komentatorė Kirsty Hughes.

Daugelis politikos komentatorių Škotijoje sutinka, kad B. Johnsonas su IMB sugebėjo „sumauti“ bet kokį JK prestižą tarptautinėje arenoje.

„Tarptautinė sistema gali funkcionuoti tik tada, kai valstybės sugeba laikytis savo teisinių įsipareigojimų, – teigė A. Salamone‘as. – Šis faktas yra puikiai suprantamas tiek tarp Škotijos visuomenės, tiek ES, taigi galimybė, kad JK sulaužys Pasitraukimo iš ES susitarimą, daugelį Škotijoje neramina.“

„Tiems, kurie buvo neapsisprendę dėl nepriklausomybės, ši įvykių eiga tikrai neturėtų padidinti tikėjimo JK“, – pridūrė ekspertas.

„Atskalūnų valdžia“

Kol balsavimas dėl „Brexit“ buvo esminis katalizatorius, leidęs nepriklausomybės šalininkams pasiekti šiuo metu turimas aukštumas, B. Johnsono lyderystė irgi tikrai neprisidėjo prie bandymų škotus paskatinti vėl tikėti bendra sąjunga.

„Škotija iš esmės yra maža Šiaurės Europos valstybė su gan plačiai paplitusiomis socialdemokratinėmis politinėmis pažiūromis, – teigė K. Hughes. – B. Johnsono masinis JK valdysenos sistemos ir konstitucinių principų puolimas – tarsi kuras Škotijos nepriklausomybės šalininkams.“

Tačiau, net ir škotams galutinai apsisprendus palikti JK, dabartinė šalies valdžia Londone tikrai nesuteikė pagrįstų vilčių, kad su nepriklausomybės klausimu nebus susidorota panašiai kaip ir su išstojimu iš ES.

„Valdant B. Johnsonui, JK dabar atrodo kaip atskalūnų valdžia, esanti pakeliui, jei dar nėra, link žlungančios valstybės ir demokratijos, – mano K. Hughes. – Kaip ši atskalūnų valdžia derėtųsi nepriklausomybės klausimu – nežinia. Iš esmės JK būtų naudinga susitarti dėl protingos sutarties, kuri palaikys gerus santykius su naujai nepriklausoma Škotija, tačiau jei panašiai neatsitiks su JK ir ES susitarimu, tikėtina, kad taip neatsitiks ir su Škotijos susitarimu.“

Norint išsikovoti nepriklausomybę, Škotijoje yra reikalingas naujas referendumas, kurio galimybę B. Johnsonas jau yra atmetęs. Rinkimų apklausoms rodant, kad po 2021 m. gegužės Škotijos parlamento rinkimų daugumą sudarys už nepriklausomybę pasisakančios politinės jėgos, antrasis referendumas taps vis didesne realybe. Jeigu JK valdžia ir toliau spyriosis, tada Škotija gali atsidurti panašioje situacijoje kaip Katalonija, kuri 2017 m. spalį suorganizavo „antikonstitucinį“ referendumą.

„Škotijoje daugeliui nepriklausomybę remiančių žmonių yra akivaizdu, kad visas procesas turi būti legalus ir konstituciškai tvarkingas, – pastebėjo K. Hughes. – Tačiau jei JK vyriausybė nesubyrės ir dėl savo paniekos britų demokratijai nepraras visuomenės pasitikėjimo, tada Škotija, ypač jei palaikymas nepriklausomybei toliau augs, gali pradėti ieškoti ir kitų kelių link nepriklausomybės nuo į anarchiją papuolusios, atskalūniškos ir nenuspėjamos JK.“

2020 09 24 14:13
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt