trečiadienis, spalio 5 d.
Pralaimėjęs Ukrainoje, Kremlius gali gvieštis paguodos prizo – Gudijos
Aidanas Praleika
Scanpix
Aliaksandras Lukašenka

Dauguma gudų nepalaiko Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Tai rodo ne tik iš šalies pabėgusių žmonių skaičius, bet ir Aliaksandro Lukašenkos režimo baimė skelbti mobilizaciją ir liepti gudams vykti į frontą. Tačiau rusų raketos iš Gudijos toliau skrenda į Ukrainos miestus ir ukrainiečiai nepamirš nei šios kaimynų išdavystės, nei to, kad Bučoje siautėję rusų kareiviai į Kyjivą žygiavo taip pat iš Gudijos teritorijos.

Anot ukrainiečių analitiko, Pasaulinės politikos tyrimų instituto direktoriaus Eugeno Magdos, ukrainiečiams ir gudams po karo teks nueiti „tūkstančio žingsnių“ kelią iki normalaus tarpusavio sugyvenimo. Dialogas su A. Lukašenkos režimu apskritai neįmanomas, net jei Gudijos diktatorius to labai norėtų, taip pat tikėtinas scenarijus, kad šį režimą pakeis ne demokratinės jėgos, o Rusijos statytiniai, paversiantys Gudiją marionetine valstybe, tiesiogiai valdoma iš Maskvos.

– Karo metu atliktos apklausos rodo, kad ukrainiečių požiūris į gudus pasidarė daug blogesnis. Ar nuotaikos Ukrainos visuomenėje tikrai tokios?

– Sociologai patvirtina, kad požiūris į rusus ir gudus tikrai blogesnis ir tai galima nesunkiai paaiškinti: karo metu žmonėms įprasta viską skirstyti į juodą ir baltą. Sakyčiau, kad gudų atžvilgiu tai ne visai teisinga, nes jų visuomenė nepalaiko karo ir atsakomybė turi tekti išskirtinai A. Lukašenkai ir jo artimiausiam ratui.

Reikia pripažinti, kad daugelį ukrainiečių erzina gudų opozicijos teiginiai, kad Gudija yra okupuota. Tai taip pat suprantama – Bučoje ir Iziume randama masinių kapaviečių, ir teiginiai apie tai, kad okupuota yra Gudija, ukrainiečiams skamba nekaip.

– Gegužę lankantis Ukrainoje dažnai teko girdėti žmones sakant ne tai, kad gudai kariauja prieš Ukrainą, o kad jie yra silpni, nes nepasipriešina A. Lukašenkos režimui. Galiausiai, gausi milicininkų, saugumiečių ir kariškių gauja – taip pat gudų visuomenės dalis.

– Toks požiūris, be abejo, taip pat egzistuoja. Manau, kad vidutinis ukrainietis net neįsivaizduoja, kad Gudija – labiausiai policinė valstybė Europoje. Nežino, kad Gudijoje veikia „bėgių partizanai“, besistengiantys trikdyti pajėgų pervežimą šalyje. Galiausiai, apie palaikymą Ukrainai daugiausia girdime iš į užsienį išvykusių gudų. Galima sakyti, kad gudai pilietiški tampa užsienyje. Nemalonu tai sakyti, bet tai faktas.

– Gudų savanoriai kariauja fronte. Apie juos ukrainiečiai taip pat mažai žino?

– Kosto Kalinausko pulkas tikrai pastebimas, apie „Pahonios“ pulką viešojoje erdvėje girdėti rečiau. Apskritai taip, žinios apie kelis šimtus už Ukrainą kovojančių gudų savanorių tikrai girdimos.

– Kas, ukrainiečių nuomone, realiai kontroliuoja Gudiją? Vis dar A. Lukašenka ar jau Rusija?

– A. Lukašenka stengiasi pasiilginti pavadį, kuriuo jį yra prisirišęs Vladimiras Putinas. Kremliaus valdžia Gudijoje neatsirado akimirksniu. Aiškią ukrainiečių nuomonę apie padėtį Gudijoje trikdo tai, kad mes mažai žinome apie savo kaimynus, o jie – apie mus. Ir vienų, ir kitų požiūriui neretai įtakos turi ir Rusijos propaganda, kuri yra lyg ledo krislas Kajaus akyje, pasakoje „Sniego karalienė“.

Man teko girdėti, kad Gudijos kariuomenėje aktyviai reiškiasi rusų karininkai ir generolai, bet Rusija supranta, kad gudų armija nepasirengusi kautis Ukrainoje. Gudų kariškiai matė karo pradžioje liepsnojusią rusų techniką. Jie taip pat suvokia, kad jiems įprasta taktika ir strategija yra tokia pat kaip rusų, todėl visai nesiveržia į karą. Galiausiai, kiek aš pats stebiu, masinio neapykantos ukrainiečiams kurstymo Gudijoje nėra, nors kai kurių atvejų ir pasitaiko.

– Baltarusių analitikas Iharis Tyškievičius teigia, kad A. Lukašenka bus pirmasis, kuris išduos V. Putiną, pajutęs neišvengiamą pralaimėjimą. Jūsų nuomone, A. Lukašenka gali vieną dieną pasakyti: „pasiimkite iš čia savo raketas – aš ne prie ko“?

– Bent jau kol kas toks scenarijus man skamba kaip fantastika. Tikroviškiau man skamba variantas, kad pajutusi savo įtakos Gudijoje silpimą, Rusija surengtų ten prezidento rinkimus, per kuriuos pakeistų A. Lukašenką kuriuo nors Maskvai tikrai paklusniu veikėju. Sunku pasakyti, kas tai galėtų būti, bet Gudijoje, deja, yra daug aiškiai prorusiškų politikų.

Pajutusi savo įtakos Gudijoje silpimą, Rusija surengtų ten prezidento rinkimus, per kuriuos pakeistų A. Lukašenką kuriuo nors Maskvai tikrai paklusniu veikėju.

– Gudų opozicija kartais daro pareiškimus, kuriuos galima traktuoti kaip prorusiškus.

– Na, ukrainiečiai negali reikalauti, kad gudų požiūris į Rusiją būtų toks pat kaip mūsų. Kitos šalys nekariauja, o jų visuomenė nepatiria tokių kančių kaip mūsiškė.

Neįsivaizduoju situacijos, kai Sviatlana Cichanouskaja dalyvautų rinkimuose Gudijoje. Atvirkščiai, Rusija greičiausiai pasistengtų tuo pasinaudoti, kad ją deligitimizuotų. Ji nėra tinkama kandidatė Kremliui. Visgi ji, kaip, beje, ir A. Lukašenka, nepripažįsta Rusijai Krymo.

– Kam Rusijai rinkimai? Kodėl tiesiog neokupavus Gudijos, kai pralaimėjimas Ukrainoje jau bus visiškai neišvengiamas?

– Gudija gali tapti paguodos prizu, tačiau, mano nuomone, Rusijai būtų patogiau turėti formaliai nepriklausomą Gudiją. Realiai ją valdytų Maskva ir išnaudotų kaip „mažesnįjį partnerį“.

– S. Cichanouskajos ir Oleksijaus Arestovičiaus susitikimas Vilniuje atrodė labai įdomiai: gudų „prezidentė tremtyje“ ir Ukrainos prezidentūros patarėjas, nedalyvaujantis sprendimų priėmime. Ir visgi susidarė „aukšto lygio“ susitikimo įspūdis.

– Gal tai buvo dviejų būsimų prezidentų susitikimas? Juokauju, žinoma. O jei rimtai, šį susitikimą vertinu teigiamai dėl vieno dalyko – Ukrainai ir Gudijai vis vien teks nueiti labai ilgą kelią. Gal šį susitikimą galima vertinti kaip pirmąjį žingsnį? Net tuo abejoju. Tačiau tikėtis kažkokių realių rezultatų, proveržio tarpusavio santykiuose iš opozicijos simbolio susitikimo su prezidentūros patarėju būtų naivu. Siūlyčiau nevertinti šio susitikimo pernelyg rimtai ir verčiau žiūrėti, koks galėtų būti kitas žingsnis.

Vertindamas tiesioginius gudų opozicijos tikslus, nematau, kad per pastaruosius 2 metus jie būtų kryptingai veikę link A. Lukašenkos nušalinimo. Režimo pozicijos per tą laiką Gudijoje tik sutvirtėjo.

– Gudų opozicija iš esmės remia Ukrainą, rengia paramos akcijas pabėgėliams, bet tuo pačiu metu elgiasi pabrėžtinai pacifistiškai – neragina remti Ukrainos kariuomenės ir net gudiškų jos pulkų. Kodėl taip?

– Na, Ukraina teigiamai vertina bet kokią pagalbą. Iki karo mes neturėjome jokių tarptautinių sutarčių, įpareigojančių kitas valstybes mums padėti. Taigi, esame dėkingi už kiekvieną šovinį. O gudų opozicija net ir šovinio negali padovanoti, nes tai – opozicija, veikianti užsienyje.

Be to, gudų opozicija yra nevienalytė. O juk ir gudų pulkai Ukrainoje, kiek žinau, pernelyg nesibičiuliauja tarpusavyje. Paramos Ukrainai pareiškimai iš gudų opozicijos pusės skamba. Norėtųsi jų daugiau? Taip, norėtųsi. O ir vertindamas tiesioginius gudų opozicijos tikslus, nematau, kad per pastaruosius 2 metus jie būtų kryptingai veikę link A. Lukašenkos nušalinimo. Režimo pozicijos per tą laiką Gudijoje tik sutvirtėjo.

– Kaip Ukrainai teks kurti santykius su Gudija po karo? Sunku įsivaizduoti dialogą su A. Lukašenka, o jei būtų įtvirtinta marionetinė Rusijos valdžia – išvis neįsivaizduojama.

– Ukraina prekiavo su Gudija iki pat vasario 24-osios. A. Lukašenką Ukrainoje vadino kruvinu tironu, o prekybos balansas buvo 3 mlrd. dolerių jo naudai. Diplomatiniai santykiai tarp mūsų šalių nenutraukti, ir manau, kad Kyjive yra politikų, kurie tikisi po karo vėl grįžti prie prekybos. Kas taip pat visai neužtikrinta. Be to, Ukraina, kaip ir kitos Europos šalys deklaruoja siekianti pokyčių Gudijoje, o tam reikia palaikyti santykius. Jei tuo metu valdžioje vis dar bus A. Lukašenka – su juo niekas nesikalbės. O jei bus kiti žmonės – priklausys nuo to, kokia bus jų politika.

2022 09 23 13:12
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt