ketvirtadienis, spalio 22 d.
Pandemija ir milijardinės paskolos perbraižys Europos ekonomikos žemėlapį
Alfa.lt

Po septynerių metų, kai ES pradės grąžinti 750 mlrd. eurų skolą pandemijos sukeltai krizei įveikti, Europos ekonomikos žemėlapis bus iš esmės pakitęs.

Valstybių, kurios, saugodamos reputaciją „gėdysis“ skolintis iš bendro ES paskolų krepšelio, gali būti geresnė negu tų, kurios lengva ranka naudosis ES teikiamomis lengvatinėmis paskolomis.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, yra didelė tikimybė, kad tada didžiosios dalies valstybių, bent Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Baltijos šalių, ekonomikos išsivystymo lygis bus aukštesnis negu Pietų Europos šalių.

O Lietuva 2028 m. prasidėsiančiu nauju finansiniu laikotarpiu iš ES paramos gavėjos taps šalimi donore – į ES biudžetą įneš daugiau, negu gaus.

Sumažėjo dotacijų, padidėjo paskolų suma

Kaip skelbta, Europos Vadovų Taryba (EVT) po penkių dienų įtemptų derybų susitarė sukurti 750 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo instrumentą, kuris padės ES ekonomikai atsigauti po koronaviruso krizės.

Europos Komisija (EK) finansų rinkose pasiskolins ir dotacijų pavidalu pusę šios sumos – 390 mlrd. eurų – paskirstys labiausiai krizės paveiktoms ES valstybėms. Likę 390 mlrd. eurų ES narėms tektų paskolų forma.

ES lyderiai taip pat susitarė dėl naujo 2021–2027 m. biudžeto (oficialiai Daugiametės finansinės programos, DFP), jos dydis – beveik 1,1 mlrd. eurų. Kartu su Ekonomikos gaivinimo instrumentu per ateinantį finansinį laikotarpį ES išleis apie 1,8 mlrd. eurų.

Pirminis EK pasiūlymas buvo dotacijoms paskirstyti 500 mlrd. eurų ir paskolų forma – 250 mlrd. eurų.

Šis siūlymas sulaukė aršaus Šiaurės šalių arba vadinamojo „Taupiojo ketverto“ – Nyderlandų, Danijos, Austrijos ir Švedijos – pasipriešinimo. Vėliau prie grupės prisidėjo Suomija.

„Taupiojo ketverto“ šalys nerimavo, kad teks užsikrauti skolų naštą, kad skolintus pinigus išleistų kitų šalių vyriausybės.

Be to, kuo didesnės šios negrąžintinos dotacijos, tuo daugiau lėšų į ES biudžetą turėtų įnešti pagrindinės ES donorės, įskaitant „Taupiojo ketverto“ valstybes.

Naujasis ES susitarimas reiškia, kad ES pirmą kartą taps pagrindine skolininke pasaulio finansų rinkose. Skolas ES planuoja grąžinti iki 2058 m.

Užsienio žiniasklaida skelbia, jog EK ieškos naujų būdų surinkti lėšų šioms paskoloms grąžinti ir tvarkyti. Susitarimo tekste EVT pareiškė siūlysianti „skaitmeninį mokestį“ technologijų įmonėms ir svarstysianti naują finansinių sandorių mokestį.

EK esą taip pat svarstys galimybę atnaujinti esamą Apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą, ribojančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

ATL prekybos sistema veikia taip, kad nustatytų apribojimų nevykdančios pramonės įmonės turi pirkti daugiau ATL rinkoje. Dėl to augant taršių įmonių produkcijos gamybos sąnaudoms, jos pralaimi konkurencijos kovą, tad yra priverstos investuoti į aplinkosaugos projektus.

Nauja ATL prekybos sistema nustatytų didesnius apribojimus aviacijos ir jūrų pramonei.

Jeigu ES lyderiams nebūtų pavykę susitarti, galėjo kilti „dviejų greičių“ ekonomikos atsigavimo rizika, turtingesnėms Šiaurės Europos valstybėms iš duobės lipant greičiau nei labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios Italija ir Ispanija. Dėl to dar labiau imtų trūkinėti ES vienijantys ryšiai.

Ko gero, tai suprasdamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sveikino susitarimo pasirašymą kaip „istorinę Europos dieną“.

Dėl naujojo ES biudžeto ES lyderiams nesisekė tartis nuo vasario mėnesio. Dabar ES turi ir patvirtintą 7 metų biudžetą, ir beveik 2 proc. ES BVP siekiantį ekonomikos gaivinimo fondą.

Mažesnės subsidijos drausmins Pietų valstybes

Dotacijų sumažinimą nuo 500 mlrd. eurų iki 390 mlrd. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas vertina teigiamai.

„Per didelis dotacijų kiekis rizikuotų sumažinti pietinių ES valstybių paskatas tuos pinigus efektyviai panaudoti. Dotacijos reiškia „kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno pagal galimybes“. Kadangi tas galimybes Pietų Europos šalys vertina gana kukliai, ilgą laiką jų ekonomikos stagnuoja arba auga lėčiau negu ES vidurkis, yra įsivyravęs tikėjimas, kad sąskaitą apmokės šiaurinės valstybės. Ir iš dalies Vidurio Europos ir Baltijos šalys, kurių ekonomikos sparčiai vejasi“, – mano ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad pasiskolintus pinigus reikės grąžinti tik po 7 metų. Jo nuomone, yra didelė tikimybė, kad tada didžiosios dalies valstybių, bent Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Baltijos šalių, ekonomikos išsivystymo lygis bus aukštesnis negu Pietų Europos valstybių.

„Jau praėjusiais metais Lietuva pagal nominalų BVP aplenkė Graikiją ir buvo labai netoli Portugalijos. Turint omenyje, kad kitos šalys dėl krizės nukentės daug labiau, šiais metais mes jau aplenksime ir Graikiją, ir Portugaliją. Būsime beveik pusiaukelėje tarp Portugalijos ir Ispanijos bei Italijos. O tokios šalys kaip Estija, Čekija dar labiau pažengusios“, – pastebėjo jis.

Dėl įvaizdžio Lietuva tenkinsis dotacijomis?

Ž. Maurico nuomone, pirminis pasiūlymas dotacijomis išdalyti 500 mlrd. eurų didintų grėsmę šiuos pinigus panaudoti neefektyviai ir atitinkamai Lietuvai užkrautų didesnę skolos naštą.

Finansų ministerija (FM) teigia, kad Lietuvai iš Ekonomikos gaivinimo instrumento dotacijų forma numatyta skirti 3,1 mlrd. eurų. 

Be to, esant papildomam gaivinimo lėšų poreikiui, Lietuva (kaip ir kitos valstybės narės) galės gauti 6,8 proc. šalies BVP neviršijančią paskolą (maždaug 3 mlrd. eurų).

„Dėl dotacijų dalies sumažinimo 110 mlrd. eurų Lietuvai dotacijų forma numatytos lėšos sumažėjo apie 0,8 mlrd. eurų. Šia suma (110 mlrd. eurų) padidinus paskolų dalį, Lietuvai galimos paskolos suma išaugo maždaug milijardu eurų“, – atsakyme Alfa.lt teigė ministerija.

Ž. Mauricas mano, kad dotacijomis Lietuva pasinaudos – „jeigu duoda, reikia imti“, bet veikiausiai nedidins skolos naštos.

„Nemanau, kad Lietuva skolinsis. Stengsis to nedaryti. Ir dėl įvaizdžio dalykų. Manau, šalys panaudos subsidijas, bet kils natūralus klausimas: kodėl skolinatės? Pietų Europos šalys turi natūralų paaiškinimą – joms rinkose pasiskolinti brangiau, negu pasiimti iš bendro ES fondo. O, tarkime, Baltijos šalims tas skirtumas nėra toks didelis (Lietuva dabar labai geromis sąlygomis išplatino obligacijas), todėl bus sunku paaiškinti, kodėl ir kam skolinamasi. Manau, vengdamos tų klausimų, Šiaurės Europos šalys nesiskolins. Aš bent taip įtariu“, – samprotavo ekonomistas.

Kokius įsipareigojimus teks prisiimti?

Kad gautų dotacijas, ES narės turės įsipareigoti vykdyti tam tikras reformas. Ar gali kilti problemų dėl tų įsipareigojimų vykdymo?

„Gali kilti, – sakė Ž. Mauricas. – Neaišku, kokie kiekvienai šaliai bus iškelti lūkesčiai. Tai išaiškės derybų eigoje šiemet.“

Tam tikrų iššūkių, ekonomisto nuomone, gali kilti ir Lietuvai, pavyzdžiui, įsipareigoti dėl spartesnės pastatų renovacijos, kitų energijos efektyvumą mažinančių priemonių diegimo, atsinaujinančios energetikos plėtros, elektros tinklų sinchronizacijos.

„Prie skaitmenizacijos gali prikabinti švietimo sistemos reformą. Matyt, neišvengiamai kils klausimas apie švietimo sistemos optimizavimą ir efektyvinimą“, – svarstė ekonomistas.

Vis dėlto, Ž. Maurico nuomone, Lietuva per derybas pati turės daug „sprendimo galios“, kur dotuojamus pinigus nukreipti.

„Po tomis bendromis gairėmis gali pakišti labai daug ką. Beveik viską, jeigu atvirai, – juokėsi jis. – Gražiai supakavus ir pateikus galima įrodyti, kad vienas ar kitas dalykas prisidės prie deklaruojamų tikslų.“

Kaip viskas veiks?

750 mlrd. eurų išmokėjimas dotacijomis ir paskolomis bus sudėtinga užduotis. Grąžinti bus dar sunkiau.

EK pinigus pasiskolins, išleisdama nuo 3 iki 30 metų obligacijas. Planuojama, kad pinigai bus pradedami grąžinti 2027 m., o galutinai su kreditoriais atsiskaityta 2058 m.

Iš šių 390 mlrd. eurų maždaug 312,5 mlrd. eurų,  arba 80 proc., bus skirta vadinamajai ES atkūrimo ir atsparumo priemonei. Šia dalimi valstybės narės pasinaudos 2021–2023 m.

Likusi dotacijų fondo dalis – 77,5 mlrd. eurų – bus pridėta prie esamų ES biudžeto programų, iš kurių teikiama ES parama.

Ši 312,5 mlrd. eurų suma yra svarbiausia viso susitarimo dalis. Siekdamos gauti negrąžintiną dotaciją iš šio fondo, valstybės narės turės parengti nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus, prisiimdamos tam tikrus įsipareigojimus.

Kol kas nėra visiškai aišku, kas tai per įsipareigojimai. EVT pareiškime teigiama, kad valstybės narės turės laikytis gero valdymo principų bei parengti valstybės nacionalinius atsigavimo ir atsparumo planus 2021–2023 m.

„Jie turės atitikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir prisidėti pereinant prie žaliosios energetikos ir skaitmenizavimo. Planai reikalingi augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti bei ES šalių ekonominiam ir socialiniam atsparumui stiprinti“, – teigiama pareiškime.

Taigi, šalys narės turės planuoti skaitmenizavimo ir ES žaliojo kurso reformas. Taip pat reikės kitų reformų, susijusių su darbo teisėmis ir pensijomis, atsižvelgiant į konkrečios šalies situaciją.

Daugiausia nesutarimų Briuselyje kėlė lėšų paskirstymo būdas. Nutarta, kad lėšų skirstymas bus griežtai susietas su pandemijos padaryta ekonomine žala. Tad dideles pinigų sumas gaus Italija ir Ispanija. Tačiau teoriškai kiekviena ES šalis galės pretenduoti į atsigavimo fondo dalį.

Taip pat bus valdymo mechanizmai, kurie leistų valstybėms narėms paprieštarauti, jei, jų manymu, kitos valstybės narės nevykdo pažadėtų reformų.

Valstybės narės gali blokuoti finansinius pervedimus iš Briuselio iki 3 mėnesių, tačiau galutinį žodį tars EK.

Siekdama susitarimo, EVT padarė nemažai kompromisų, daugelio pirminių pasiūlymų, teiktų EK, Prancūzijos ir Vokietijos, buvo atsisakyta.

Pradinis planas numatė, kad dotacijomis bus paskirstyta 500 mlrd. eurų kolektyvinėms ES investicijoms tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, migracija ir įvairios kitos ES programos.

Tačiau parama šioms programoms smarkiai nurėžta, siekiant, kad pagrindinė „aukso puodo“ dalis tektų labiausiai nukentėjusių šalių ekonomikų atsigavimui po pandemijos.

ES taip pat pateikė planą, pavadintą „Nauji nuosavi ištekliai“. Iš esmės tai būtų nauji fondai, kuriuos ES panaudotų skolai grąžinti.

Pirminis pasiūlymas numatė visoje ES taikyti naujus taršos ir finansinių atsiskaitymų mokesčius. Tačiau atrodo, kad dabar EVT susitarė tik dėl didesnio plastiko atliekų apmokestinimo.

Dėl kitų taršos mokesčių susitarimo kol kas nepasiekta. 

Pinigų lietus išseks greičiau

Kadangi dėl atsigavimo fondo buvo derėtasi kartu su 7 metų ES biudžetu, „Taupiojo ketverto“ šalims suteiktos nuolaidos dėl mažesnių įmokų į ES biudžetą.

Ž. Maurico nuomone, gali būti, kad ketvertas šias nuolaidas išsiderėjo neribotam laikui. „Šalys užsitikrino, kad mokės tiek pat, bet realiai mažiau, nes daugiau pinigų sugrįš“, – sakė jis.

Ekonomisto nuomone, šis sprendimas reiškia, kad kitoms šalims didesniais įnašais teks finansuoti ateities ES biudžetus. Didžiausia biudžeto finansavimo našta kris ant Vokietijos pečių, o ateityje prie biudžeto vis daugiau prisidės Vidurio Europos ir Baltijos šalys.

„Turbūt kalbėsime ne apie 1 proc. BVP, o apie 2 proc., – svarstė jis. – Lietuvai tai reikštų, kad po 2027 m. mes ne tik gausime ES paramos mažiau, bet ir turėsime grąžinti paskolą, kurią dabar ES ims. Tai Lietuvos įsipareigojimai, tikėtina, augs. Hipotetiškai iki 2 proc. BVP. O gausime iš ES paramos daug mažiau negu dabar – maždaug irgi 2 proc. BVP. Manau, santykis gali tapti 1:1. Kiek sumokėsime, tiek gausime. Eldorado pinigų lietus iš ES pasibaigs staigiau, negu tikėjomės iki pandemijos.“

Lietuva lauks konkrečių pasiūlymų

FM teigia, kad 390 mlrd. eurų, skirti dotacijoms, bus grąžinami iš ES biudžeto pajamų.

„Siekiant į ES biudžetą surinkti daugiau pajamų, numatoma įvesti naujus ES nuosavus išteklius. Vadovai sutarė, kad nauji nuosavi ištekliai, įvesti po 2021 m., bus naudojami paskoloms grąžinti. Europos Komisija 2021 m. pirmą pusmetį pateiks pasiūlymus dėl pasienio CO2 mokesčio. Šie mokesčiai galėtų būti įvesti iki 2023 m. Taip pat kitos DFP įgyvendinimo eigoje gali būti pasiūlyti ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, finansinių sandorių mokestis. Komisija kviečiama pateikti atnaujintą pasiūlymą dėl ATL prekybos sistemos, galimai ją išplečiant į aviacijos ir jūrų sektorius. Galimas naujas nuosavas išteklius paremtas ATL prekybos sistema. Dėl visų šių galimų naujų nuosavų išteklių būtinos išsamios diskusijos, todėl lauksime konkrečių EK pasiūlymų“, – teigiama atsakyme redakcijai.

Iš ES biudžeto bus grąžinama dotacijomis išdalyta suma ir priskaičiuotos palūkanos.

2021–2027 m. ES numato sumokėti 12,9 mlrd. palūkanų (Lietuvos dalis – 46,5 mln. eurų).

FM teigimu, 390 mlrd. eurų sumos grąžinimas numatytas 2028–2058 m. su galimybe pradėti grąžinimą 2021–2027 m. laikotarpio pabaigoje, jeigu liks nepanaudotų palūkanoms numatytų asignavimų arba bus įvesti nauji nuosavi ištekliai.

„Koks Lietuvos įnašas bus 2028–2058 m., priklauso nuo to, kokia bus sutarta ES nuosavų išteklių sistema 2028–2058 m.“, – tvirtino ministerija.

Pagal pasiektą susitarimą, nuo 2021 m. sausio 1 d. bus įvedamas neperdirbto plastiko atliekų kiekiu pagrįstas ES nuosavas išteklius (nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekiui taikant 0,8 Eur/kg tarifą).

„Neperdirbto plastiko nuosavas išteklius bus nacionalinis įnašas ir tiesiogiai ūkio subjektų ir gyventojų nepalies“, – pažymėjo FM.

Ministerijos teigimu, Lietuva rėmė pirminį EK pasiūlymą dėl dotacijų ir paskolų proporcijų, kuris vėliau pakito reikalaujant „Taupiajam ketvertui“.

„Vertinant bendrą kontekstą, pirminis Komisijos pasiūlymas du trečdalius Europos gaivinimo instrumento lėšų teikti dotacijų forma buvo logiškas ir pagrįstas, nes tuomet jau turėjome nemažai COVID-19 pandemijos kontekste sutartų finansinių instrumentų, pagal kuriuos bus teikiamos paskolos (finansavimas trumpalaikio nedarbo schemoms, ESM kredito linija, EIB Paneuropinis garantijų fondas)“, – Alfa.lt teigė FM.   

2020 07 24 10:34
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt